Fotografinio identiteto paieškos Nidoje

Fotografinio identiteto paieškos Nidoje

Gytis Skudžinskas

Impulsas: V.Michelkevičiaus (dešinėje) pranešimas inspiravo karštas aktyviausių seminaro dalyvių diskusijas. Nerijaus Jankausko nuotr.

Kaip pastaruosius 30 metų, taip ir šiemet rudenėjančioje Nidoje susibūrė fotografų bendruomenė. Visą savaitę nuo rugsėjo 17-osios Nidoje virė aktyvus gyvenimas: tarp rašytojų kūrybos ir poilsio namų “Urbo kalnas”, Nidos bendruomenės namų ir kultūros centro “Agila” vyko nuolatinė fotografų migracija.

Peržengė temos lauką

Seminaras, šiemet persikėlė į bendruomenės namus, daug erdvesnėje patalpoje sulaukė dar didesnio būrio lankytojų. Bene svarbiausiai seminaro daliai kaip visuomet išradingai dirigavo Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybos atsakingasis sekretorius Stanislovas Žvirgždas, ne tik organizavęs paskaitas, bet ir pats nevengęs dalyvauti diskusijose, pasidalinti patarimais su jaunaisiais kolegomis.

“Nacionalinis identitetas: trisdešimt Nidos seminarų” – taip buvo apibrėžta pagrindinė paskaitų tema, bet lektoriai nevengė peržengti išankstinio problemų lauko, ir nacionalinio identiteto klausimai buvo nagrinėjami daug platesniame kontekste. Iš esmės pranešimų temos buvo plėtojamos dviem kryptimis: vietinio konteksto ir tradicijos analizė bei fotografijos raida viso pasaulio mastu.

Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Antanas Sutkus nagrinėjamą temą pasuko link praktinių fotografijos populiarinimo aspektų, aptarė ne tik meninės raiškos, bet ir finansinius, leidybinius ir net teisinius fotografijos propagavimo klausimus. Ilgametis sąjungos vadovas dar kartą įrodė, kad yra ne tik puikus fotomenininkas, bet ir žmogus, nuoširdžiai besirūpinantis bendrais fotografijos meno klausimais.

Gyvybingas, sugeba keistis

Skirmantas Valiulis ir S.Žvirgždas pranešime “Fotografija Kuršių Nerijoje ir trys dešimtys Nidos seminarų” kaip visuomet labai kruopščiai ir informatyviai apžvelgė fotografijos meno, susieto su Neringos geografija, kelią nuo pačių pirmųjų atspaudų, padarytų tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių, iki šių dienų.

Autoriai ne tik pristatė kūrybinius ieškojimus, bet ir įžvelgė labai svarbią fotografų seminarų gyvybingumo priežastį: “Nidos seminarų kūrybiškumo paslaptis – sugebėjimas keistis, išlaikant pastovumą”, – teigė jie. Ir būtent jau kone tobulai įvaldyta seminarų forma vis pasipildo vitališkais ir spontaniškais momentais, o dinamiška charakteristika atsispindi ne tik paskaitose ir parodose, bet ir pačių organizatorių ir pranešėjų asmenybėse.

Didelį šuorą diskusijų sukėlė kitas lietuviškos fotografijos mokyklos kūrėjas Aleksandras Macijauskas, visus sujudinęs iškelta teze “Maištas ir prisitaikymas”. Įsibėgėjus diskusijai beveik fiziškai vietomis pasikeitė pranešėjai ir klausytojai.

Gvildeno globalias temas

Jaunesnei kartai atstovaujantys fotografijos tyrėjai rėmėsi globalesnėmis temomis. Vytautas Michelkevičius, perskaitęs pranešimą “Fotografijos (re)integracija į meną, arba Kodėl mes vis dar kuriame postmodernybėje”, išnagrinėjo fotografijos meno raidą ir poziciją pasaulyje klasikinių meno formų atžvilgiu. Buvo apibrėžtas XX amžiuje cikliškai kintantis fotografijos ir meno muziejų santykis, Vakarų tradicijos požiūris į fotografiją kaip meno objektą.

Kaip visuomet įdomiu rakursu į fotografiją žvelgia menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis. Paskaitoje “Nekrokultas fotografijoje” autorius fotografijos galias nagrinėjo pasitelkęs mirties metaforą. O suvokimas, kad atvaizdas – tai dar vienas įkalintas ar nužudytas realybės fragmentas, išlaisvina fotografijos perskaitymo ir interpretavimo galimybę.

Lektoriai iš Lenkijos, Čekijos, Rusijos pristatė medžiagą apie savo kraštuose pulsuojantį fotografijos vyksmą. Ir kaunietis Romualdas Požerskis kalbėjo ne apie vietines realijas, o suteikė galimybę susipažinti su Berlyne veikiančios fotografijos mokyklos ir agentūros “Ostkreuzschule” dėstymo programa, metodika ir darbais.Fotografijos profesorius Vladimiras Birgus iš Čekijos kalbėjo apie moderniąją fotografiją Centrinėje Europoje ir pristatė jaunąją čekų fotografiją. Lektoriai iš kaimyninės Lenkijos ne tik pasakojo apie savo šalį, bet ir parodė solidžią leidinių kolekciją, o Ryszardas Karczmarski’s, dirbantis pinhole technika, pasakojo apie šią fotografinę strategiją, rodė darbus ir kameras.

Aptarė fotografų kolekcijas

Neišeinant iš paskaitų erdvės buvo galima stebėti ir naujausius fotografų darbus. Kol auditorija diskutuodavo, salėje fotografai iškabindavo savo naujausias kolekcijas. Būtent šios spontaniškos parodos rodo seminaro demokratiškumą ir nehierarchinį pobūdį. Čia nereikia atstovauti vienokiai ar kitokiai mokyklai, priklausyti kokiai nors sąjungai, tiesiog užtenka pasitarus su kolegomis iškabinti savo darbus sutartu laiku. Per vieną pertrauką peržiūrėjęs vieno ekstravagantiškiausių ir visiems puikiai žinomo Sauliaus Paukščio darbus, kitos pauzės tarp diskusijų metu gali susipažinti su jauno klaipėdiečio Marijaus Bružilos kolekcija.

Kai paskaitos baigdavosi ar būdavo paskelbta pietų pertrauka, fotografai per miškelį pėdindavo iki kito “karšto fotografijos taško” – rašytojų kūrybos ir poilsio namų “Urbo kalnas”. Čia veikė keliaujanti fotomenininkų sąjungos biblioteka. Biblioteka siūlė susipažinti ne tik su teorinėmis prielaidomis, bet ir žvilgsniu klaidžioti po puikios poligrafijos fotografiją reprezentuojančių leidinių puslapius. Šalia naujausių Alfonso Budvyčio, Algimanto Aleksandravičiaus, Aleksandro Macijausko knygų šliejosi pasaulinės fotografijos klasikos ir šių dienų meninės fotografijos autorių albumai.

Atsidūrė solidžiame albume

30-asis Nidos fotomenininkų seminaras svarbus dar ir tuo, kad pagaliau seminarų metu sukurti darbai nebeklaidžios tik autorinėse parodose ar knygose. Dabar jie nugulė solidžiame albume “Sukurta Nidoje”.

Tarp Neringos bendruomenės ir čia atvykstančių fotografų užsimezgė gražus dialogas. Neringiškiai ne tik priima fotomenininkus, bet ir padėjo išleisti fundamentalų leidinį, aprėpiantį daugiau nei tris dešimtis metų fotografijos istorijos. Neringos savivaldybės meras Vigantas Giedraitis pademonstravo puikią įžvalgą ir nuojautą savo miesto pristatymui pasirinkęs ne kokį nors turistinių fotografijų albumėlį, bet pasitikėję autoritetingais tos srities specialistais.

Albumo sudarytojai Remigijus Treigys ir Adas Sendrauskas nepasitenkino tik fotografijos klasikos darbų reprodukcijomis, įtraukė ir šiandien kylančius fotografus. Albume šalia tokių papildomo pristatymo nereikalaujančių autorių kaip Antanas Sutkus, Jonas Kalvelis, Vaclovas Straukas, Stanislovas Žvirgždas atsidūrė ir kylanti Lietuvos fotografijos karta – Joana Deltuvaitė, Jurgita Treinytė ir kiti.

Bus daugiau

Sauliaus Jokužio spaustuvėje pagamintas leidinys – minimalistiškas, juk čia svarbiausi veikėjai – fotografai ir Neringos gamta. Atsakingas ir pagarbus spaustuvininkų darbas tik dar kartą parodo, kiek skirtingų profesijų žmonių gali suvienyti fotografija. Kultūros centre “Agila” įvyko albumo pristatymas, surengta albume reprodukuojamų fotografijų paroda, o žiūrovus sveikino etnografinis ansamblis “Griežynė”.

Visą savaitę Nida šurmuliavo, it būtų pats vidurvasaris. Paskaitas keitė ekspozicijos, skirtingų kartų Lietuvos fotografai keitėsi idėjomis. Deja, Nidoje galėjai sutikti tik vieną kitą fotografą iš Lietuvos pajūrio. Gal suveikė taisyklė: “Kas atrodo ranka pasiekiama – palauks”. O gal pritrūko iniciatyvumo, idėjų ar paprasčiausio smalsumo? Juk per tą savaitę Nidoje galime rasti visko, kas kiekvienam svarbu. Ir, kaip albumo įžangoje rašo Antas Sutkus: “Buvo visko: kūrybos, meilės, politikos, draugystės, pykčio, nusivylimo, praradimų ir atradimo džiaugsmo”.

by admin