Fotografijų parodoje – poetiškas andante

Fotografijų parodoje – poetiškas andante

Dalia Bielskytė

Virgilijus Bizauskas – klaipėdiečiams gerai žinoma persona. Įspūdingo stoto ir audringo temperamento, griausmingo juoko menininkas. Vieni jį vadina dizaineriu, kiti – vitražistu, daug jaunų žmonių pagarbiai tituluoja jį dėstytoju. Klaipėdos fotografijos galerijoje jis prisistato fotografo amplua – šiuo metu čia veikia V.Bizausko meninių fotografijų paroda muzikaliu pavadinimu „Andante“.

„Kokia skaidri paroda, jaučiuosi lyg mišiose pabuvęs…“ „Pasakykite autoriui ačiū. Akys nušvito…“ „Visai naujai pamačiau įprastus dalykus. Lyg pabudau iš miego…“ Tai atsiliepimai apie V.Bizausko fotografijų parodą.

Atvirukai nebeįdomu

„Man nebeįdomūs atvirukai, kuriuose viskas tiesmuka ir aišku. Trokštu estetikos, ilgiuosi abstrakcijos”, – prisipažino fotomenininkas V.Bizauskas.

Daugelį metų V.Bizausko fotografija asocijavosi su akto žanru. Jaunystė ir grožis, pulsuojantis moteriško kūno linijose, buvo savotiška menininko vizitinė kortelė. Tačiau, kaip teigia pats autorius, visa keičiasi, tad pakito ir jo kūryba.

„Man nebeįdomūs atvirukai, kuriuose viskas tiesmuka ir aišku. Trokštu estetikos, ilgiuosi abstrakcijos, – sakė menininkas. – Neieškau siužetų. Mano fotografijos – gyvi gamtos ir gyvenimo vaizdai, kuriuos perfiltruoju per savo supratimą, savo dūšelę. Tai darydamas mažiausiai galvoju apie kitus. Svarbiausia, kad tai, ką darau, patiktų man pačiam“.

Gausiai į atidarymą susirinkę fotografijos meno gerbėjai, galerijos bei autoriaus draugai pamatė akivaizdžius pokyčius. Maži kasdienybės fragmentai, užfiksuoti jautrios menininko akies, virto estetizuota mus supančio pasaulio abstrakcija. Jokio triukšmo, jokio šurmulio, jokių apibrėžtų formų: atspindžiai, lengva migla, vos pastebimas pėdsakas smėlyje. Iš įprasto realybės konteksto iškirpti lopinėliai žybsi netikėtais spalvos pliūpsniais, vejasi linijų grafika. Subtili forma, grubi faktūra, spalvinis impulsas – atsiveria kitas matymas. Neapčiuopiamas, neįvardijamas žodžiais – tarsi metaforinis, poetinis kalbėjimas, kurio tikroji prasmė glūdi nerealiame, transcendentiniame pasaulyje.

Pasitiki žiūrovu

V.Bizausko fotografijos iš parodos “Andante”.

„Rinkdamas šią kolekciją, norėjau, kad darbai panašėtų į tapybos, grafikos, kaligrafijos darbus. Tačiau pagrindinis kriterijus – kuo toliau nuo reportažinės fotografijos“, – apie savo nūdienę kūrybą kalbėjo V.Bizauskas.

Autorius teigė niekada nebuvęs reporteriu, nors yra tekę fotografuoti ypatingus įvykius – Baltijos kelią, Berlyno sienos griovimą… „Tačiau tai – tik faktai, – sako jis. – Mano kelias kitoks. Aš nenaudoju prievartos ir nenurodau žiūrovui krypties – palieku laisvę jausti, pakilti į skaidrią neįvardijamo ir neapibrėžiamo grožio erdvę.“

Išties V. Bizausko darbai – bevardžiai ir bežodžiai. Žolės laišku pražydęs betonas, nukryžiuotasis lentinės sienos fone, akmens angelas, įrėmintas tirštu šermukšnio krauju – vaizdai, kuriems galime suteikti giliausią prasmę arba paprasčiausiai grožėtis ir nebijoti, kad būsime apkaltinti paviršutiniškumu. Galų gale ar ne tokia estetikos paskirtis – grožis vardan grožio?..

Parodos autorius tarsi kviečia žiūrovą tapti kūrybinio proceso dalyviu, pasirinkti savo kelią bekraštėje abstraktaus meno prerijoje. „Kam duoti raktą?! Kam vandenį vadinti vandeniu, o atspindį – atspindžiu?! Tie, kurie neturi fantazijos, parodose nesilanko. Tie, kurie lankosi, – patys įžvelgia tai, ką norėjau pasakyt. O gal dar ir daugiau… – svarstė V.Bizauskas. – Žiūrovo mintys pačios ras kryptį, gal net ne tą, kurią aš įsivaizduoju…“

Lėtai, neskubant…

Visos dvidešimt dvi parodoje eksponuojamos fotografijos – pastarųjų dvejų metų darbai, kuriuos Virgilijus, pasak jo, rinko lėtai ir neskubėdamas. „Be nervų“, – juokiasi. Gal todėl ir parodos pavadinimas „Andante“ (lėto tempo muzikos kūrinys)? „Taip, – atsakė autorius. – Norėjau, kad darbai parodoje skambėtų. Visi kartu ir kiekvienas sau. Todėl šiuo atveju muzikinis pavadinimas labai tiksliai tiko.“ V. Bizauskas nebijo, kad bus apkaltintas tempo lėtinimu.“Gal kitąkart aš kokį skerco sugrosiu“, – šypsosi.

Paklaustas apie ateities planus, Virgis atsako trumpai: “Gyvensiu Lietuvoje!” O vėliau dar priduria, kad jau dabar turi medžiagos dar ne vienai parodai, kurias planuoja surengti ir parodyti ne tik Klaipėdos žiūrovui.

„Kalbinu jūrą, bažnyčias, šešėlius ant baltų sienų… Bet su šiomis temomis man dar reikia padraugaut, sukaupt emocijų… Bus dar parodų, – griausmingai juokiasi, – tik kitu tempu ir kita tonacija.“

Ir čia suskamba allegro: “O, kad taip iškraustyt visą „Akropolį“ ir atsivėrusią erdvę užpildyt menu! Tai bent būtų meno planeta! Nors savaitei. Pasaulinis skandalas!”

by admin