Esė apie Meilę

Meilė – tai toks trumpas ir paprastas žodis. Bet man – labaai
ypatingas ir svarbus. Tai sąvoka, išreiškainti gilius jausmus.
Daugelis žmonių tiki meile iš pirmo žvilgsnio. Ar tai
įmanoma? O gal meilė gimsta tik iš antro ar trečio žvilgsnio?
Bet turbūt visi sutikis: „Be saulės – ne vasara, be meilės –
ne gyvenimas!“ Taip, tikra teisybė. Meilė labai stiprus
jausmas. Ji – gyvenimo prasmė ir esmė. Sakoma, jei


niekada gyvenime nemylėjai, reiškia, jog išvis negyvenai!
Jei neįsimylėsi, taip niekada ir nepamatysi tų meilės kupinų
akių, neišgirsi tų pirmų meilės prisipažinimų, kurie pakeltų
tave į dangų ir neštų kaskart, kai tik pamatai savo didžiąją
simpatiją, tą, kuris tavo mintyse ir vis dažniau širdyje. Ta
laimė, kurią patiri mylėdamas, yra stebuklinga… Ji priverčia
kasryt stebėti tekančią saulę, kylančią iš miegančių kalnų
atšlaičių. O naktį, kad tik mintimis būti kartu su tuo
žmogumi, kuriam gali atiduoti visą savo gyvenimą. Sunku
rasti tokį žmogų… Galbūt geriausia neieškoti, o tiesiog
laukti? Bet ar visi to „stebuklo“ sulaukia? O gal, jei jis
suranda tave, bando visais įmanomais būdais suprasti, ar tu
jam skirtoji obuolio puselė, kurios jis galbūt ieškojo
vaižuodamas autobusu ar plaukdamas keltu…
Galbūt kai kuriems tai net gyvenimo tikslas… Jiems taip
norisi atrasti tą lobį, tą stebuklą, tokį paslaptingą ir taip
geidžiamą jausmą…
Meilės istorijos… Šimtai, tiksliau tūkstančiai jų aprašyta
knygose. Sukurti šimtai filmų apie meilę, parašyta dar
daugiau dainų. Poetai skiria savo eiles mūzoms, įkvėpusioms
juos rašyti apie meilę. Filosofai filosofuoja apie šį jausmą,
rašo ilgiausias tomų epopėjas, bet…taip ir neišsiaiškina, kas
ta Meilė. Galbūt tai tik pajaučiama?
Labai žymus lietuvių veikėjas M. K. Čiurlionis muzikas ir
dalininkas – yra paskęs: „Meilė – tai vieškelis į saulę, grįstas
aštriais deimantais, kurius turi pereiti basas.“ Galbūt tai ir
yra Meilė?!

Tačiau didžiausias skausmas, kurį buvau patyrusi,-
išsiskyrimo skausmas. Nors, anot Platono, meilė niekada
nežeidžia ir nekerštauja, tačiau juk nevisada meilė trunka
amžinybę!! Taigi išsiskyrimas – tai tarsi
išeitis. „Nepuoselėjama meilė sunyksta“… Labai skaudu, kai
jauti, kad tas žmogus, kuriam patiki savo didžiausias
paslaptis, dovanoji tokius šiltus jausmus; sakai „myliu“,
kartoji, kad mylėti, būti įsimylėjusiai – nuostabu… Ir štai,
kažkada visa tai tiesiog dingsta. Sprogsta kaip mulo
burbulas! Tada lieka tyliai kentėti arba išlieti savo emocijas
raštu. Rašyti eilėraščius. Kurti poemas.
Mano likimas toks… Rašau eiles ir taip gydau žaizdas;
analizuoju tai, ką jaučiu ir jaučiu. Ir dabar vadovaujuosi
nauja taisykle:

Pradėk dieną su meile,
Pripildyk dieną meilės,
Užbaik dieną su meile,-
Šitaip reikia gyventi!

Gal kažkam tai padės suprasti, kas ta Meilė… Ar ji apskritai
egzistuoja?
Deja, aš vis dar to nesupratau. Gal kas padės man Tai
suprast? Laukiu ir tikiuos. Nuoširdžiai.

by admin