Gražiausia Klaipėdos metų knyga tituluotas parodų katalogas
Sausio 25-ąją paskelbti daugiau nei mėnesį vykusio konkurso „Klaipėdos knyga – 2011“ rezultatai ir apdovanoti populiariausios bei gražiausios knygų leidėjai. Skaitytojai populiariausia knyga išrinko Meno kūrėjų sąjungos (MEKUSA) fotoalbumą „Lietuvos tatuiruočių menas“, o gražiausios knygos titulas specialistų komisijos sprendimu suteiktas Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) parodų katalogui „Estetika VS Informacija“.
Ramunė Pletkauskaitė
Varžėsi 13 leidinių
Klaipėdos knygos rinkimus šeštąjį kartą surengė jų iniciatorė Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka. Šiuosyk konkursui 8 uostamiesčio leidėjai pateikė 13 leidinių. Dėl laurų varžėsi leidybos grupė „Druka“, leidyklos „Eglė“, „Libra Memelensis“, „Kitas takas“, Klaipėdos universiteto leidykla, taip pat po knygą pristatę KKKC, MEKUSA ir dienraštis „Vakarų ekspresas“.
Gražiausią Klaipėdos metų knygą išrinko speciali komisija, kaip skelbta, atvirame posėdyje, kuriame buvo laukiami ir leidėjai bei knygos dizaineriai. Komisijai vadovavo Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros docentas profesorius Rimvydas Kepežinskas. Komisijos darbe dalyvavo dizaino specialistas profesorius Alvydas Klimas, kaligrafijos ir grafikos specialistė Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė, dailininkė Virginija Giniotytė, menotyrininkė Goda Giedraitytė ir Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriaus vedėja Birutė Skaisgirienė.
Į finalą pateko trys
Profesorius R.Kepežinskas atvyko išvakarėse dalyvavęs Lietuvos gražiausios knygos rinkimuose. Jis apgailestavo, kad labai liūdnas vaizdas šalies vaikiškų knygų leidyboje. Uostamiesčio mastu jis dar liūdnesnis. Klaipėdos metų knygos konkursui čionykštės leidyklos nepateikė nė vienos vaikiškos knygos.
Klaipėdiečių knygos profesoriaus nenugąsdino. Iš visos stirtos pretendenčių atrinkęs tris, jis ramiai laukė posėdžio pradžios.
Jo metu paaiškėjo, kad į gražiausios knygos titulą iš 2011 m. Klaipėdoje išleistų ir konkursui pateiktų 13 knygų gali pretenduoti trys: Vyto Karaciejaus fotografijų albumas „Klaipėda. Laiko ženklai“ (išleido „Druka“), Gražinos Juodytės „Klaipėdos akvarelės. II dalis“ (išleido „Vakarų ekspresas“) ir KKKC leidinys „Estetika VS Informacija“.
Neturėjo jokių priekaištų
Kilus dilemai, ar gali solidus fotografijų albumas būti lyginamas su parodos katalogu, R.Kepežinskas pakomentavo, kad nereikia nuvertinti parodų katalogų, jie prilygsta fotoalbumams ir yra vertinami kaip tos pačios kategorijos leidiniai.
Igno Kazakevičiaus parengtam parodų katalogui „Estetika VS Informacija“ komisija neturėjo jokių priekaištų: paprasta, lakoniška, aišku. R.Kepežinskas sakė neturįs prie ko prikibti. „Jei gražiausios knygos vertinimo atskaitos tašku pasirinktumėme Frankfurto knygų mugę, tai iš visų konkursui pateiktų leidinių ten vežti reikėtų tik šį katalogą. Na, gal ten jis ir nesublizgėtų, bet bent jau tikrai nepadarytų gėdos“, – įsitikinęs profesorius. „Čia įdėta fantazijos ir profesionalumo, įdomus kompozicinis sprendimas“, – antrino A.Klimas.
„Puslapio paginacija „kala“ tiesiog į kaktą, bet neerzina. Viršelis intriguojantis“, – taip apie KKKC katalogą kalbėjo R.Kepežinskas. Jis prisipažino, kad būtent už šį leidinį balsavo internetu, dar jo net nepavartęs.
Fotoalbumas sulaukė kritikos
V.Karaciejaus albumo maketas (jo autorius Gytis Skudžinskas) susilaukė vertintojų kritinių pastabų. „Gražu, sentimentalu, bet tik mums patiems įdomu“, – sakė komisijos narė V.Giniotytė.
Abiem profesoriams – R.Ke-pežinskui ir A.Klimui – pirmiausia užkliuvo šriftas. Ypač viršelio. Anot jų, buvo galima parinkti labiau Klaipėdos miesto specifiką atspindintį šriftą. Dabartinis, R.Kepežinsko žodžiais, būtų tinkamesnis parfumerijos reklamai, o ne Klaipėdos fotoalbumo viršeliui. Jo nuotraukos pasirinkimas taip pat nustebino komisijos pirmininką. Jo nuomone, toks saldus paveikslėlis labiau tiktų A.Puškino eilių tomeliui.
V.Giniotytė teigė, kad visi esame pavargę nuo tokio saldaus grožio, jo daug, jis tapo įprastas, o KKKC katalogas – lyg gaivus vėjas: „Kitoks – veržlus, agresyvus, naujas, įtikinamas“.
Juodas albumo „Klaipėda. Laiko ženklai“ fotografijų aprėminimas taip pat krito komisijai į akis. Vertintojų žodžiais, jis ne išryškina nuotraukas, o trukdo joms atsiskleisti. Užkliuvo ir nuotraukų atranka, centrinė puslapių paginacija (numeracija). „Be to, albumo gale yra keistų nuotraukų su veidais, kurie turbūt turėjo čia atsidurti, – svarstė komisijos nariai. – Regis, tai duoklė rėmėjams, niekur nuo to nepasidėsi, tačiau būtent dėl šitos priežasties neretai nukenčia albumų meninis lygis. Bet yra savi rinkos dėsniai… Negalime pasigirti mecenavimo tradicijomis. Nors štai V.Karaciejaus fotoalbumo leidybą parėmė a.a. B.Lubys. Tik reikėtų rasti kitų būdų, kaip už tai išreikšti dėkingumą.“
Pažeidė konkurso nuostatus
Ir Agnės Kanaverskytės maketuotos G.Juodytės „Klaipėdos akvarelės“ buvo atrinktos tarp trijų gražiausių knygų, pretendavusių į Metų knygos titulą.
Komisija teigiamai įvertino sepija rėžimą, vyraujantį retro stilių, tačiau maketo klaidų vertintojai rado nemažai: per didelė šriftų įvairovė, perkrauti puslapiai, teksto pakartojimai, priminimai.
Kitas svarbus argumentas, daugeliui leidinių sukliudęs pretenduoti į gražiausios knygos titulą, – konkurso nuostatų pažeidimas. Pagal nuostatus, kurie sukurti remiantis Lietuvos gražiausios knygos konkurso nuostatais, „esant daugiatomiams leidiniams, dalyvauti konkurse gali tik vienas tomas – pirmasis (kitų tomų pateikti kitais metais negalima) arba visas kūrinys“. Šį reikalavimą pažeidė ne tik „Vakarų ekspreso“ leidinys, bet ir „Libra Memelensis“ leidyklos išleistas Johano Zembrickio „Klaipėdos apskrities istorijos“ III tomas, Klaipėdos universiteto leidyklos parengta Algirdo Girininko „Baltų kultūros ištakų“ II dalis.
Komisijos pastebėjimu, taip atsitinka todėl, kad tie patys leidiniai dalyvauja ir gražiausios, ir populiariausios knygos rinkimuose. Tad populiari ji gali būti, bet gražiausia – ne. Nes paprastai kartojasi panašus arba net identiškas maketas. Taip šiuosyk atsitiko su „Klaipėdos akvarelėmis“. J.Zembrickio knygos III tomas išėjo su kitokiu viršeliu, tačiau knygos viduje pokyčių nėra.
Trūksta profesionalo rankos
Trumpai komisija aptarė kiekvieną konkursui pristatytą leidinį. Klaipėdos universiteto leidyklos knygos buvo palankiai įvertintos už gražius viršelius, ypač A.Girininko „Baltų kultūros ištakos“ (viršelio dailininkas Vilhelmas Giedraitis), Vilmos Kasnauskienės ir Kazio Jukniaus „Kur milžinai sėdėjo“ (viršelio autorė Zita Mazaliauskaitė).
Tačiau pastarosios knygos maketas susilaukė pastabų – per retas šriftas, klaidingi tarpai tarp eilučių, keistas teksto skirtingomis tarmėmis pateikimas – vienas yra ryškesnis (lietuviškas), kitas blyškesnis (žemaitiškas), regis, tai padaryta specialiai, bet rezultatas atrodo lyg poligrafijos brokas. Galima buvo paieškoti geresnio sprendimo.
Iškilo vadovėlių leidybos tema. Akademinės leidyklos yra linkusios teigti, kad akademinė knyga turi būti akademiška, įprasta. Tai vadovėlis ir nieko čia nepakeisi. R.Kepežinskas su tuo nesutiko. Anot jo, Frankfurto knygų mugėje kasmet pristatomi labai profesionaliai parengti vadovėliai. „Parengti vadovėlį – aukštasis pilotažas“, – sakė R.Kepežinskas. Jam pritarė A.Klimas: „Yra vadovėlių, kuriuos norisi vartyti, ir tokių, kurių net nekyla mintis atsiversti“. Jis palinkėjo Klaipėdos universiteto leidyklai pagaliau pasisamdyti profesionalų dizainerį.
Vertino pagal leidybos reikalavimus
Komisija vertino ne įdėtą darbą, ne išlietą prakaitą, net ne knygos turinį ar informacijos kiekį ir svarbą, o tik poligrafijos kokybę, leidinio estetiką bei grožį pagal knygų leidybos reikalavimus.
Apie „Eglės“ leidyklos knygas, deja, gero buvo pasakyta nedaug.
„Vartant Antano Stanevičiaus fotografijų albumą „Atkaklioji Žuvėdra“, apima jausmas, lyg būtum pakliuvęs į didžiulį prekybos centrą, kur tiršta žmonių, visi stumdosi, grūdasi, regis, net jauti tų šokėjų prakaito kvapą. „Mėsa“ iš nuotraukų tiesiog šoka į akis. Neaiški pati leidinio paskirtis, ką norėta parodyti – kolektyvą ar šokį? Visas albumas toks, kad jį galima žiūrėti tik gerokai atsitraukus, per gerus porą metrų, kitaip „prizumintos“ fotografijos rėžia akis. Dar labai keistai atrodo tas baltas platokas tarpas tarp nuotraukų, ir, žinoma, pats nuotraukų kiekis – kam reikėjo jų tiek daug?“ – stebėjosi komisijos pirmininkas.
„Dar gal vertas dėmesio Klaipėdos universitetui skirtas proginis leidinys. Jį reikėtų įvertinti už patį sudėtingiausią viršelį. Jis tikrai išskirtinis – toks efektas techniškai sunkiai pasiekiamas“, – dalijosi mintimis A.Klimas apie „Eglės“ leidyklos fotoalbumą „Klaipėdos universitetas Lietuvai – jūrų valstybei“.
Bet vėlgi – ne tai lemia leidinio grožį. KKKC katalogas – plonu viršeliu, tačiau R.Kepežinskas nuramino, kad, remiantis dabartiniais knygos estetikos vertinimo standartais, tai nėra trūkumas.
Gražiausios knygos komisijos posėdis šiemet buvo atviras, bet nė vienas Klaipėdos knygų leidėjas jame nepasirodė.
Gražiausia 2011 m. Klaipėdos knyga
Pavadinimas: „Estetika VS Informacija“.
Žanras: meno projekto / parodų katalogas.
Turinys: leidinys pristato šiuolaikinio meno projektą „Estetika VS Informacija“: Rusijos menininkų parodą Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre bei Lietuvos, Latvijos ir Estijos menininkų parodą 4-ojoje Maskvos šiuolaikinio meno bienalėje.
Sudarytojas: Ignas Kazakevičius.
Leidėjas: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, ISBN 978-9986 588 41 2.
Leidimo metai: 2011.
Apimtis: 80 puslapių su iliustracijomis.
Spaustuvė: UAB „Spaudos praktika“.
Dizainas: kūrybinė grupė „Mamaika“.
