Grįžti prie klasikos. Grįžti prie Bložės

Grįžti prie klasikos. Grįžti prie Bložės

„braškių žemuogių laikotarpis ateina, atsigaunu ir net bėgioti pradedu…“ (Vytautas P.Bložė)

Birželio 17 d. Kultūrų komunikacijų centre buvo pristatyta nauja Vytauto P.Bložės poezijos knyga „Tu palikai mane užmigusį“. Knygą išleido leidykla „Kitos knygos“, apipavidalino dizaineris G.Skudžinskas, palydėjo į kelionę literatūrologo M.Šidlausko trumpi žodžiai, finansiškai parėmė Klaipėdos savivaldybė. Skaistė Kazarauskaitė surinko poeto tekstus kompiuteriu, netikėtai tapdama knygos pavadinimo bendraautore. Knyga turėjo vadintis „2002-ųjų m. eilėraščiai“. Ši trumpa data tarsi mirties sparno brūkštelėjimas žymi V.P.Bložės žmonos poetės Nijolės Miliauskaitės (eilėraščiuose vadinamos Barbutės vardu) mirties metus. Knygos pirmo viršelio apipavidalinimas: viena pusė vertikaliai balta, kita – juoda (man priminė N.Kliukaitės pirmos knygutės dizainą), būtų tiksliai atitikę statistišką, siekiant atsiriboti nuo vidinio turinio, knygos pavadinimą. Skaistės moteriškas prisilietimas sušildė ir perkeitė pirmuosius knygos žodžius, atvėrė dviejų žmonių bendrystės lauką. Tad knygos pavadinimas patyrė paslaptingą transformaciją – iš hermetiško, veik ezoteriško (V.P.Bložė įžvelgė skaičiuje 2002 tam tikrus dėsningumus) užkoduoto tikslumo į meilės lyrikos atvertis.

Poetas jau metus gyvena Kaune. Prieš tai penkerius metus gyveno pajūryje. Dar prieš tai – dvidešimt penkerius su puse metų išgyveno Druskininkuose drauge su Nijole, kur jiedu leisdavo ilgiausias valandas uogaudami. Tiesa, jis saugodavo, o Nijolė rinkdavo uogas, paskui ilgai jas virdavo, rikiuodama tvarkingas uogienių eiles. Kažkada poetas yra sakęs, jog tada dar nežinojęs, kad gyvena rojuje kartu su Barbute (nuo posakio: Barbė devyndarbė, nes Nijolė nuolat triūsdavo).

Taip gera buvo žiūrėti ir klausytis, kaip V.P.Bložė guviai postringavo apie M.Lermontovą, O.Milašių, A.Rimbaudą, Prancūzijoje virtusį A.Rembo, geriausių poetų penkioliktukus ir penkiasdešimtukus, Mykolaitį Putiną, nepamiršdamas prieš plauką, o ir paplaukiui pašukuoti savo artimiausią brolį S.Gedą.

Gera matyti sutvirtėjusį, atsigavusį poetą. Niekas nežinome savo išvykimo Anapilin laiko. Tik artėjame prie šauktinių linijos, kartais supurtomi netikėtų, dar, atrodytų, pernelyg ankstyvų šalia stovinčiųjų kaimynų mirčių.

„Braškių žemuogių laikotarpis ateina, atsigaunu ir net bėgioti pradedu“, – draugiškai, be jokio oficialumo, kalbėjo poetas, prisimindamas kaip tarybiniais laikais už bėgiojimą milicija jį buvo netgi sulaikiusi, – tarybiniai žmonės bėgiodavo tik stadionuose. Apie uogas, o ypač žemuoges, poeto gyvenimo ir knygų tekstuose būtų galima ir literatūrologinę studiją parašyti.

„…tik mano akys geso: sirpo raudonos žemuogės, bet aš jų / nebeįžiūrėdavau, tai buvo man baisiausia…“ (ištrauka iš Nijolei skirtos poemos „Tu palikai mane užmigusį“, kuri buvo išversta į daugelį kalbų ir pridėta kaip palydos žodis prie N.Miliauskaitės eilėraščių). Jėgų sugrįžimo laikotarpis, atokaitoje sirpstant žemuogėms, nors belikęs tik žinojimas – jos jau svarina savo nuraudusias kuklias galvutes ties ištiestu uogautojo delnu. „… kūrybą peni ne viltys, o praradimai“, – paskutiniai knygos žoždiai, įtranscendentinantys, perkeičiantys skaudžiausias netektis – aplanko neregystė, išeina artimieji ir patys artimiausieji.

M.Šidlauskas pasiūlė atkreipti dėmesį į tai, jog XX a. antros pusės lietuvių poezijos novatorius, įstabaus autentiško verlibro poetas, atsiremia į mūsų klasikus, į šaknis – Maironį, V.Kudirką, P.Vaičaitį. Taip leisdamas suprasti – kiek bebūtų moderni šiuolaikinė literatūra, ji turi semtis potencijos iš klasikos, iš pirminio šaltinio.

Kolektyvinė pasąmonė vienija mus, siunčia vibracijas tarsi užkoduotos kalbos atrakinimo instrumentus. Gal tam ir reikia skaityti V.Kudirką, Maironį, grįžti prie K.Donelaičio, A.Baranausko, J.Tumo-Vaižganto. Grįžti prie V.P.Bložės. Pagauti pasąmonės vibracijas.

Daug gaivalo viduje susitvelkė (V.P.B.). Poeto kalbos srautas tą vakarą liejosi laisvai, vis paskatinamas Skaistės provokuojančių klausimų ir režisieriaus Karolio jausmingai skaitomų, puikiai atsirinktų V.P.Bložės tekstų.

 

by admin