Gražiausias leidinys – albumas
Rita Bočiulytė
Antrąsyk vykę Klaipėdos metų knygos rinkimai pasiekė tikslą – supažindino visuomenę su vertingiausiomis uostamiesčio leidyklų per metus išleistomis knygomis, atkreipė į jas dėmesį. Vėlgi ypač įvertintos knygos, atskleidžiančios Klaipėdos ir Lietuvos pajūrio istoriją. Klaipėdos viešosios bibliotekos direktorės Bronės Lauciuvienės teigimu, tai rodo, kad klaipėdiečiai – savojo miesto ir krašto patriotai, neabejingi jo praeičiai ir ateičiai.
Balsavo skaitytojai
Miesto biblioteka, inicijavusi ir organizuojanti šį konkursą, kartu su jo mecenatu bendrove „Mūsų laikas” šiemet, kaip ir pernai, buvo įsteigusi dvi nominacijas: „Gražiausia knyga. Klaipėda – 2007“, kurią patikėjo išrinkti specialistų komisijai, ir „Populiariausia knyga. Klaipėda – 2007“, kurią rinko plačioji visuomenė.
Beveik pusantro mėnesio, iki sausio pabaigos, skaitytojai galėjo balsuoti Klaipėdos miesto bibliotekoje ir jos didžiuosiuose filialuose, taip pat paštu ir internetu.
Populiariausią 2007-ųjų Klaipėdos knygą rinko 1485 skai-tytojai, kone 300 daugiau nei prieš metus. Visos trylika konkurse da-lyvavusių penkių leidyklų pristatytos knygos gavo rinkėjų balsų.
Skaitomiausia 2007-ųjų Klaipėdos knyga tituluotas „Libra Memelensis“ leidyklos rinkinys „Klaipėda senuose atvirukuose” (406 balsai). Nedaug nuo jo atsiliko „Eglės” leidyklos išleistas fotomenininko Algirdo Darongausko fotografijų albumas „Olandų kepurė: akmenų stebuklai Klaipėdos pajūry” (322 balsai). Trečioji pagal populiarumą – tos pačios leidyklos parengta ka-pitono Sigito Šilerio novelių knyga „Kodėl anksti pražyla kapitonai” (186 balsai). Jos autoriui teko konkurso prizas už populiariausią klaipėdietišką bestselerį.
Išrinko ekspertai
Septynių ekspertų komisija, vadovaujama Vilniaus dailės akademijos docentės grafikės Aušros Lisauskienės, gražiausia 2007-ųjų Klaipėdos knyga išrinko Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) Klaipėdos skyriaus išleistą fotoalbumą „Sukurta Nidoje” (dizaineris Gytis Skudžinskas, Sauliaus Jokužio leidykla–spaustuvė).
Specialiais prizais apdovanotas dailininkas Algis Kliševičius (už Klaipėdos universiteto (KU) leidyklos išleistos knygos „Paparčio šventi ženklai“ iliustracijas) ir S.Jokužio leidykla–spaustuvė (už gražiausią 2007-aisiais Klaipėdoje išleistą vaikišką knygą – Sigito Poškaus „Neramios dienos“).
Gražiausia knyga buvo išrinkta diskusijų būdu. Balsuoti komisijai neprireikė, nes prieita prie vieningos nuomonės vertinant knygas visais aspektais – technologiniu ir meniniu.
Ekspertai analizavo knygas, atkreipdami dėmesį, kaip jos įrištos, ar suderintos įrišimo medžiagos, kaip parinktas popierius, ar kokybiška spauda, koks bendras rinkinio vaizdas, teksto ir iliustracijų išdėstymas (nuoseklumas bei originalumas), kaip parinktas šriftas, ar yra ryšys tarp turinio ir formos, kokios iliustracijos (kokybė, meniškumas, atitikimas knygos turiniui, ar deramas santykis su kitais knygos elementais), ar knygos atitinka esminius estetinius ir dizaino kriterijus.
Pagal tai komisija knygas pirmiausiai sugrupavo į sėkmingas, keliančias abejonių ir negalinčias būti lyderėmis.
Negali būti lyderėmis
Linos Petrošienės monografijos „Lietuvininkų etninė muzika: tapatumo problemos” (Klaipėdos universiteto leidykla, spaustuvė „Petro ofsetas”), anot A.Lisauskienės, negelbsti A.Kliševičiaus sukurtas smagus viršelis. Pati knyga kreiva, akivaizdus įrišimo brokas.
A.Darongausko fotografijų albumas „Olandų kepurė“ („Eglė“, dailininkas A.Kliševičius, „Standartų spaustuvė“) ekspertams neįtiko dėl senoviško, fotografijomis perkrauto maketo, spalviškai „suvelto” ir nederančio su vidumi viršelio, nepagrįstai pretenzingo, per didelio paties albumo formato ir netinkamai jam parinkto popieriaus. A.Lisauskienė spėjo, kad ant neblizgaus paviršiaus fotografijos būtų atrodžiusios kur kas geriau. „Knygoje yra puikių nuotraukų, bet jų reikia gerokai paieškoti. O tais „akmenimis” buvo galima sužaisti išties efektingai, parodyti jų grožį, o ne gausumą”, – apgailestavo menotyrininkė Goda Giedraitytė dėl nepavykusio projekto.
Iš vokiečių kalbos išverstas Jurgono Zaaro „Bonsai pradžiamokslis“ („Eglė“, dailininkė Tautmilė Stanevičiūtė, spausdino „ Arh Baltica“) perkrautas dizaino sprendimais, primena reklaminį leidinį. Tokiai temai, Rytų kultūros tradicijai, tiktų daugiau minimalizmo. Tekstai ant spalvotų fonų ir fotografijų jo neprideda.
S.Šilerio marinistinių novelių rinkinio „Kodėl anksti pražyla kapitonai“ („Eglė“, fotografijų autorius Savelijus Golubevas, viršelio dailininkė T.Stanevičiūtė, „Spindulys“) proporcijos netaisyklingos – optinių ribų ir šrifto santykis grubokas. Skubotai „sumesta” knyga.
Kėlė abejonių
Albumo „Klaipėdos uostas“ („Libra Memelensis“, dailininkė J.Mažeikaitė, „Spindulys“) kiek per griežta struktūra. „Tokio leidinio ji turi būti lanksti. Jei struktūra trukdo vaizdui, reikia keisti ją, o ne vaizdą”, – priminė A.Lisauskienė, vis dėlto mananti, kad už „Olandų kepurę“ jis sėkmingesnis.
Knyga apie Adomą Braką – „Klaipėdos krašto istorijos ir kultūros atodangos” (KU leidykla, dailininkas A.Kliševičius, „Petro Ofsetas”) – lyg ir tinkamai paruošta, bet „valdiška”, jai stinga žavesio. „Dailininko darbų fotoreprodukcijos ne geriausios kokybės, bet kaip šią problemą išspręsti irgi nepaieškota”, – sakė A.Lisauskienė, pasiūlydama šią knygą į vidurinę eilę.
Greta atsidūrė parodos katalogas „Prancūzai Klaipėdoje 1920-1923“ („Libra Memelensis“, dailininkė Jolanta Mažeikaitė, „Spindulys“) – technologiškai tvarkinga knyga, bet dizainas blankokas, iliustracijų spaudai trūksta preciziškumo. „Istorijai ji gal ir vertinga, bet vizualiai neefektinga”, – reziumavo dizaineris Virgilijus Bizauskas.
Japonų trieilių knyga „Paparčio šventi ženklai” (KU leidykla, dailininkas ir iliustracijų autorius A.Kliševičius, „Petro Ofsetas”) susilaukė visų komisijos narių komplimentų dėl iliustracijų. „Tai pats geriausias dalykas šioje knygoje”, – tvirtino menotyrininkas Ignas Kazakevičius. Bet stipriai kritikuotas knygos viršelis, – labai iliustratyvus, tiesmukas, margas. „Bet gal į tai turėtume žiūrėti kaip į vakarietišką sprendimą, būdą pritraukti skaitytoją?” – svarstė ekspertai. Akivaizdžiai ši knyga ne prasčiausia, tarp pretendenčių įsitaisė per vidurį.
Tarp sėkmingiausių
Geriausiose pozicijose iškart atsidūrė fotoalbumas „Sukurta Nidoje“. V.Bizauskas pastebėjo, kad knyga įdomiai, erdviai sumaketuota. O A.Lisauskienė, – kad ji dar gražesnė, tonaliai subtilesnė be juodo aplanko. Komisijos nariai atkreipė dėmesį, kad albume „skamba” kiekvienas joje publikuojamas fotomenininko darbas. Jame jautriai perteikta Nidos dvasia ir erdviai išskleista tarptautinių fotografijos seminarų 30 metų retrospektyva.
Kitas LFS Klaipėdos skyriaus leidinys – fotografijos parodų katalogų serija (dizaineris G.Skudžinskas), anot G.Giedraitytės, labai patraukli: „Jie vieningo stiliaus, smagiai žaidžiama vizualumu”. Bet vienas į komplektą pakliuvo kiek žemesnis nei kiti, – kaip šaukštas deguto medaus statinėje. Nors ekspertai galiausiai nutarė, kad toks sprendimas gali būti leidėjų sumanyto žaidimo dalis.
O albumas „Klaipėda senuose atvirukuose“ („Libra Memelensis“, dailininkė J.Mažeikaitė, „Spindulys“) vizualiai ginčytinas nebent dėl fotoreprodukcijų kokybės. „Tai kolekcinis, simpatiškas suvenyrinis leidinys. Kad taptų gražiausia metų knyga, jam gal stinga kiek gilesnio turinio, formos ir turinio vienybės“, – svarstė menotyrininkas Ignas Kazakevičius.
S.Jokužio leidyklos–spaustuvės išleistos S.Poškaus knygelės vaikams „Su varna Barbora” (dailininkė Raimonda Namikaitė) ir „Neramios dienos“ (dailininkė R.Namikaitė, iliustracijos Vido Bizausko) – konkurso puošmena. „Tik gaila, kad pirmąją atsivertęs negali žaisti. Žaidimas yra, o žaidimo kauliukų nepridėta. Ir nėra paaiškinta, kaip tą žaidimą žaisti”, – leidėjų neapdairumu stebėjosi G.Giedraitytė. A.Lisauskienė suabejojo dėl spiralinio šios knygos įrišimo. Vis dėlto tai ne mokyklinis sąsiuvinis, nors jį ir primena. Todėl ši knygelė atsidūrė vidurinėje eilėje, o „Neramios dienos“, intrigavusios dviejų spalvų viršeliu (mėlynu – broliukui, raudonu – sesutei), juvelyriškomis grafikos iliustracijomis ir nesusilaukusios didesnių priekaištų, šoktelėjo į viršų. „Betgi jų viršelis, nors dvispalvis, pernelyg rimtas, tarsi suaugusiems, stokoja žaismės, kurios nestinga atvertus knygą“, – vartė ją komisijos pirmininkė.
Skirtingos „svorio“ kategorijos
„Vis dėlto labai sunku lyginti solidų fotografijų albumą ir plonytę vaikišką knygą, – skirtingos „svorio“ kategorijos“, – pripažino I.Kazakevičius.
G.Giedraitytės nuomone, šiuolaikinės visuomenės kontekste fotoparodų katalogų rinkinys daug labiau intriguoja: „Gyvybingas, pulsuojantis, atraktyvus savo kūrybiniu potencialu. O tokių albumų kaip „Sukurta Nidoje“ kasmet išleidžiama. Net vaikišką knygą daug sudėtingiau padaryti gražią“.
V.Bizauskui ir I.Kazakevičiui katalogai atrodė pernelyg monotoniški, vieni į kitus panašūs. „Aš rinkčiausi „Sukurta Nidoje“ – vis dėlto tai įspūdinga knyga ir visais aspektais įdomi“, – tvirtino V.Bizauskas.
Galiausiai liko dvi kandidatės – „Sukurta Nidoje“ ir fotoparodų katalogų serija. „Albumas – tarsi panorama, o katalogai – kaip „budintis režimas“, nors intriguoja kaip reiškinys. Bet tai labiau informacinis, o knyga – daugiau meninis leidinys“, – išsakė savo nuomonę I.Kazakevičius.
Pasisakius visiems komisijos nariams, paaiškėjo, kad katalogus vis dėlto nurungė knyga „Sukurta Nidoje“.
Klaipėdos gražiausios knygos vertinimo komisijos pirmininkė A.Lisauskienė apgailestavo, kad rinkimuose dalyvavo mažokai knygų. Pagal konkurso nuostatus leidyklos jų gali pristatyti ne daugiau kaip po tris. Pasižvalgiusi po Klaipėdoje pernai išleistų knygų parodą, rinkimų metu veikusią Meno bibliotekoje, dailininkė tvirtino, kad yra ir daugiau gražių leidinių, galinčių konkuruoti dėl laurų.
