G.Giedraitytė: nemoku ramiai sėdėti

G.Giedraitytė: nemoku ramiai sėdėti

 

Rita Bočiulytė

r.bociulyte@kl.lt

Šiandien „Švyturio menų doke“ prasideda tris dienas truksiantis Klaipėdos menininkų grupės „Žuvies akis“ rengiamas 6-asis tarptautinis šiuolaikinių menų festivalis „Plartforma“. Jo organizatorė klaipėdietė menotyrininkė ir kultūros vadybininkė Goda Giedraitytė šiemet „Plartforma“ rūpinasi visais aspektais – nuo programos iki dalyvių maitinimo. Ir tai ne vienintelis meno projektas, kurio ėmėsi jauna moteris per motinystės atostogas.

Savanorystės metais

– Iš kur tokiems dalykams imate laiko, energijos ir idėjų, augindama mažą vaikelį?

– Šis festivalis irgi buvo mano kūdikis, gimęs po 2004 metais koordinuoto „SEAS“. Tuomet sumąsčiau, kad reikia tęsti tokią menų sintezės festivalio idėją, daviau jam vardą „Plartforma“, kelerius metus organizavau. Paskui, dirbant savivaldybėje (Klaipėdos kultūros skyriaus vedėja – R.B. past.), nebuvo galimybės kaip reikiant įsilieti į festivalio organizavimą, o šiemet tokia proga pasitaikė, ir štai aš čia.

Nors šiuo metu vaikelį auginanti mama – yra svarbiausios mano pareigos. Vis juokiuosi, kad šie metai ES paskelbti savanorystės metais, tai todėl, kai vaikelis miega, ir darbuojuosi visuomenės labui. O jeigu rimtai, jau taip toji mano natūra „surėdyta“. Nemoku ramiai sėdėti, galvoje nuolat kirba sumanymai, idėjos. Norisi juos realizuoti, kiek tai įmanoma.

– Kas tai per projektai?

– Šiemet laimėjome Kultūros ministerijos ir OSFL fondo konkursą „Regionų atskirties mažinimui“, ir su menininkų grupe „Žuvies akis“ apkeliavome 17 Klaipėdos regiono mokyklų bei vaikų globos namų, kuriuose rodėme šokio spektaklį vaikams. Pateikėme paraišką R.Boscho fondui, ir „Žuvies akies“ nariai dvi savaites stažavosi Diuseldorfe (Vokietija). Šiuo metu vykdomi projektai – „Kaligrafija ant burių“ (kartu su L.Kukliene ir M.Petruliu) ir tarptautinis šiuolaikinių menų festivalis „Plartforma“, taip pat tarptautinių projektų „Kedja“ ir „DNA“, kurių partneriai esame, administravimas. Ir dar keli mažesni reiškiniai, apie kuriuos nesismulkinsiu.

Unikali galimybė

– Per penkis „Plartformos“ festivalius jau susiformavo specifiniai renginio bruožai. Kuriuos pati labiausiai branginate ir kodėl?

– Visų pirma, tai pačią festivalio koncepciją – įvairūs meno žanrai, įvairios šalys – viskas viename sūkuryje. Šiuolaikinio meno Klaipėdoje nėra gausu, todėl šis festivalis – unikali galimybė pajusti, kuo alsuoja dabarties kūrėjai teatro, muzikos, šokio, cirko, dailės ir kitose srityse. Antra vertus, dažniausiai festivaliai skirti vienam žanrui, o šiame – įvairių menų paletė. Tokiu būdu festivalis kaskart novatoriškas, nes kasmet pasiūlo naujų žanrų projektų. Be to, tai patrauklu žiūrovui, kuris viename festivalyje gali susipažinti su skirtingomis meno raiškomis. Tai – unikalus dalykas, gal tik Šiaulių „Virusas“ panašią misiją vykdo.

Taip pat „Plartforma“ neatsiejama nuo pačios netradicinės erdvės – urbanistinio uosto landšafto. Tai visada dovanoja netikėtas emocijas ir įspūdžius. Norisi parodyti, jog net ir, regis, nepritaikytoje erdvėje galima atverti įstabius meno akivarus.

Vertinga „Jaunųjų kūrėjų platforma“, leidžianti pris(is)tatyti jauniems, debiutuojantiems menininkams. Tai galimybė tiek patiems kūrėjams pasirodyti, išbandyti savo jėgas, tiek žiūrovams pamatyti ateinančius. Apskritai edukacinis festivalio aspektas svarbu, nes tai ne tik atskirų projektų pristatymas, bet ir supažindinimas su šiuolaikinio meno specifika, tendencijomis.

Tapo reprezentacinis

– Kuo šiųmetė „Plartforma“ bus kitokia, skirsis nuo ankstesnių?

– Klaipėdos savivaldybė šiemet „Plartformą“ įtraukė į reprezentacinių festivalių sąrašą. Tai mums didelė garbė ir, suprantama, atsakomybė. Be to, pati organizacija „Žuvies akis“ kartu su šiuo festivaliu tapo tarptautinio menų tinklo „DNA: Development of New Art“ partnere, remiama ES Kultūros programos. Abi šios pozicijos teigiamai atsiliepė ir festivalio biudžetui, tai iš karto sudarė galimybes pasikviesti daugiau užsienio atlikėjų, organizuoti platesnę reklaminę kampaniją.

Šiemet pristatome net 13 projektų, 7 iš jų – užsienio kūrėjų. Skirtumas nuo ankstesnių festivalių – orientacija į Centrinės Europos menininkus: atsivežame projektus iš Vengrijos, Čekijos, Slovėnijos. Taip pat pristatysime Prancūzijos, Nyderlandų ir Estijos menininkus.

Šių metų festivalio naujiena – žiūrovų teisėmis atvyksta visi DNA tinklo prodiuseriai iš 7 valstybių: Danijos, Vokietijos, Čekijos, Lenkijos, Slovėnijos, Slovakijos bei Vengrijos. Tad garsiname festivalį, kartu Klaipėdą bei Lietuvą ir už šalies ribų.

Reklamos atžvilgiu šiemet pirmąsyk turėjome galimybę anonsuoti festivalį nacionalinės televizijos eteryje, išleidome renginio katalogą. Šie gal ir maži žingsneliai liudija, kad festivalis auga ir stiprėja.

Akcentuoja menų sintezę

– Kaip galima pastebėti iš programos, šeštajame festivalyje dominuos šiuolaikinis šokis – tai atsitiktinumas ar dėsningumas?

– Iš tiesų rengdami programą akcentavome menų sintezės projektus. Ir stengėmės atrinkti tokius, kuriuose vyrautų ir muzika, ir videomenas, tačiau šiuolaikinėje praktikoje šokis neretai tampa įvairių sintezės projektų dalimi, gal todėl ir susidaro įspūdis, jog dominuoja šokio projektai. Grynojo šokio pristatome tik 5 projektus, dar 4 atstovauja sintetiniams menams – šokio filmams, šokio operai ar videoperformansui.

Koją pakišo ir šiemet iš savo įprastos datos pajudėjęs „Sirenų“ festivalis: dėl susidubliavimo laike teko atsisakyti poros sutartų teatrinių projektų.

Festivalio programa iki paskutinės minutės yra kintantis reiškinys, nes dėl žmogiškųjų faktorių ar socialinių pokyčių ima viskas ir apsiverčia aukštyn kojomis.

– Bet jau turbūt aišku, kokie vizualiniai projektai šiemet papildys „Plartformą“?

– Pristatysime du šokio filmus. „Žuvies akies“ prodiusuota „Pasaka“ – vienas pirmųjų šio žanro filmų Lietuvoje, šiemet pateiktas ir „Scanoramos“ trumpojo metražo filmų programos konkursui. Kūrėjai iš Nyderlandų parodys trumpą, bet itin įtaigų filmą apie uostą. Tai kūrinys, tiesiog sukurtas „Plartformai“, nes sujungia ir meną, ir uosto erdves.

Taip pat labai džiaugiamės, jog šiemet bendradarbiaujame su tapytoju klaipėdiečiu Rolandu Marčiumi, kuris specialiai festivaliui kuria keturis didelio formato tapybos darbus ant tentų. Jie bus pritvirtinti ant išorinių doko sienų – kaip vieša ekspozicija.

Tai būtina pamatyti

– Festivalio programa – įspūdinga ir gausa, ir įvairove. Vis dėlto ne visi norintys turės tiek laiko ir pinigų, kad pamatytų viską. Ko jokiu būdu neturėtų praleisti šioje „Plartformoje“ publika, besidominti šiuolaikiniu menu?

– Šiemet turime tris tikrai išskirtinius projektus. Tai prancūzų grupės „A.lter S.essio“ šokio spektaklis „Loss-Layers“, V.Jankausko šokio teatro spektaklis „Budėjimai“ ir estų šokis-instaliacija „Kūnų grobikai“. Du pirmieji išsiskiria vizualia estetika, šviesos ir tamsos žaisme, o trečiasis – netradiciniu erdviniu sprendimu (šokama metaliniame narve) bei akrobatiniais judesiais. Visi projektai buvo nominuoti arba įvertinti atitinkamais apdovanojimais. Pavyzdžiui, V.Jankauskas už šio spektaklio choreografiją gavo aukščiausią Lietuvos teatro apdovanojimą – Auksinį scenos kryžių.

Tačiau būtina pamatyti ir netikėtus meninius sprendimus: spektaklį „Aš čia, tu ten“, kuriame vaidinama grojant akordeonais, arba šokio operą „Dykra“, kur solistas tampa ir šokėju, o šokėjai – choru. Įspūdingas slovėnų teatro projektas „Šajning“, kurio kulminaciniai elementai konstruojami pasitelkiant šviesą (spektaklis bus su lietuviškais subtitrais, tad nereikėtų baimintis dėl kalbos barjero).

Organizatoriams labai sunku išskirti kelis svarbiausius, nes kiekvienas projektas yra unikalus ir įdomus. Todėl šiemet tikrai stengėmės išlaikyti priimtinas bilietų kainas, studentams darome 50 proc. nuolaidą. Siūlome įsigyti ir vienos dienos bilietą, kuris sutaupys iki 40 proc. išlaidų. Festivalio tikslas yra sudaryti galimybes, kad kuo daugiau žmonių pamatytų kultūros vertybes. Todėl šiemet nusprendėme Klaipėdos universiteto Režisūros ir Choreografijos katedrų studentams padovanoti pirmąją festivalio dieną. Festivalio atidarymo renginiuose šiandien jie galės apsilankyti nemokamai.

– Ar kitąmet „Plartforma“ sugrįš?

– Sugrįš būtinai. Dėl to esame įsipareigoję tiek miesto savivaldybei, tiek ir ES. Tiesą sakant, šio festivalio visų pirma reikia mums patiems. Tai – būdas išreikšti save, sukurti kažką gražaus ir naudingo savo miestui, prisidėti prie jo kultūrinės raidos. Tikime festivalio misija ir dėkojame ištikimiems žiūrovams. Iki pasimatymo jau šiandien.

by admin