„Europiada“: nykstančių tradicijų manifestas

„Europiada“: nykstančių tradicijų manifestas

Daugiausiai dėmesio festivalyje sulaukia triukšmingieji ispanai. Rolandos Lukoševičienės nuotraukos

Rolanda Lukoševičienė

Klaipėdoje šėlstant tradicinei Jūros šventei, nedideliame Prancūzijos miestelyje Kempė net kelis kartus nuskambėjo Klaipėdos vardas. 42-ojo tarptautinio folkloro festivalio „Europiada“ dienomis posėdžiavęs šio renginio organizacinis komitetas pagaliau patvirtino, kad 2009 metais daugiau kaip 4000 dalyvių sutraukianti folkloro šventė vyks uostamiestyje.

Klaipėdos vardas ypač ryškiai nuskambėjo ir viename „Europiados“ koncertų, kuriame pasirodęs uostamiesčio universiteto folkloro kolektyvas „Auksodis“ bei jo vadovės Rūtos Vildžiūnienės atlikta autentiška daina sukėlė furorą tarp Europos folkloro žinovų. Ypač didelį susižavėjimą šiuo pasirodymu reiškė festivalio prezidentas Bruno Petersas, maloniai nustebintas, kad nedidelėje Europos šalyje – Lietuvoje – dar gyvas autentiškas dainavimas, paremtas giliomis, „popso“ nesudarkytomis tradicijomis.

Misija atlikta

Klaipėdoje surengti „Europiadą“ buvo siekiama ne vienerius metus. 2003-iaisiais Italijoje, Sardinijos saloje vykusį renginį stebėjo Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja (dabar – Socialinio departamento direktorė) Nijolė Laužikienė. Kartu su Tarptautinių ryšių skyriaus vyr.specialiste Jolita Kraniauskaite ji įvairiapusiškai pristatė Klaipėdą – miestą, tinkantį ir galintį surengti šią didžiulę folkloro fiestą. Uostamiestyje organizuoti festivalį bent penketą metų siūlė ir „Europiados“ komiteto narė, festivalio atstovė Lietuvoje Gražina Aleksandravičiūtė. „Kai „Europiada“ atkeliaus į Klaipėdą, mano misija bus atlikta“, – nuolat kartodavo ji.

Regis, kas čia tokio: kasmet tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse vyksta ne vienas folklorui dedikuotas renginys. Daugumoje jų net nereikia mokėti nario mokesčio. Tuo tarpu kiekvienas „Europiadoje“ dalyvaujančio kolektyvo narys turi sumokėti 95 eurų mokestį: 25 eurai keliauja į komiteto biudžetą, o 70 eurų atitenka miestui, kuriame rengiamas festivalis. Iš šios sumos festivalio dalyviai gauna nakvynę keturioms paroms, maitinimą tris kartus per dieną, nemokamą dalyvavimą visuose renginiuose ir galimybę pažinti regiono, kuriame vyksta festivalis, specifiką. „Tai ne valstybių, o regionų festivalis, kurio tikslas – puoselėti to krašto tradicijas“, – teigia G.Aleksnadravičiūtė.

Gresia teismas

„Europiada“, kaip ir dauguma didelių renginių, turi savo žaidimo taisykles. Festivalio organizatoriai sąmoningai renkasi nelabai didelius, regiono tradicijas puoselėjančius miestus. Antverpenas, kuriame prieš 3 metus vyko šis reginys, buvo didžiausias iš visų miestų. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad iš jo yra kilęs „Europiados“ prezidentas B.Petersas, ilgą laiką buvęs ir šio Belgijos miesto meru…Patirtis rodo, kad organizatoriams labiau patinka miestai prie vandens. Nuoro miestelis Sardinijos saloje buvo visai prie Viduržemio jūros, o Bretanės provincijos sostine vadinamo Kempė krantus skalauja Atlantas.

Festivalio komitetas ir jį rengiantis miestas pasirašo dvišalę sutartį, kurioje miesto valdžia įsipareigoja, netgi pasikeitus valdančiajai partijai, merui, įgyvendinti duotus pažadus ir neišsižadėti „Europiados“.

Kad tokia sutartis reikalinga, įrodė ir pastarųjų metų pavyzdys. Šiemet „Europiada“ turėjo vykti ne Prancūzijoje, o Vokietijoje. Tačiau netikėtai pasikeitė miestelio meras, o naujasis nusprendė, kad jiems šio festivalio nebereikia… Teigiama, kad už tokį sutarčių nesilaikymą vokiečiams gresia teismas ir nemenka bauda.

Šia istorija buvo bandoma pateisinti daugelį organizacinių nesklandumų, kurių dėl netikėtai „nukritusio“ renginio neišvengė Kempė. Didžioji dalis žmonių buvo apgyvendinti labai prastomis sąlygomis, mokyklų salėse, kurios seniai nemačiusios remonto, su viena rozete ir vienu nuolat užsikemšančiu dušu pusšimčiui žmonių. Šiek tiek strigo ir maitinimas, žmonės negalėjo sutilpti vienoje patalpoje, buvo siuntinėjami tai šen, tai ten. Tačiau dėl šių nesklandumų niekas per daug nepyko ant prancūzų: viską atpirko jų nepaprastas nuoširdumas, šypsenos, dėmesys ir atvirai reiškiamas susižavėjimas iš visos Europos į Kempė suplūdusiais svečiais.

„Europiados“ industrija

Pažvelgus į vietų, kuriose nuo 1964 metų kasmet vyksta „Europiada“, geografiją, galima pastebėti tam tikrą tendenciją. Kai kuriuose miestuose festivalis rengtas net po kelis kartus, o kai kurios šalys, tarp kurių net keletą metų buvo ir Lietuva, priverstos kasmet siūlyti savo kandidatūras ir būti atstumtos. Kalbama, kad daug ką lemia pačių komiteto narių tautybė ir jų akivaizdus prielankumas gimtiesiems miestams. Ne paskutinėje vietoje ir tie pinigai, kurie nuteka į miestų biudžetus. Paprasta aritmetika, 70 eurų padauginti iš 4000 dalyvių – tiek pinigų gauna miestas, kuriame vyksta „Europiada“. Pusė šios sumos pervedama iki renginio, pusė – po jo. Plius – ekonominė nauda, nes tame mieste užsukama ištisa „Europiados“ industrija. Pinigėliai byra į verslininkų, gaminančių firminius festivalio krepšius, kepuraites, lipdukus, marškinėlius, kišenes. 4000 dalyvių reikia pamaitinti, apgyvendinti, jiems rengiamos ekskursijos, jie perka suvenyrus, geria alų ir kavą miesto baruose. Be to, į miestą, kuriame vyksta „Europiada“, atvyksta dar keli tūkstančiai svečių, kurie įsikuria miesto viešbučiuose, maitinasi restoranuose.

Pagal festivalio reikalavimus miestas dalyviams turi suteikti turisto gyvenimo sąlygas. Kiekvienas turi gauti lovą ar čiužinį su antklode ir pagalve. Patalinę ar miegmaišį dalyviai atsiveža patys. Kambaryje ar patalpoje, kur gyvens iš visos Europos suvažiavę žmonės, turi būti pakaba, kėdė. Vieną kartą per dieną dalyviai turi būti maitinami karštu maistu.

Nepasitiki vietiniais

Festivalį organizuojantis miestas priverstas susitaikyti su tuo, kad fantazijos kuriant scenarijus koncertams neprireiks. Daugybę metų „Europiada“ vyksta pagal tą patį scenarijų. Jeigu lankeisi viename festivalyje, atvykęs į kitą gali išvysti ne tik analogišką stadioną, visiškai tokį patį renginį, bet net tuos pačius veidus. „Europiados“ organizatoriai neleidžia vietiniams savavaliauti. Koncertus pagal metų metus pasikartojančią schemą režisuoja komiteto paskirtas žmogus. Vietiniai turi tik „patariamąjį“ balsą. Tačiau šitaip sumanytas festivalis gyvuoja jau 40 metų, kai daugybė mažesnių ir didesnių folkloro renginių jau seniai nunyko.

Stebina „Europiados“ kraštutinumai. Jame galima išgirsti muzikos, kurios spektras neišpasakytai platus – nuo džiazo, sudėtingus kūrinius atliekančių chorų, orkestrų, užgrojančių Sovietų Sąjungos himną (taip, beje, nutiko šįkart, kai britų orkestras užgrojo kūrinį, privertusį nejaukiai pasijusti visus posovietinių šalių dalyvius), muzikėlės a la „vėl gegužio žiedai“ iki autentiško folkloro. Gaila, bet jo kasmet vis mažiau. Tai tarsi ženklas, kad senosios tradicijos po truputėlį traukiasi į užmarštį.

Kita vertus, „Europiada“ – ne tik pats didžiausias Europoje pagal suvažiuojančių žmonių skaičių, bet ir vienas demokratiškiausių festivalių. Jame galima išvysti ir dailiais tautiniais drabužiais pasidabinusių pensininkų, ir paauglių, ir jaunų šeimų su mažais lėliukais vežimėliuose. „Europiadoje“ gerai jaučiasi ir neįgalūs, su vežimėliais, lazdomis į renginį atvykę žmonės. Kai kurie atsiveža net savo šunis, kuriuos be skrupulų tamposi su savimi po koncertus ir valgyklas.

Atskirs nuo Jūros šventės

Pasak Klaipėdos savivaldybės Socialinio departamento direktorės Nijolės Laužikienės, žinia, kad „Europiada“ 2009 m. atkeliaus į Klaipėdą, išties džiuginanti. „Dėl šio festivalio organizavimo tarp Europos miestų gana didelė konkurencija. 4000 dalyvių ir svečių – labai naudinga miestui: jo įvaizdžio formavimui, reklamai, smulkiojo verslo skatinimui. Užimti viešbučiai, visa infrastruktūra – pradedant transportu ir baigiant kitomis miesto gyvenimą užtikrinančiomis struktūromis. Ta proga sutvarkomi kultūros objektai. Festivalis turi ir pažintinę, ir edukacinę prasmę, leidžia per tą miestą, kuriame vyksta festivalis, pažinti Europos kultūras, jų dainas, šokius, aprangą, maitinimosi, nacionalinių dirbinių tradicijas. Svarbus ir pats bendravimas su žmonėmis, į jį gali įsitraukti ne tik festivalio dalyviai, bet ir miesto gyventojai“, – sakė N.Laužikienė.

Tradiciškai šis festivalis vyksta liepos pabaigoje, beveik tuo pat metu kaip ir Jūros šventė. Vis dėlto sujungti šių dviejų renginių ar dėl festivalio pakoreguoti Jūros šventės datos klaipėdiečiai kol kas nežada. Socialinio departamento direktorė nemano, kad reikėtų suplakti Jūros šventę ir „Europiadą“, jos galėtų vykti skirtingu laiku, viena po kitos.

N.Laužikienė pripažino, kad ją kiek stebina festivalio organizavimo struktūra. Tačiau tenka paklusti reikalavimams, nors tai šiek tiek apriboja miesto, kuris organizuoja festivalį, išraiškos galimybes. Kiekvienas miestas galėtų pateikti savo struktūrą, scenarijų – tuomet „Europiada“ įgytų daugiau spalvų.

„Europiados“ reikia

Nors po kiekvieno festivalio Klaipėdos universiteto folkloro ansamblio „Auksodis“ vadovė muzikologė R.Vildžiūnienė tikina, kad daugiau į jį nebevažiuos, Prancūzijoje vykusi „Europiada“ jai buvo penktoji. Prieš tai teko dalyvauti festivaliuose Italijoje, Vokietijoje, Danijoje, Belgijoje. „Labiausiai pakraupusi buvau Turine: tie patys šalti makaronai su prikepusiu kečupu tris kartus per dieną, prastos gyvenimo sąlygos, nesibaigiantys karščiai“, – dalijosi įspūdžiais R.Vildžiūnienė. Tačiau, anot jos, visa tai greitai užsimiršta, o kai važiuoji į kitą festivalį, jau esi pasirengęs stoiškai iškęsti laikinus nepatogumus. Pasak R.Vildžiūnienės, geriau, kai festivalis vyksta mažesniame miestelyje: jaukiau, čia labiau juntami bendruomeniški ryšiai. Tokios šilumos ir dėmesio kaip Kempė, R.Vildžiūnienei neteko patirti niekur. Žygiuojantiems parade žmonės nuolat plojo ir šypsojosi, stovėjo balkonuose. „Vokiečiai kavinėse sėdėjo kaip ponai, o čia – visi pagarbiai atsistoję“, – palygino.

Ar toks didžiulis festivalis turi prasmę? Be abejonės. Stebėtina, kaip sugebėjo organizatoriai „Europiados“ idėją tiek metų išsaugoti. Nė vienas Europos folkloro festivalis negali leisti sau tokios prabangos – pasikviesti beveik 5000 dalyvių. „Europiada“ – tai skirtingų kultūrų manifestacija, galimybė per šokius, drabužius, dainas pristatyti savo regioną. Sunku pasakyti, koks festivalis bus Klaipėdoje. Lietuviai labiau linkę pažiūrėti į kitus, todėl tikėtina, kad ypač patrauklios klaipėdiečiams turėtų būti kelis kilometrus nusidriekiančios eitynės per miestą“, – sakė R.Vildžiūnienė.

by admin