Eilėraščiai
Mindaugas Valiukas
***
skrenda gandrai.
kruvini sparnuoti
durklai
***
vasaros karščiai.
vaikai, pasiimkit maudytis
ir kaliausę
***
vasaros kaitra
karščiausia kaliausei
storu medvilniniu švarku
***
katinas kvailai
iškišęs liežuvį, gyliai.
birželio sausra
***
neprigijus slyvaitė
šalia apsipylusios žiedais.
dvynės iš skirtingų pasaulių
***
po ilgų liūčių
išlindus pilnatis irgi turbūt
kiaurai permerkta
***
vis šviesiau ir šviesiau
senajam parke.
liepos meta lapus
***
nuleistom galvom
perdegę saulėgrąžų
žibintai
***
ko gedi saulėgrąžos?
stovi liūdnai
nuleidę galvas
***
ilgam nutyla gegutė.
mirtį kažkam
iškukavo
***
vėjas atnešė lapą
po nudžiūvusia liepa.
ruduo senam parke
Ilga kelionė
žaižaruojantis rudenio peizažas.
prasiskiedė nuo vaizdo
mieguistas mano kraujas
***
chrizantemos aromatas…
apie ką
aš kalbėjau?
***
atrodo miškas
priartėjo prie mano namų!
sprogsta pumpurai
***
sutemsta
nespėjus įsiūti sagos
ankstyvas ruduo
***
net vėjas neturi
prie ko prikibti –
švariai suvalyti laukai
***
lyg nenorėtų išleisti
vėjas pučia antims
į krūtines
***
nebyliai išskrenda žąsys –
rudenio vėjas
užėmęs gerkles
***
išskridus paukščiams
tas nepaliaujamas
šarkų tarškesys
***
saulėgrąža
liūdnai svarina galvą
o dar ir drugelis nutūpė!
***
nukrito lapai.
medžiai giraitėje.
kokie kreivi!
***
nupjautas medis
atidžiau pažvelgęs į kelmą
matai jo laimingiausius metus
***
krūpteli. nuo
pajudintos šakos už apykaklės
lašas
***
paskutinis bitės noras
prieš mirtį pamatyt
chrizantemą
***
G. G. – V.
dangus tau!
pravirkstančiai dėl
nulaužtos šakelės
***
ruduo sugrįžo.
o mūsų
vienu mažiau
***
argi ne pavasaris?
neatsistebi volungė
nuoga vyšnios šaka
***
trumpalaikis lietus.
nieks nepuola rinkti
skalbinių dėl tokio
***
lyg restauratorius kalkes
nuo freskos – pavasaris
sniegą nuo laukų
***
taip dar nebuvo –
ėmė erzint lakštingalos –
tiek jų!
***
vaikas
vytele čaižo orą.
parskrenda gulbės
***
ištrūkai į mišką
o klevai jau moja
nuogom šakom
***
kas patikės
kad baltas sniegas
iš tokio juodo dangaus
***
lyja lietus
ir tu palaistai
gėles ant palangės
***
skausmas veiduos
po kojom raudonos
klevo lapų žarijos
***
vasaros rytas
įteikiu tau gėlę
su bite
***
per tvorą
į svetimą sodą lipu
žydinčios vyšnios
***
nustojo lyti
kiekvienoje balutėje
po saulę
***
balotu keliuku
senukas vedas dviratį
vėlyvas ruduo
***
vėžės lauke
pilnos vandens
ruduo
***
vasaros karščiai
karvė melžėjai
uodega per veidus
***
šuo prarijo musę
užspringo.
lis
***
vaikščioti senajam
parke draudžiama –
sraigės
***
o kaipgi mes?
dreba šalty svogūnai
palikę lauke
***
varlės užvertę snukučius
su ilgesiu žvelgia į
išskrendančius gandrus
***
plūgas sujudina žemę.
balti skudurai vėjyje.
kirai
***
nebuvau grybaut
visą rudenį. atveža
didžiulę pintinę tėvas
***
kaip čia atsidūrė
laužo galvą vienišas klevas.
vėjas nukaista
***
medžiai
mojuoja nuogom šakom.
matau vėją
***
mylimosios raštelis
ant šaldytuvo gražiausia
šįryt man poezija
