G.Giedraitytė: „Ne šventieji puodus lipdo“
Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ lyderė menotyrininkė Goda Giedraitytė pastaraisiais metais vis daugiau keliauja. Ir tų kelionių tikslai – ne šiaip pramoginiai, o pažintiniai, kultūriniai, ne tik asmeniniai, bet ir visuomeniniai. Kalbėjomės, kas gena į tas keliones šią jauną mamą, kuri per motinystės atostogas randa laiko savo profesijai ir kitai širdžiai mielai kūrybinei veiklai.
Padeda siekti svajonių
– Kokias šalis, miestus teko aplankyti? Ką ten veikėte?
– Per metus teko pabuvoti Suomijoje, Čekijoje, kur tarptautinių teatrų festivalių „Baltic Circle“ (Helsinkis) ir „Small Inventory“ (Praha) organizuotuose seminaruose skaičiau pranešimus apie menininkų grupės „Žuvies akis“ patirtį, veikiant nevyriausybiniame sektoriuje ir organizuojant tarptautinį festivalį Lietuvos regione. Taip pat buvau Prancūzijoje – ten Prancūzų instituto dėka lankiausi naujojo prancūzų cirko programos pristatyme pasaulinei festivalių prodiuserių auditorijai.
– O kur dabar ruošiatės?
– Birželio pradžioje – į Slovėniją, ten vyks tarptautinio naujojo meno ir festivalių tinklo „DNA: Development of New Art“, kurio narė yra ir menininkų grupė „Žuvies akis“, partnerių ir vieno garsiausių Danijos šokio teatrų „Granhoj Dans“ koprodiusuoto šiuolaikinio šokio spektaklio „Men&Mahler” pasaulinė premjera. Rudenį laukia Schloss Brolin Vokietijoje, kur rengiamas DNA partnerių susitikimas ir pažintis su rezidencinėmis vokiečių erdvėmis, taip pat Talinas, pristatysiantis Šiaurės ir Baltijos šalių choreografų ir šokėjų tinklo KEDJA susitikimą, ir Helsinkis, kur vyks Šiaurės šalių šokio platforma.
– Kalbėjomės beveik prieš metus. Labai įdomu, kas per tą laiką pasikeitė, kaip pildosi jūsų troškimai? Gal atsirado naujų?
– Iš tiesų šie metai buvo labai produktyvūs visomis prasmėmis. Visų pirma, asmeniniame lauke, kur dygsta gražiausias daigas – mano sūnus. Galimybė vėl pamatyti pasaulį vaiko akimis yra neįkainojama vertybė. Čia troškimai pildosi su kaupu. Antra, įvairiapusė kūrybinė veikla, kuriai šiuo metu galiu atsiduoti. Tai ir grįžimas prie savo profesinių ištakų – menotyros (jau ir nesuskaičiuoju, kiek tekstų apie dailės reiškinius šiemet buvo parašyta, kuruota tarptautinė kaligrafijos paroda Klaipėdoje, prisidėta prie „Jaunųjų Europos kūrėjų“ projekto, klaipėdiečio Rodiono Petroffo debiuto, kt.) bei kultūros vadybos, padedant menininkų grupės „Žuvies akis“ ir nepriklausomiems kūrėjams siekti savo svajonių.
Kartu išbandomi nauji aruodai – tarptautinių kultūros projektų, kurie, neabejoju, prisidės prie mūsų miesto vardo ir kultūros garsinimo, įgyvendinimas. Paminėsiu aktyvų mūsų grupės dalyvavimą aukščiau pristatytuose tinkluose DNA ir KEDJA (beje, abu projektai yra kofinansuojami ES programos „Kultūra“). Taip pat esame pakviesti prisijungti prie Šiaurės ir Pietų Europą jungiančio scenos menų projekto „Odisėjas“ bei tapti Aarhus miesto (Danija) partneriu, įgyvendinant projektą „Konteineris17“, miestui tapus 2017 metų Europos kultūros sostine. Žodžiu, aktyviai mezgame tarptautinio bendradarbiavimo tinklą.
Kad būtų pastebėti čia
– Kodėl tai svarbu?
– Viena vertus, dalyvavimas tarptautinėje arenoje leidžia lyginti, vertinti ir pamatyti, kad ne šventieji puodus lipdo. Neretai lietuvių pastatymai ar kūrybiniai projektai yra daug labiau išieškoti, paruošti, profesionaliau atlikti ir pan. Antra, kas ne mažiau reikšminga, užsienio ekspertų pripažinimas yra svarbus, kad būtume pastebėti ir čia. Kaip sakoma, savam krašte pranašu nebūsi. „Žuvies akis“ savanoriškais pagrindais veikia jau dešimtmetį, bet tik pastaraisiais metais imtas vertinti mūsų indėlis į miesto ir šalies kultūrą. Manau, kad prie to prisideda ir mūsų veiklos tarptautinis įvertinimas. Užsienio partneriai nenustoja stebėtis, kiek daug mes padarome už tai negaudami atlygio.
– Anksčiau teko girdėti ir dabar užsiminėte apie jūsų bendrą projektą, kuriame šoka Petras Lisauskas, o jo kūrėjas – garsus Europoje danų choreografas. Ar kada nors tą spektaklį pamatysime Klaipėdoje?
– Taip, tai vienas iš tinklo DNA jungtinių projektų. Tinklo partnerės šalys kartu su šokio teatru „Granhoj Dans“ ir jo lyderiu Palle Granhojumi stato jungtinį šiuolaikinio šokio spektaklį „Men&Mahler“ („Vyrai ir Mahleris“). Šokėjų atrankoje buvo pastebėtas ir mūsų grupės narys bei puikus šokėjas P.Lisauskas, kuris vasario–kovo mėnesiais dalyvavo spektaklio repeticijose Danijoje, o šiuo metu yra Liublijanoje Slovėnijoje, kur tęsiamos repeticijos ir birželio 8–10 d. įvyks pasaulinė šio spektaklio premjera. Klaipėdos bendruomenė ją galės išvysti rugpjūčio 26-ąją tarptautiniame šiuolaikinių menų festivalyje „Plartforma“.
„Plartforma“ – vasariška
– Kokia šiemet bus „Plartforma“? Gal jau aiškėja festivalio programa?
– Ji bus vasariška. Kadangi šiemet festivalį iš rudens atkeliame į rugpjūčio pabaigą, tiksliau – jis vyks 23–26 d. Tai lėmė ir noras pristatyti jau minėtą koprodukciją, ir pabandyti kultūriniais projektais užpildyti pakankamai tylią rugpjūčio padangę. Programa jau beveik sudėliota ir šiemet bus išties įvairi. Pasiūlysime ir fizinio teatro, ir naujojo cirko, ir gatvės šokių, ir performansų. Neapsieisime ir be jaunųjų kūrėjų pristatymo. Atversime naują festivalio edukacijos puslapį – bus surengtas kritikos seminaras. Dalyvių geografija – nuo Centrinės Europos iki Skandinavijos ir Lietuvos.
– Gal „Plartformai“ ko nors pasisėmėte iš kelionių, lankydamasi DNA partnerių renginiuose? Ką įdomaus ten matėte?
– Dalyvavimas partnerių ir ne tik jų renginiuose yra galimybė pamatyti ir pažinti tos šalies kūrėjus. Įdomu, jog į susitikimus su festivalių organizatoriais susirenka labai daug menininkų ar jiems atstovaujančių vadybininkų, kurie aktyviai „pardavinėja“ kūrybą. Šiuo metu net nespėju peržiūrėti visų siunčiamų laiškų su naujausiais menininkų darbais. Iš mano pačios matytų – šiemet festivalyje bus čekų spektaklis „Platforma“ (labai tinka mūsų renginiui). Tai – fizinis teatras, be žodžių, bet su tokia įtaiga, kad ir juokiesi, ir verki, ir vertybes perkratai savo galvoje.
Laukia didelis iššūkis
– Su choreografe Agnija Šeiko seniai svajojote ir siekėte, kad Klaipėdoje įvyktų Baltijos ir Šiaurės šalių choreografų bei šokėjų tinklo KEDJA susitikimas. Gal jau žinoma ir jo data? Ir ką tai reiškia jums, mūsų miestui, Lietuvai?
– Taip, žodis jau įgavo kūną. Tinklas KEDJA gavo finansinę paramą iš ES programos „Kultūra“ 2012–2015 metams, ir menininkų grupė „Žuvies akis“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Pagal ją esame įsipareigoję 2013-ųjų birželio pabaigoje surengti Šiaurės ir Baltijos šalių choreografų bei šokėjų susitikimą Klaipėdoje. Tai – didelis iššūkis mūsų mažai organizacijai, bet labai reikšmingas įvykis šalies šokio scenai. Įsivaizduokite, jog daugiau nei 200 šokio profesionalų ir ekspertų susirinks į vieną erdvę – dalyvaus konferencijoje, šokio pristatymuose, įvairiuose seminaruose, viešose diskusijose ir t.t. Tai injekcija ne tik sektoriaus plėtotei, bet ir į miesto ekonomikai, turizmui ir pan. Manome, jog Klaipėdai tai ypač svarbu, turint omeny mūsų Choreografijos katedros istoriją ir regiono kultūrinės raidos perspektyvas.
– Ar „Žuvies akis“ vis dar jaunųjų Klaipėdos menininkų grupė?.. Jos sudėtis keičiasi? Jums negresia pavojus pasenti?
– Žodį „jaunųjų“ iš mūsų pavadinimo jau senokai išbraukėme. Tačiau tik todėl, kad grupės narių amžius įvairėja. Išlieka senbuviai, ateina nauji jauni kūrėjai. Pasenti tikrai nebijome. Su amžiumi ateina patirtis. Šiemet švęsime savo veiklos 10-metį, per tą laiką pasikeitė ne tik grupės sudėtis, bet ir veiklos kryptis: nuo dailės projektų gal daugiau pasukome į scenos menus. Tačiau nepakito misija, principai. Norime reprezentuoti šiuolaikinį meną, su juo supažindinti klaipėdiečius ir miesto svečius, siekiame padėti jauniesiems kūrėjams vystyti savo kompetencijas. Iš tiesų jaučiame, jog atsispyrėme nuo pradžios, kuomet daugiau norėjosi saviraiškos, tiesiog realizuoti kūrybinius sumanymus, ir šiandien stovime profesionalių organizacijų gretose. Tai reiškia, kad ne tik prodiusuojame savo pastatymus bei projektus, bet ir veikiame kaip tarpininkai, tiesiantys tiltus tarp Klaipėdos ir Lietuvos bei pasaulio kūrėjų.
Trūksta tik paramos
– …Tai plevėsuos šiąvasar kaligrafija Klaipėdoje ant burių? Gražiai pradėjote tarptautinį projektą, bet ar pavyks įgyvendinti iki galo?
– Vienareikšmiškai atsakyti dar negaliu. Šiandien tebelaukiame atsakymo iš miesto savivaldybės dėl projekto kofinansavimo. Kultūros rėmimo fondas jam skyrė 15 tūkst. litų. Bet tiek per mažai. Iš tiesų projektas ambicingas ir labai norisi jį įgyvendinti. Tiesiog norėjosi prisidėti prie miesto papuošimo, įvaizdžio kūrimo, kaligrafijos sostinės vardo garsinimo. Dėjome labai daug pastangų ieškodami finansavimo. Kreipėmės į eilę šalies ir miesto privačių rėmėjų bei įmonių, tačiau tik „Klaipėdos laivų remontas“ išreiškė norą prisidėti. Dabar viskas priklauso nuo laukiamos miesto kofinansavimo dalies. Tačiau ir negavę lėšų labai nenusiminsime. Esame įsitikinę, kad projektas pavyko. Sulaukėme išties didelio tarptautinio susidomėjimo. Konkursui atsiųsti darbai buvo eksponuoti Klaipėdoje ir Šiauliuose. Užmegzti kontaktai su kaligrafais Europoje ir už jos ribų, tad manau, tai ne paskutinis įgyvendintas kaligrafijos projektas. Jei ne šiemet, tai ateityje burės vis tiek suplevėsuos.
Klausinėjo Rita Bočiulytė
