Dėstytojų ir studentų kūrybos vakaras

Dėstytojų ir studentų kūrybos vakaras

Rūta Vildžiūnienė

Klaipėdos universiteto (KU) koncertų salėje Muzikos teorijos ir pedagogikos katedros iniciatyva gruodžio 10-ąją surengtas dėstytojų ir studentų muzikos kūrinių koncertas, atskleidęs autorių gebėjimus ir menines ambicijas.

Graži nauja iniciatyva

Tai pirmasis tokio pobūdžio koncertas, kuriame savo muziką pristatė kūrybiškumo gyslelę, potraukį komponuoti turintys pedagogai. Be dviejų choro dirigentų – prof. Gedimino Purlio ir doc. Algirdo Šumskio, savo kompozicijas pateikė fleitininkas ir aranžuočių meistras doc. Rimantas Giedraitis, pianistas prof. Saulius Šiaučiulis, kompozitoriai doc. Jonas Paulikas ir prof. Remigijus Šileika.

Jaunajai kartai atstovavo taip pat įvairių muzikinių specialybių studentai, turintys smalsumo pasisukioti tokios veiklos baruose: būsimosios pianistės Kristina Būdvytytė, Adelė Daunoravičiūtė ir Viktorija Varanavičiūtė, liaudies muzikos atlikėjai Irmantas Mikalonis ir Gedvydas Puškorius, dainininko solisto kelią pasirinkęs Mykolas Treščenkinas, būsimoji muzikos pedagogė Neringa Zimkutė. Jie kompozicijos mokosi kaip pasirenkamo dalyko, kurį dėsto prof. R.Šileika.

Pagiriamasis žodis profesoriui

Mūsų dienomis daug kalbama apie kūrybiškumą bei būtinybę jį visaip ugdyti ir skatinti. Puiku, kad KU Menų fakulteto studijų programa siūlo galimybę studentams pasirinkti tokį dalyką, kuris iš dalies leidžia bent truputį pasisukioti komponuojamo kūrinio laboratorijoje. Tai galimybė suvokti, kaip sugalvotą ar išjaustą kompoziciją „surinkti“ ir užfiksuoti. Nepakanka norėti užrašyti savaip suprantamą gražią ir/ar prasmingą muziką (beveik visi studentų darbeliai pasižymėjo lyrizmu ir emociniu santūrumu). Svarbu pasirinkti sau artimą žanrą, apgalvoti pjesės turinį ir jos dramaturgiją, muzikinės kalbos specifiką, vystymo pobūdį, formos, stiliaus charakteringas detales, sudėlioti logiškus akcentus, tą idėją vykusiai užbaigti ir t.t.

Prof. R.Šileikos atsakomybė didžiulė – vesti savo auklėtinius naujais, neišbandytais keliais, nebrukant savo supratimo ir skonio, palaikant jų pačių pastangas ieškoti, bandyti, komponuoti, dėlioti įvairiausius muzikinės medžiagos elementus. O kaip to jaunojo kūrėjo neužgauti, sakant pastabas? Kaip paskatinti ir padėti užrašyti tai, kas taip neapčiuopiama tame efemeriškame garsų pasaulyje? Juk pats profesorius tame muzikos vandenyne nardo jau daug metų, pažįsta tiek įvairiausių muzikos srovių ir stilių. Kaip nesugniuždyti asmenybės viduje glūdinčio kūrėjo, kuris ateityje, pradėjęs nuo mažų kompozicijų, gali rasti savo kelią į didįjį muzikos pasaulį, pasirodyti jame su savitu muzikiniu žodynu, stiliaus pojūčiu ir pan.? Suprasdami pedagogo tikslus ir užduotis, galime pasidžiaugti, kad prisistačiusių studentų darbai buvo skirtingi, vadinasi, jiems buvo suteikta didelė laisvė savaip komponuoti.

Būtų gražu, kad toji kūrybinė ugnelė ateityje neišblėstų, o, tarkime, po metų kitame tokio pobūdžio vakare galėtume išgirsti naujų įdomių kompozicijų, matytume profesinį tobulėjimą, naudojamas naujas išraiškos priemones ir t.t. Džiaugiamės kolegos darbu, jo pakantumu, kantrybe ir organizuotu gražiu muzikiniu vakaru.

Smagus muzikantų sujudimas

Šiuo koncertu KU Menų fakultete buvo sukeltas nemažas meninis šurmulys. Vakaro metu savo kūriniais turėjo progą prisistatyti ne tik įvairių katedrų dėstytojai bei studentai. Jų opusus atliko kolegos ar studijų bendramoksliai, kuriems teko įsigilinti ir savaip perteikti draugų kūrybinius sumanymus.

Galbūt toks renginys paskatins ir kitus jaunus žmones „imtis plunksnos“ bei komponuoti, bandyti ieškoti savo viduje tūnančios kompozitoriaus gyslelės, padės skleistis meninės saviraiškos poreikiui, žadins norą perprasti ir suvokti nelengvą muzikos kūrėjo kelią, paskanauti rupios jo duonos.

Nesiimsime kruopščios skambėjusių kūrinių muzikologinės analizės. Kritinius straipsnius paliksime ateities laikams, jei studentai pasirinktų profesionalo kelią. Džiaugiamės, kad tokio pobūdžio studijomis yra tarsi metamas iššūkis šiuo metu taip suklestėjusioms technologijoms, neskatinančioms meninės saviraiškos ir kūrybinių ieškojimų. Koncerte turėjome progą išgirsti ir pajusti žybsint kūrybiškumo kibirkštėles.

Matėme gražias pastangas, siekiant prisiliesti prie gilios, nebanalios akademinės muzikos nervo. Tą vakarą galėjome klausytis gyvos muzikos, persiimdami atlikėjų ir kūrėjų jauduliu. KU Menų fakultete vyko rimta muzikos šventė.

Jaunosios kartos opusai

Dauguma studentų kūrinių buvo smulkios formos kompozicijos, kurias atliko patys autoriai (kaip nuostabu!), arba jiems talkino jų bendramoksliai.

Tai violončele grojantis Tomas Mikalauskas, smuiku – Ieva Rimkienė, fortepijonu – Karolina Mauliūtė, klarnetu – Paulius Norkus. Birbynę studijuojantys G.Puškorius ir I.Mikalonis sukūrė po dvi pjeses savo pasirinktam instrumentui. Solines kompozicijas patys įtaigiai ir pagrojo. V.Varanavičiūtės Fantazija fortepijonui atitiko programinį pavadinimą, o kompozicijos forma buvo grindžiama kontrastingų epizodų kaita. Būsimos pianistės K.Budvytytės „Ekstazė“ klarnetui solo pasižymėjo paslaptingumu. N.Zimkutė savo opusą, pavadintą „Andante“, paskyrė smuikui ir fortepijonui, šių instrumentų dialogui. Jautriai ir įtaigiai dvi savo pjeses fortepijonui paskambino M.Treščenkinas. Vykusi polifoninės sąrangos invencijos tema gražiai išryškėjo ir derėjo dvibalsiame kontrapunkte. Romantinė pjesė pasižymėjo lyrizmu, jį stiprino vos juntamas subtilus rubato. A.Daunoravičiūtės „Emocija“ violončelei ir fortepijonui keturioms rankoms pulsavo energija, kurios sėmėsi iš repetityvinės, minimalistinės muzikos raiškos būdų, aktyvaus ritmo.

Skirtingo stiliaus dėstytojų

Antroji koncerto dalis – dėstytojų kūryba stilistiškai buvo žymiai margesnė. Mat čia savo opusus pristatė skirtinguose veiklos baruose besidarbuojantys kūrėjai.

S.Šiaučiulis liko ištikimas savo džiazinei prigimčiai. Išgirdome dvi jo kompozicijas: „Ryto melodiją“ (parafrazę R.Žigaičio tema), kurią pats stilingai improvizavo solo, bei „Vizija. Lukas“: dedikacija Lukui Geniušui“. Nors antrasis kūrinys skirtas fortepijonui, tačiau šiame koncerte skambėjo autorinė aranžuotė instrumentiniam oktetui (premjera). Ją atliko visas būrys Instrumentinės katedros džiazo atlikėjų – dėstytojai ir studentai: Algis Kilis (sopraninis saksofonas), Laimonas Urbikas (baritoninis saksofonas), Paulius Bajorūnas (saksofonas), Donatas Bukauskas (trombonas), Artūras Staigys (trombonas), Paulius Lygnugaris (trombonas), Vykintas Jasaitis (elektrinė gitara), S.Šiaučiulis (fortepijonas). Daugeliui galėjo kilti klausimas, ar džiazmenas S.Šiaučiulis linki L.Geniušui (kuris puikiai groja F.Chopino ir kitų akademinio pasaulio kompozitorių kūrinius) ateityje, tai yra vizijoje, taip pat tapti džiazo atlikėju. (Tokią potekstę buvo galima įžvelgti.)

Šiame koncerte nuskambėjo dar viena premjera – R.Giedraičio parafrazė „Roksanos tango“ pagal kino filmo „Mulen Ružas“ muziką. Šią autorizuotą versiją dviem fortepijonams efektingai atliko studenčių fortepijoninis duetas – K.Būdvytytė ir A.Daunoravičiūtė. Kompozitoriaus A.Piazzollos į sceną „užkeltas“ tango šokis dažnai trykšta ne tik ryškiu temperamentu, bet ir leidžia atskleisti įvairias, dažnai dramatiškas nuotaikas. Tokią turtingą tango emocijų skalę teko išgirsti ir tą vakarą.

A.Šumskio penkių vokalinių miniatiūrų ciklas „Rauda“ baritonui ir fortepijonui taip pat skambėjo pirmąjį kartą. Autorius sukūrė labai skaudų ir dramatišką muzikos paveikslą, labiau priminusį mini spektaklį, kuriam pats sukūrė žodžius. Šią vidiniu monologu pagrįstą dramą labai artistiškai atliko solistas Mindaugas Gylys, o tiek pat reikšmingą fortepijono partiją – Irena Pečiūrienė.

Skyrė mediniams pučiamiesiems

Koncerto programoje svari dalis teko mediniams pučiamiesiems instrumentams, kuriems savo menines ir kūrybines ambicijas yra patikėję kompozitoriai profesionalai – J.Paulikas ir R.Šileika.

Gana seniai populiarumo sulaukė spalvingas, nestokojantis humoro J.Pauliko trijų dalių ciklas „Iš Mikės Pūkuotuko istorijų“, skirtas obojui, klarnetui ir fagotui. Muzikiniai charakteriai, tapomi garsais, leidžia kalbėti apie šios muzikos teatrališkumą. To paties autoriaus keturių dalių Kvintetas Nr.1 konstruojamas intelektualiais muzikinės drobės komponavimo principais, nes joje kompozitorius mėgaujasi serijine technika. Toks tiksliai apskaičiuotas ir išprotautas kūrinys nebūtinai turi „žavėti“ publiką. (Ši kompozicija sukurta prieš 40 metų.)

Panašios sąrangos, profesionaliai sukomponuota ir R.Šileikos pjesė „Modalinė impresija“, skirta medinių pučiamųjų kvintetui. Tai naujausias kompozitoriaus kūrinys. Autorius sėkmingai panaudoja visus instrumentus, jų tembrines galimybes ir derinius. Atskirų partijų muzikos kalba ir ritmika komplikuota, tačiau pabaigoje optimistiškai „sueinama“ į unisoną.

Du pastaruosius kūrinius atliko susibūrę penki jauni Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro muzikantai, savo kolektyvui sugalvoję humoro nestokojantį pavadinimą – kvintetas „Debesuota su pragiedruliais“… Tai gražių ambicijų turintys artistai, kuriems linkėtume puikios veiklos, įdomaus repertuaro ir naudingo bendradarbiavimo su mūsų kompozitoriais.

Margą dėstytojų ir studentų kūrybos koncertą užbaigė ir „pasaldino“ G.Purlio trys smulkios formos choriniai kūriniai: „Ave Maria“ (ž. liturginiai), A.Lešhorno–G.Purlio „Etiudas“ bei „Mergelių godos“ (ž. Stanislovo Sasnausko). Šias skirtingo turinio miniatiūras atliko KU Menų fakulteto merginų choras, kuriam dirigavo pats autorius ir kolektyvo meno vadovas.

Skambėję dėstytojų kūriniai pasižymėjo skirtingu muzikos braižu, įvairiu išraiškos priemonių arsenalu. Koncerto programa buvo puiki galimybė autoriams parodyti savo gebėjimus ir meninius sumanymus. Galbūt kolegų sveikinimai, pritarimai ar patarimai teiks peno kūrėjams ateityje ieškoti naujų būdų kalbėtis muzikos garsais, atskleisti savo kūrybines intencijas.

by admin