Gyvos britų kultūros legendos Deivido Hoknio „Žodžiai ir vaizdiniai“

Gyvos britų kultūros legendos Deivido Hoknio „Žodžiai ir vaizdiniai“

Rita Bočiulytė

Klaipėdos dailės parodų rūmuose iki vasario 18-osios eksponuojama septyniasdešimtmečio pasaulinio garso britų menininko, vieno iš popmeno judėjimo pradininkų ir lyderių Jungtinėje Karalystėje Deivido Hoknio (David Hockney) kūrinių paroda „Žodžiai ir vaizdiniai“, kurioje – 87 grafikos darbai.

Deivido Hoknio kūriniai, žinomi visame pasaulyje, dabar eksponuojami Klaipėdos dailės parodų rūmuose.

Atvežė Britų taryba

Parodą iš savo dailės kolekcijos surinko Britų taryba. Ji kartu su edukacine programa keliauja po pasaulį. Lietuvoje ką tik eksponuota Kaune, o iš Klaipėdos iškeliaus į Slovakiją. Klaipėdiečiams ją pristatė Didžiosios Britanijos ambasadorius Lietuvoje Kolinas Robertsas (Colin Roberts), Britų tarybos direktorė Lina Balėnaitė ir lektorė iš Jungtinės Karalystės Džeinė Eliot (Jane Elliott), vedusi seminarą, skirtą dailės mokytojams, menotyrininkams, muziejininkams. Paskaitų metu britų menotyrininkė supažindino su D.Hoknio biografija, kūryba bei mokė integruoti jo parodą dailės pamokose.

„Kiek man žinoma, Klaipėdoje kultūrinis gyvenimas nepaprastai intensyvus, mums vis sunkiau pristatyti tai, kas jus sudomintų, – sakė per vernisažą Didžiosios Britanijos ambasadorius Lietuvoje K.Robertsas. – Tikiuosi, kad Hoknio paroda bus įdomi, bent jau mums ji tokia atrodo.”

Norėdamas geriau susipažinti su Klaipėdos kultūrine bendruomene, ambasadorius vernisažo išvakarėse surengė vakarienę „Navalio” viešbučio restorane.

„Su Britų taryba bendradarbiaujame jau kelerius metus, – džiaugėsi Klaipėdos miesto Kultūros skyriaus vedėja menotyrininkė Goda Giedraitytė. – Klaipėdiečiai dar prisimena Madame Yevonde fotografijų parodą. Ir šioji – vienas nuostabiausių projektų – mes klaipėdiečiams galime parodyti pasaulinio garso menininką. Mums jis daugiau žinomas kaip „baseinų tapytojas”, o dabar pažinsime ir kaip grafiką”.

„Klaipėdos Pilies džiazo festivalis ne vieną projektą yra pristatęs padedamas Britų tarybos, juos lydėjo kūrybinės laboratorijos su Klaipėdos universiteto Džiazo muzikos katedros studentais, – priminė Vytautas Grubliauskas. – Mūsų džiazo festivalis buvo vienas iš tų lieptų, kuriuo Britų taryba berods prieš septynerius metus atėjo į Klaipėdą, parodė, kaip britai groja džiazą, – pradėjo britų kultūros populiarinimą mūsų mieste. Mūsiškis buvo vienintelis festivalis Rytų Europoje, kurį ji rėmė iš eilės tiek daug metų, kol įstojome į Europos Sąjungą”.

„Britų taryba – ne konservatyvių tradicijų saugotoja, o ta institucija, kuri pristato šiuolaikinę daugiakultūrę šalį – Didžiąją Britaniją, išskirtinumą britų kultūros aspektu”, – pabrėžė Britų tarybos direktorė Lietuvoje direktorė L.Balėnaitė.

Šiemet Britų taryba su Klaipėdos dailės parodų rūmais dar ruošiasi klaipėdiečiams pristatyti „Antenos” projektą – šiuolaikinę britų muziką ir videoklipus, kurių programas vėlgi lydės edukaciniai renginiai.

Šiuokart klaipėdiečiai gausiai susirinko į D.Hoknio parodos atidarymą.

Prie popmeno ištakų

D.Hoknio parodą Klaipėdoje pristatė Britų tarybos direktorė Lina Balėnaitė ir Didžiosios Britanijos ambasadorius Lietuvoje Kolinas Robertsas. Britų menotyrininkė Džeinė Eliot klaipėdiečiams vedė seminarą apie D.Hoknį ir prieš vernisažą skaitė viešą paskaitą apie jo gyvenimą ir kūrybą. Britų tarybos direktorė Lina Balėnaitė ir Seimo narys, džiazo muzikantas Vytautas Grubliauskas šnekučiavosi apie Hoknį, Klaipėdą ir džiazą. Dizaineris Valius Pulokas ir tapytojas Rytis Martinionis stengiasi nepraleisti nė vienos geros parodos. Roberto GABRIO nuotraukosD.Hoknis (g. 1937 ) pasaulyje žinomas ne tik kaip grafikas, bet ir kaip tapytojas, fotografas, scenografas ir dizaineris. Jau keturiasdešimt metų dalyvaujantis parodose jis nuolat yra tarptautinio dėmesio centre.

Septintajame dešimtmetyje D.Hoknis kartu su kolegomis iš Karališkojo meno koledžo – Alenu Jonesu, R.B.Kitajum, Peteriu Bleiku – besivaduojančiame iš izoliacijos Londone atsidūrė besi-kristalizuojančio judėjimo – poparto – centre ir tapo reikšminga britų kultūros dalimi.

D.Hoknio paveikslus lengvai suvokia ir paprastas žiūrovas. Jis nereikalauja vien žinovams prieinamo išmanymo. Menininko asmenybė, gyvenimo stilius, išvaizda patraukia net ir rimtai daile nesidominčių žmonių dėmesį.

Daugiau nei bet kuris kitas jo kartos vaizduojamojo meno atstovas D.Hoknis savo darbuose naudojo žodžius – ypač savitu stiliumi, aiškiai, įžvalgiai, praktiškai, su lengvu sauso humoro prieskoniu. Apie savo gyvenimą, darbą ir mintis, apie meną jis daug ir kalbėjo, ir rašė.

Skaityti jis pradėjo labai anksti – skaitymas išliko ypač svarbiu užsiėmimu visą menininko gyvenimą. Per porą pirmųjų jo karjeros dešimtmečių būtent literatūra tapo kai kurių labiausiai išsiskiriančių jo grafikos darbų šaltiniu.

Iš pradžių jis nelabai gerai jautėsi plaukdamas prieš to laikmečio srovę ir kurdamas vaizduojamojo meno paveikslus. ,,Vaizduojamojo meno idėja buvo laikoma priešprieša modernizmui, taigi nusprendžiau pasitelkti žodžius. Aš pradėjau rašyti ant paveikslų. O kai ant paveikslo užrašai žodį, jis turi panašų poveikį kaip ir vaizdinys; tai žmogiška, jog iš karto perskaitome, kas parašyta; tai ne tik dažai”, – yra sakęs D.Hoknis.

Jis savo tapyboje pradėjo naudoti eilutes iš eilėraščių, ištraukas iš laikraščiuose publikuotų straipsnių bei grafiti piešinių, kuriuos aptikdavo viešuosiuose tualetuose.

Pristato grafikos ciklus

Parodoje „Žodžiai ir vaizdiniai“ susitelkiama ties keturiais pagrindiniais D.Hoknio estampų rinkiniais: „Švaistūno karjera“, „K.P.Kavafio 14 poemų iliustracijos“, „Brolių Grimų šešių pasakų iliustracijos“ ir „Mėlynoji gitara“, sukurtais 1961-1977 metais.

Ekspozicijoje nagrinėjamas menininko santykis su literatūra ir atskleidžiamas svarus jo įnašas į grafikos meną.

Pirmaisiais dailininko karjeros dešimtmečiais būtent literatūra buvo tas šaltinis, padėjęs atsirasti patiems iškiliausiems jo grafikos darbams.

Ambicingiausias projektas – „Brolių Grimų šešių pasakų iliustracijos“. Techniškai sudėtinguose darbuose D.Hoknis atsiskleidžia kaip nepaprastai patyręs piešėjas, labai vaizdingai interpretavęs pasakų originalus.

Rinkinys „Mėlynoji gitara“ dedikuotas V.Styvenso poemai „Vyras su mėlyna gitara“, kurią inspiravo Picaso kūrinys „Senasis gitaristas“.

Cikle „Švaistūno karjera“, sukurtame pagal V.Hogarto to paties pavadinimo tapybos darbų seriją, detaliai vaizduojami Hoknio išgyvenimai Niujorke1961-ųjų vasarą.

Graviravimo procesas atspindi grakščią D.Hoknio liniją – „K.P.Kavafio 14 poemų iliustracijas” jis piešė tiesiai ant vario plokščių, pasiekdamas poemų intymumui būdingą betarpiškumą.

Šiam rinkiniui D.Hoknis vėl pasinaudojo asmenine patirtimi, iliustracijas pagrįsdamas savo draugų iš Londono piešiniais.

,,Aš nesu grafikas, aš – tapytojas, kuris kartais sukuria vieną kitą grafikos darbą”, – yra sakęs D.Hoknis.

,,Bet vien šio laikotarpio grafikos darbai priskyrė jį prie saujelės kitų menininkų, kurie darė didelę įtaką grafikai XX amžiaus antrojoje pusėje”, – pastebėjo britų menotyrininkas Richardas Railis.

Ir vėliau D.Hoknio universalumas ir entuziazmas dirbti įvairiose terpėse neatslūgo.

1980-aisiais dar svarbesnę vietą jo kūryboje užėmė fotografija, todėl menininkas pradėjo eksperimentuoti su alternatyviais meninių darbų kūrimo būdais panaudodamas kompiuterį, kopijavimo ir fakso aparatus bei kitą įrangą, labiau sietiną su informacinėmis technologijomis bei spausdinimo pasauliu.

Visuomet pasiryžęs išbandyti naujas kryptis kūryboje 1989-aisiais vykusioje 20-ojoje San Paulo bienalėje D.Hoknis nusprendė eksponuoti didelio formato paveikslus, kuriuos paprasčiausiai faksu nusiuntė į Braziliją…

by admin