Festivalis „IKRA mada“: solidumas be pompastikos
Klaipėdoje antrąsyk surengtas ir šįkart Baltijos šalių mados festivaliu tapęs šou „IKRA mada“ taikė ne į blizgučius, o į kūrybiškumą ir idėjų tankumyną. Rezultatas – pusiausvyrą tarp pretenzijos ir demokratiškumo išsaugojęs renginys, sutraukęs pilną „Švyturio menų doko“ didžiąją salę.
Ramunė Pletkauskaitė
Ką manote apie madą? Gali būti, kad atlaidžiai šypsotės, įsivaizduodami blizgių žurnalų brukamus patarimus, besikartojančius kas antrąjį sezoną, arba traukiate per dantį sparčiai gausėjančią stilistų populiaciją. Tačiau mada – ne ta sritis, kurioje dera vadovautis klišėmis.
Šiemetė dedikacija tvariajai madai, akcentuojančiai blaivų ir taupų požiūrį į medžiagų naudojimą, dėmesį jų kilmei ir kokybei bei brandaus stiliaus prioritetą prieš pataikavimą trumpalaikėms tendencijoms, turi pagrindo tapti viso festivalio epigrafu. Įsitikinimas, kad geras drabužis – it geras draugas, būdingas daugeliui renginio, kurio organizatorė yra Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociacija (IKRA), dalyvių.
Įvairovė – žaismės vardan
„Švyturio menų doke“ buvo pristatyta 16 kolekcijų, sukurtų dizainerių iš Lietuvos, Estijos, Švedijos, Kaliningrado srities (Rusija) bei Ukrainos.
Spektras aprėpė plačiai: nuo kraštutinai konceptualių darbų, turinčių nedaug bendra su statistinės drabužių spintos turiniu, bet verčiančių naujai pažvelgti ne tiek į jos, kiek į savo vidų bei visuomenės propaguojamus orientyrus, iki praktiškų puikios kokybės drabužių šiuolaikiniam garderobui.
Įvairovė, atspindinti skirtingus požiūrius į drabužių paskirtį, stilistiką bei dizainą, sukėlė diskusijų, juolab kad renginys yra atviras tiek duoną iš drabužių kūrimo valgantiems profesionalams, tiek dar studijuojantiems būsimiesiems dizaineriams.
Festivalio prodiuserės Jurgos Sutkutės nuomone, tai tik suteikia žaismės, kurios ir tikėtasi renkantis kolekcijas.
Jaunųjų dizainerių konkurso „Injekcija“ viena iš laimėtojų ir praėjusios „Mados infekcijos“ dalyvė Eva Baliul pristatė sėkmingą kolekciją „Piinga-piinga“, kuri, anot autorės, yra įkvėpta pirmykščio požiūrio į seksualumą ir nuogumą.
Kita „Injekcijos“ pažiba Kristina Valančiūtė į pajūrį atvežė Vilniuje, Rygos mados savaitėje bei Didžiojoje Britanijoje ką tik pristatytą kolekciją „Evoliucija“. Poindustrinės stilistikos darbuose dizainerė nagrinėja naujų formų ir medžiagų virsmą įprastu mados pramonės atributu ir iš pažiūros įprastos „žaliavos“ tapsmą meno kūriniu.
Itin žaismingai suskambėjo Simonos Slavinskaitės ir Jovitos Keko kolekcija „Kur joji, Jonai?“, lyginanti archetipinį ir aktualų vyro vaidmenį bei originaliai pasitelkusi iš vaikystės žaislų kampelio ir pasakų knygų pažįstamus elementus.
Beje, kalbant apie skambesį tiesiogine reikšme, renginio garso takelis, daugiausia – elektroninės muzikos kūriniai, vertas atskiro leidinio. Anot festivalio garso inžinieriaus Kristijono Lučinsko, kuris rūpinosi muzikiniu fonu, skoningi dizainerių pasirinkimai labai džiugino.
Festivalyje „IKRA mada“ taip pat dalyvavo Vilniuje gyvenantys dizaineriai Agnė Deveikytė, Thom Bara, Atėnė Malinauskaitė, Ugnė Martinaitytė. Klaipėdai atstovavęs Raimundas Petreikis publikai pristatė karališkąsias regalijas menančiomis aplikacijomis puoštas vakarines sukneles.
Rengėjų džiaugsmui, į festivalį vis aktyviau įsitraukia debiutuojančių kūrybingų klaipėdiečių pajėgos: drabužių konstravimo ir siuvimo besimokanti Marija Pakalniškytė bei Vilniuje studijuojančios Ieva Užkurataitė ir Asta Labžentytė, pristačiusios sveikų kūrybinių ambicijų ir dėmesio detalėms turtingus darbus.
Kūrybiškumas – užkrečiamas
Festivalio „IKRA mada“ įžanga tapo asociacijos kartu su partnere Kaliningrado kultūrinių iniciatyvų skatinimo agentūra „Tranzit“ balandį–gegužę uostamiestyje surengtos kūrybinės dirbtuvės.
Jų metu dizaineriai, fotografai, audiovizualinių menų ir kitų kūrybinių profesijų atstovai iš Klaipėdos bei Kaliningrado, taip pat Skandinavijos šalių dalyvavo paskaitose ir užsiėmimuose, skirtuose susikertančiųjų medijų bei tvariosios mados temoms. Projektą finansavo Šiaurės šalių ministrų tarybos biuras Lietuvoje.
Festivalyje dalyvavusios viešnios iš Švedijos – „twenty-eight days into september“ pasivadinęs Karinos Giljė ir Emmos Pettersson duetas iš Linčiopingo – siekia oponuoti didiesiems drabužių prekybos tinklams, skatinantiems greitą aprangos „vartojimą“, ir siūlo praktiškus daiktus, gyvuojančius ne vieną sezoną.
Merginos susipažino 2010 m. rugsėjo 28-ąją ir jau po mėnesio įkūrė savo įmonę, kurios pavadinimas nuolat primena šią įsimintiną datą prekinio ženklo sumanytojoms ir jų gerbėjams. „Mes niekada nemėgome ilgai laukti, – šypsojosi jos, kurių viena studijavo rinkodarą, o kita – dizainą. – Pirmasis mados renginys, kuriame dalyvavome, vyko praėjus dviem mėnesiams po mūsų pažinties. Taip, mes tikrai daug dirbome!“
Dailiosios lyties atstovės kuria moteriškai – nauji sumanymai pirmiausia diskutuojami ir tik tada gula ant popieriaus eskizų pavidalu. Beje, popierius minimas ne vaizdingumo sumetimais: duetas iš tiesų mieliau renkasi seną gerą pieštuką nei kompiuterines programas.
Pirmieji jų sukurti drabužiai buvo iš trikotažo. Dabar audinių spektras išsiplėtė, tačiau duetas tebėra ištikimas pilkų atspalvių melanžui. „Pilka spalva gali būti tiek elegantiška, tiek kasdieniška – nelygu, kokių drabužių norime“, – sakė K.Giljė.
Kūrybingos viešnios džiaugėsi dalyvavimu renginyje ir patikino svarstančios galimybę suorganizuoti ką nors panašaus gimtajame mieste.
Viską daro patys
Į festivalį aktyviai įsitraukė ir kaliningradiečiai. Diplomuota rusų kalbos ir literatūros pedagogė Marija Suchomlina nenustygo mokytojos amplua: mergina, su kolege Jekaterina Ničiporenko įkūrusi kulinarinį duetą ir pagal užsakymus gaminanti įvairius skanėstus bei rengianti kulinarinius performansus, taip pat kuria papuošalus bei aksesuarus, kurių kolekciją pirmąkart pristatė Klaipėdoje. Itin įdomi kolekcijos dalis – kokošnikai, tradicinio rusų moterų galvos apdangalo formos ir stilistikos įkvėpti kūriniai.
„Pirmuosius du sukūriau atsitiktinai – draugė ruošėsi į renginį, kurio aprangos kodas buvo „Rusiškasis stilius“, ir paprašė ką nors sugalvoti. Pasiūliau kokošniką – ne kičinį, o subtilų. Galiausiai jų sukūriau dešimt. Autentikos juose nedaug, nors domėjausi tradicinėmis formomis ir dekoratyviais sprendimais“, – pasakojo M.Suchomlina. Anot merginos, ją įkvėpė šiandien nebent stilizacijai pritaikomas nepraktiškas daiktas, kadaise simbolizavęs moters vidinio pasaulio turtingumą ir brangiai puoštas.
Dmitrijus Kudriavcevas, populiarus Kaliningrado dizaineris, pirmiausia studijavo ekonomiką, tačiau širdis linko prie apčiuopiamos kūrybos. Įstojęs studijuoti moteriškų drabužių konstravimo ir modeliavimo Maskvoje, jis pasisėmė specialybės žinių ir galiausiai pradėjo savo verslą.
„Gyvenimo metų, paskirtų dizainui, neskaičiuoju – tiesiog siuvu ir džiaugiuosi. Viską darau pats, jeigu užsakymų itin daug – kreipiuosi pagalbos į siuvėjas, taip pat padeda mano draugė, su kuria netrukus ketiname pristatyti bendrą moteriškų ir vyriškų drabužių kolekciją“, – pasakojo svečias, šiuo metu planuojantis atidaryti parduotuvę internete bei plėsti veiklos lauką į Maskvą ir Sankt Peterburgą.
Jo pristatytos kolekcijos „Įžūli gamta“ suknelės – subtiliai permatomų audinių, įnoringų siluetų, pabrėžiančių kiekvieną kūno linkį. „Taip, man akcentas yra žmogus, o ne drabužis, – sakė D.Kudriavcevas. – Tačiau turiu klientų, kurių siekis – per aprangą realizuoti savo kūrybinį potencialą.“
Klaipėdiečiai atviresni klasikai
Jurga Sutkutė
Festivalio prodiuserė
Šiemetė „IKRA mada“ buvo labai įvairiapusiška ir spalvinga – nuo klasikinių suknelių iki meninių provokacijų. Klaipėdiečių publika garsesnius aplodismentus dovanojo klasikiniams dėvimiems drabužiams. Tačiau konceptualios kolekcijos būtinos – pirmiausia dėl šou elementų, netikėtumo. Žiūrovas po renginio turi išeiti gromuliuodamas kūrybiškas mintis, ieškodamas jų interpretacijų. Man atrodo, svarbu formuoti suvokimą, jog kostiumo dizainas, lygiai taip pat kaip ir kitos meno sritys, geba išreikšti socialines, politines, kultūrines ir asmenines kūrėjo aktualijas. Be to, šiais metais labai noriu padėkoti savanoriams modeliams, kurių susidomėjimas mados festivaliu buvo itin didelis. Drauge tai yra signalas, kad renginys tampa žinomas.
