Ekspozicijoje – muzikinės Ciūricho dovanos
Danutė Petrauskaitė
Šveicarija daugeliui yra ramaus ir pasiturinčio gyvenimo simbolis. Vieniems jis asocijuojasi su skaniais sūriais, gaminamais iš Alpių pievose besiganančių karvių pieno, kitiems – su smaragdinės spalvos ežerais ir sniegu spindinčiomis kalnų viršūnėmis, tretiems – su patikimiausiais pasaulyje bankais ir tiksliausiai laiką matuojančiais laikrodžiais. Tačiau nereikia užmiršti, kad Šveicarija yra šalis, kurioje klesti mokslas ir menas, kur veikia garsūs Bazelio ir Ciūricho universitetai, vyksta Europoje pagarsėjęs Liucernos muzikinis festivalis.
Netikėtas pasiūlymas
odėl buvau nepaprastai laiminga, kai pavyko užmegzti ryšius su Ciūricho universiteto Muzikologijos instituto direktoriumi prof. Laurenzu Lüttekenu, 2005-ųjų rudenį pasikvietusiu paskaityti paskaitų savo studentams.
Tuomet pirmą kartą ir išvydau Šveicariją, iš arčiau susipažinau su muzikologų rengimo procesu, apsilankiau Ciūricho miesto koncertinėse įstaigose ir bibliotekose.
Itin didelį įspūdį paliko gausūs bibliotekų fondai, o dar labiau nustebino Ciūricho miesto bibliotekos Muzikos skyriaus direktoriaus dr. Urso Fischerio pasiūlymas Klaipėdos universiteto Menų fakultetui padovanoti knygų – 50 metrų įvairaus tipo leidinių – pradedant XVIII a. žymių kompozitorių natomis ir baigiant solidžiomis XX a. muzikologinėmis studijomis.
Kaipgi galima atsisakyti tokio pasiūlymo, jei dar žadama organizuoti knygų persiuntimą? Tai tiesiog neįtikėtina, bet akivaizdi draugiškumo ir labdaros akcija. Tad peržiūrėję į kelias dėžes sukrautą literatūrą sukirtome rankas dėl labdaros ir aptarėme jos transportavimo klausimus.
Trijų tonų krovinys
2006-ųjų pavasarį gavau pranešimą, kad į Klaipėdą jau yra išsiųstas trijų tonų (!) krovinys. Buvau suglumusi dėl tokio jo svorio. Pasirodo, šveicarai labdarą padidino kelias dešimtis kartų – pasiuntė ne tik spaudinių, bet ir kompiuterinės įrangos.
Kai gegužės mėnesį į siaurą K.Donelaičio gatvę vos apsisukdamas įriedėjo didžiulių gabaritų sunkvežimis, pajutau ne tik pasitenkinimo, bet ir bejėgiškumo jausmą. Tokiai labdarai niekas nebuvo pasiruošęs – nebuvo numatytos patalpos, trūko fizinės jėgos.
Gerai, kad tuo metu dirbo asistento Prano Memėno vadovaujama pučiamųjų instrumentų orkestro studija. Jos studentai su vadovu priešakyje ir atliko sunkiausią darbą – iškrovė dėžes iš sunkvežimio ir sunešė jas į Menų fakulteto kiemelį. Prakaitas vyrus permerkė nuo galvos iki kojų, tad daugiau tikėtis jų pagalbos buvo nerealu. Reikėjo koridoriuje gaudyti pavienius studentus bei dėstytojus ir prašyti jų sunešti dėžes po fakulteto stogu.
Ir nešė visi, kas tuo metu buvo netoliese – Chorvedybos katedros vedėjas doc. Kęstutis Kačinskas, doc. Algis Šumskis, Muzikos pedagogikos katedros vyr. asistentas Pranciškus Daugaravičius, Muzikologijos instituto moksliniai darbuotojai – doc. dr. Milda Kazakevičienė, doc. dr. Regimantas Gudelis bei kiti. Dėžių gabenimas užtruko kelias dienas, bet kai šis darbas buvo baigtas, pasijutome didelio lobio savininkais. Tik neįsivaizdavome, kad tuo lobiu galėsime naudotis dar negreitai.
Katalogavo pusantrų metų
Atsakingiausios pareigos teko Menų fakulteto bibliotekos vedėjai ir Muzikologijos instituto administratorei Nijolei Juraškaitei. Ji turėjo atplėšti dėžes, iškrauti iš jų leidinius ir sistemiškai juos sugrupuoti. Tokiam darbui trūko vietos – reikėjo knygas dėlioti ant palangių bei grindų. Vien to neužteko.
Kad leidiniai atsidurtų bibliotekos fonduose, teko juos gabenti į spaudinių komplektavimo ir katalogavimo skyrius. Ten juos detaliai aprašydavo ir į elektroninį universiteto katalogą ALEPH įtraukdavo darbščios ir kruopščios bibliotekininkės Dalia Meškelevičienė, Lionė Kriaučelienė ir Aldona Janulaitytė. O tai padaryti nebuvo lengva – juk dauguma leidinių buvo seni, leisti Vokietijos ir Šveicarijos leidyklose, kuriose nebuvo nurodyti leidimo metai ar kiti šiandien reikalingi duomenys.
Tačiau po truputį darbai judėjo pirmyn. Per pusantrų metų sukataloguota apie 1770 egzempliorių. Juos apžvelgus, po truputį atsiskleidžia spalvinga įvairių muzikinių epochų leidinių panorama. Didžiausią kiekį sudaro baroko, klasicizmo ir romantizmo periodų kompozitorių kūriniai – partitūros bei klavyrai. Ypač daug J.S.Bacho, G.F.Handelio, J.Haydno, W.A.Mozarto, L. van Beethoveno, F.Schuberto, R.Schumanno, J.Brahmso oratorijų, operų, kantatų, simfonijų, fortepijoninių kūrinių, ypač keturioms rankoms, vokalinių opusų.
Vertingos ir brangios
Stebina religinės chorinės muzikos gausa. Itin džiugina literatūra, kurios niekada nebuvo Klaipėdos bibliotekose ir kurią norint įsigyti šiandien tektų pakloti nemažus pinigus. Tai R.Wagnerio teatrologijos „Nibelungų žiedas“ bei kitų jo operų partitūros, J.S.Bacho pasijos, XX a. klasikų – P.Hindemitho ir A.Honeggerio kūriniai.
Tai suteikia galimybę praturtinti studijų procesą ir koncertinį repertuarą. Ir ne tik Menų fakulteto studentams ar dėstytojams, bet ir suinteresuotiems asmenims iš kitų mokymo įstaigų bei Klaipėdos muzikinio teatro.
Kita vertinga Ciūricho dovanų dalis – tai knygos, muzikiniai žinynai, enciklopedijos. Jos yra išleistos įvairiomis kalbomis – vokiečių, anglų, prancūzų ir kitomis. Tarp jų – didžiulę muzikologinę vertę turintis H.Riemanno „Musiklexikon“, daugiatomė G.Grove’s enciklopedija, žymiausių pasaulio kompozitorių kūrinių muzikinių temų rinktinė „A Dictionary of Musical Themes“, L.R. von Köchelio sudarytas W.A.Mozarto kūrinių katalogas, muzikos istorijos vadovėliai, gausiai iliustruoti fotografijomis ir natų pavyzdžiais, specialus muzikinio prancūzų žurnalo numeris, skirtas kompozitoriui M.Raveliui, detalus J.S.Bacho kūrinių aprašas ir t.t.
Tarp šios literatūros pasitaiko ir bibliografinių retenybių – XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios spaudinių, stebinančių itin gera poligrafine kokybe ir vizualiniu patrauklumu.
Praturtėjo ir dalijasi
Menų fakulteto bibliotekos vedėja N.Juraškaitė, norėdama suteikti daugiau informacijos apie sukataloguotas knygas ir siekdama ją paskleisti kaip įmanoma plačiau, nutarė rengti permanentines Ciūricho dovanotų leidinių parodas.
Pirmoji ekspozicija, skirta J.S.Bacho kūriniams ir įdėta šalia bibliotekos esančiuose stenduose, buvo demonstruojama paskutinėmis vasario savaitėmis. Ji pateko ir į virtualius Klaipėdos universiteto bibliotekos puslapius. Tad norintieji su ja susipažinti gali tai padaryti ir dabar – tereikia tik surinkti internetinį adresą http://www.ku.lt/libr/news/ciurich.php. Ir tuomet atsivers ne tik eksponuojamų leidinių bibliografinis sąrašas, bet ir jų atvaizdai.
Kita paroda bus skirta G.F.Handeliui. Ir taip kas kelias savaites bus galima išvysti vis naujas Ciūricho dovanas.
Šių dovanų išpakavimas dar nesibaigė. Muzikologijos instituto pasieniuose stovi stirtos dėžių, prie kurių nelengva net prieiti. Matyt, prabėgs dar keleri metai, kol bus suinventorinta visa Ciūricho siunta, sukataloguoti leidiniai ir susumuoti bei įvertinti šio milžiniško darbo rezultatai. Tačiau jau ir dabar aišku – Menų fakultetas, įsikūręs 1971-aisiais ir daugiausia disponavęs tik tarybinio laikotarpio leidiniais, praturtėjo europinio lygio literatūra, kuria gali naudotis ne tik muzikologai, bet ir atlikėjai.
