„Eglei…” – 60 metų
BALYS JUŠKEVIČIUS
Šventė, kurios taip ilgai laukėme, prabėgo, praskriejo, tarsi nedidelis debesėlis rudens fone. Daug apie ją kalbėjome, rašėme, propagavome kaip svarbų įvykį pokarinės Klaipėdos gyvenime, tikėdami, kad ji atkreips visuomenės dėmesį, kad minios žmonių veršis į teatrą pamatyti tą senutę „Eglę…”, 60 metų švenčiančią…
Kazio Jurašūno muzikinė pjesė „Eglė žalčių karalienė”, pastatyta teatro vyriausiojo režisieriaus Juozo Gustaičio, pirmąsyk buvo suvaidinta 1946 metų liepos 27-ąją per oficialų tuomet vadinto Muzikinės komedijos teatro atidarymą.
Šiemet spalio 1-ąją Klaipėdos dramos teatre buvo parodyta J. ir D. Vaiškūnų vieno veiksmo pjesė lietuvių liaudies pasakos motyvais „Eglė žalčių karalienė”, režisuota V.V.Landsbergio, ir paminėtas K.Jurašūno pjesės „Eglė žalčių karalienė“ pastatymo teatre 60-metis.
Įvykusi šventė parodė dar kartą, kad gyvenimo tempas, svarbių politinių įvykių gausa, verdantis kasdienybės katilas kupinas tiek daug visokio „meniu”, jog naujas laikas toli gražu iki senųjų pokario klaipėdiškių entuziazmo, džiaugsmo, mažųjų ir suaugusių žiūrovų dėmesio.
Gal mes buvome truputėlį ir per daug naivūs, vertindami tai, kas teatro scenoje įvyko prieš 60 metų. Per šį ilgą laiką teatro repertuaras nestovėjo vietoje, jis nuolat buvo papildomas naujomis temomis, daugelis iš jų svarbesnės Lietuvos žiūrovui, arčiau širdies, labiau jaudinančios, aktualesnės. Neminėsime vos ne dviejų šimtų nuo to laiko pastatytų spektaklių, daugiau ar mažiau kalbėjusių apie gyvenimą, žmogų, meilę ir džiaugsmą, kančią ir skausmą. Į teatro repertuarą atėjo tokie dabar jau klasikais tapę mūsų dramaturgai kaip Kazys Saja, Justinas Marcinkevičius, Juozas Marcinkevičius, Juozas Glinskis, Juozas Grušas… Teatras gali didžiuotis, kad po kuklios ir skausmingos „Eglės žalčių karalienės” į jo sceną galingai prasiveržė nauja dramaturgija, skelbianti, skatinanti Tėvynės atgimimą, ugdanti žmoguje taurius laisvės idealus.
Todėl atiduokime „Eglei žalčių karalienei” jai prideramą pagarbą ir laikykime, kad 60-mečio šventė buvo kupina geros valios, pagarbos teatro istorijai, žmonėms, kurie tą istoriją pradėjo ir puoselėjo.
Teatro vadovybė, tarsi norėdama užbėgti už akių „Eglės…” 60-mečiui, spektakliui, kurio jau niekas neatsimena, paruošė naują šios pasakos variantą dabartinių jaunųjų aktorių jėgomis – su trumpu poetiniu vaizdiniu, lyriniu siužetu, kukliu muzikiniu fonu. Teksto autoriai J. ir D. Vaiškūnai ir režisierius V.V.Landsbergis tarsi atkartojo trumpą šios pasakos siužetą, naudodamiesi šiuolaikine teatrine kalba. Spektaklis darnus, grakštus, naujoviškas, šviežias, išvaizdus. Nėra jokios prasmės lyginti abu spektaklius, skiriamus 60 metų. Kiekvienas jų prakalbo savo laikmečio, galimybių, etinių ir estetinių principų kalba. Svarbu, kad meninis kultūrinis įvykis buvo tikrai kultūringas, šventiškas, prasmingas.
Didelis laiko tarpas tarp dviejų „Eglių…”, deja, išsivedė į Anapus beveik visus pirmosios „Eglės…” dalyvius, artistus, kūrėjus, organizatorius ir žiūrovus. Atėjo naujos kūrybingos jėgos, kiti, dabartiniai kūrėjai, nauji žiūrovai. Vis dėlto nugalėdami laiko skrydį, šventiniame pirmosios „Eglės žalčių karalienės” pastatymo paminėjime dalyvavo keletas išlikusių gyvų 1946 metų spektaklio aktorių, tarp jų – baleto solistė Zita Lapytė, šokėja Milda Lekutytė, aktorius – šių eilučių autorius. Visi jie iš teatro scenos pasakojo apie senąją 1946 metų premjerą, susitiko su daugybe kitų teatro darbuotojų, daugelį metų dirbusių scenos meno labui. Tai E.ir B.Oberaičių šeima, E.Šatienė, A.Grincevičienė, D.Černikienė, buvęs direktorius A.Grybas. Teatro žmones sveikino kultūros viceministras, Klaipėdos miesto vadovybė, daugelis buvusių teatro darbuotojų. Su jais buvo didelis teatro gerbėjas ir mylėtojas Mažeikių Gabijos vidurinės mokyklos direktorius P.Baravykas, atsivežęs į spektaklį didelį gal poros šimtų mokinių būrį, kurie džiaugsmingai papildė šventės nuotaiką. Teatrą raštu sveikino buvęs ilgametis jo koncertmeisteris A.Lopas, buvęs pirmojo spektaklio vienas iš muzikinių vadovų, žinomas ilgametis Kauno valstybinio lėlių teatro kūrėjas S.Ratkevičius. Tarp sveikintojų buvo ir dabartinio Klaipėdos universiteto Menų fakulteto atstovai ir studentai.
„Eglės žalčių karalienės” istorija tęsiasi. Ją toliau vaidina Klaipėdos dramos teatro menininkai, kurdami, įtvirtindami šio legendinio spektaklio gyvastį.
