E.Nekrošiaus „Faustas“ – uostamiesčio publikai

E.Nekrošiaus „Faustas“ – uostamiesčio publikai

Kovo 30-ąją 18 val. Žvejų rūmuose Klaipėdoje svečiuosis premjerinis režisieriaus Eimunto Nekrošiaus spektaklis – J.V.Gėtės „Faustas“.

Faustas (akt. Vladas Bagdonas) ir Margarita (akt. Elžbieta Latėnaitė). Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

Naująjį spektaklį pagal XIX a. J.V.Gėtės sukurtą poemą „Faustas“ režisieriui Eimuntui Nekrošiui padėjo kurti Nadežda Gultiajeva (kostiumai), Marius Nekrošius (scenografija), Faustas Latėnas (muzika), Džiugas Vakrinas (šviesos), Arvydas Dūkšta (garsas), Tauras Čižas (režisieriaus asistentas).

„Fauste“ vaidina aktoriai Vladas Bagdonas (Faustas), Salvijus Trepulis (Mefistofelis), Elžbieta Latėnaitė (Margarita), Povilas Budrys (Viešpats, Vagneris), Vaidas Vilius (Dvasia, Šuo), Kęstutis Jakštas (Gretchen brolis Valentinas), Margarita Žiemelytė, Gabrielia Kuodytė, Viktorija Streiča, Diana Gancevskaitė, Viačeslavas Lukjanovas, Vladimiras Dorondovas (Dvasios).

„Fausto“ premjera įvyko pernai rudenį Italijoje, Modenos mieste. Jis jau rodytas Rusijoje – Maskvoje, Sankt Peterburge ir triskart – Lietuvoje, Nacionaliniame dramos teatre Vilniuje.

Ties mirtina bedugne

„Eimuntas Nekrošius pasiekė teatro įvaldymo aukštumas: iš pradžių jis pavertė teatrine materija „Giesmių giesmės” biblinę poeziją, dabar – didžiąją Gėtės knygą apie Faustą. Tą pačią knygą, kurioje garsusis daktaras, pažinęs visų mokslų paslaptis, sustoja ties pačios svarbiausios būties mįslės riba ir, nerasdamas atsakymo, liūdesyje pakimba virš bedugnės.

Ir nors tam, kad išnarpliotų Gėtės tragedijos raizgalynę, Nekrošiui prireikė keturių valandų sceninio veiksmo, atrodo, jog sudėtingiausia filosofinė materija pasidavė jam su neįtikėtinu lengvumu. Viskas paprasta jo sceninėje knygoje. Atrodo, lyg Nekrošius statytų ne Gėtės poemą, o patį jos orą, jos mirtinas bedugnes“ (Aliona Karasj, „Pradžia pagal Nekrošių”, „Rossiskaja Gazeta”, 2006 10 03).

„Vladas Bagdonas čia tarsi groja savo kūnu, lengvai įveikdamas įmantrią plastinę Fausto vaidmens partitūrą, intonacijomis išdėliodamas kuo tiksliausius savo ilgų monologų akcentus, bet svarbiausia – kiekviena jo reakcija tokia gyva ir reali, kiekvienas nuotaikos pasikeitimas, jausmo lopinėlis tokie tikri ir gimę taip spontaniškai, kad į spektaklio gelmę nori leistis kaip Faustas ir paskui Faustą“ (Rasa Vasinaukaitė, „Fausto misterija. Eimunto Nekrošiaus „Faustas“, „7 Meno dienos“, 2006 12 08).

Nenuolaidžiauja žiūrovui

„Šiandieninio mąstančio žmogaus kelias pagal Nekrošių – nepakeliamas draskymasis, plėšantis labiau nei bausmės laukimas, stipresnis už bet kokias fizines kančias. Tačiau, nepaisant šios išvados, spektaklis atrodo išskirtinai humaniškas: praradęs tikėjimą ir meilę, žmogus neatsisakė tiesos ieškojimo, ir šios kančios yra tai, kas prilygina šiandieninį žmogų vienišių dievams, jeigu ne iškelia aukščiau jų“ (Žana Zareckaja, „Žmogaus formulė pagal Nekrošių“, „Večernij Peterburg“, 2006 10 06).

„Gėtės „Faustas“ – didžiulis filosofinis kūrinys, eiliuota tragedija, skirta ne scenai, o skaitymui. Nekrošius atliko žygdarbį – jis išvertė šią uolą iš literatūrinės ir filosofinės kalbos į teatrinę kalbą. Tame, kaip jis tai padarė, labiausiai žavi kerintis paprastumas (…).

Nepaisant įprastų Nekrošiui visa ko totalinės metaforizacijos (kitam jo trijų atradimų užtektų visai karjerai) bei ypatingo sceninio teksto intensyvumo, spektaklio oras gana šaltas ir be įtampos. Šis keturių valandų, neskubus „Faustas“ nenuolaidžiauja žiūrovui – jis reikalauja tuo pat metu ir dėmesio, ir meditacijos. Taip ir reikia, tegu publika padirbėja, stebėdama, kaip didis menininkas išdrįso užduoti sau faustiškus klausimus ir viešai ieškoti atsakymų į juos. Juk ne visi jai teatre turi padus kutenti“ (Dmitrijus Cilikinas, „Liūdesys ilgas ir platus“, „Vedomosti“, 2006 10 02).

E.Nekrošiaus „Fausto“ gastroles Klaipėdoje organizuoja koncertinė agentūra „Kokybiški laisvalaikio projektai“. Bilietai parduodami Žvejų rūmų kasose, kaina – 25-40 Lt.

Parengė Rita Bočiulytė

by admin