Į dainavimo pasaulį – su V.Balsyte

Į dainavimo pasaulį – su V.Balsyte

Spalio viduryje S.Šimkaus konservatorijoje gėlėmis nešini klausytojai rinkosi į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) solistės Valerijos Balsytės (sopranas) pedagoginės veiklos 25-mečiui skirtą koncertą.

Laima Sugintienė

Jį aukšta gaida – tiesiogine ir perkeltine prasme – Vincento Bellini’o Normos arija iš operos „Norma“ pradėjo pati sukaktuvininkė, konservatorijos dainavimo skyriaus vyresnioji mokytoja.

Simboliška, kad šiai sukakčiai skirtą koncertą buvusi „šimkiukė“ surengė būtent konservatorijoje, o pavasarį su savo mokiniais ta proga ji koncertavo dar ir Mažeikių muzikos mokykloje – ten, kur ir prasidėjo jos, kaip muzikės, kelias. Būtent ten, besimokydama Tirkšlių vidurinėje mokykloje, ji pradėjo groti akordeonu.

Ketvirtį amžiaus moko kitus

Valerija jau ketvirtį amžiaus dirba pedagoginį darbą S.Šimkaus konservatorijoje. Jos paruošti studentai aktyviai koncertuoja ne tik Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje, dalyvauja įvairiuose muzikiniuose projektuose.

Nei pedagogei, nei jos ugdytiniams niekada nepritrūksta entuziazmo ruoštis ir dalyvauti respublikiniuose jaunųjų vokalistų konkursuose. Jie ne tik dalyvauja, bet ir nuolat laimi.

Kelia nuostabą tai, kad fortūna palanki ne tik dainavimo, bet ir chorinio dirigavimo (jo mokiniams V.Balsytė dėsto balso lavinimą) bei fortepijono skyriuose besimokantiems. Štai net dukart – 2004 ir 2008 m. – būtent chorinukai laimėjo pirmąsias vietas. Tai buvo Eugenijus Puzynia ir dabar Lenkijoje studijuojanti Martyna Rudelytė, o 2007-ųjų dainininkų konkursą laimėjo pianistas Vincentas Linkevičius.

Laureatų vardus pelnė ir dainavimo specialybės atstovai, tarp jų pirmosios vietos laimėtojas, šiandien jau plačiai iš televizijos bei vaidmenų KVMT žinomas baritonas Mindaugas Rojus (2001 m.), taip pat Beata Ignatavičiūtė, Jovita Pavlovaitė, Ieva Filipkauskaitė ir kiti.

Konkursantų sėkmė, be abejo, tai ir ilgametės V.Balsytės koncertmeisterės Birutos Vaišienės nuopelnas.

Šiandien solistė tiek pedagoginiame darbe, tiek scenoje sėkmingai bendradarbiauja su daug kartų respublikiniuose bei tarptautiniame konkursuose geriausia koncertmeistere tituluota Renata Krikščiūnaitė-Barcevičiene.

Mokiniams puikiai sekasi

V.Balsytės paruošti studentai sėkmingai tęsia studijas Lietuvos ir užsienio aukštosiose muzikos mokymo įstaigose.

Vien šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) studijas tęsia Ernesta Juškaitė, Audrius Martišius, unikalaus balso – sopranino – savininkas Viktoras Gerasimovas, Jovita Pavlovaitė, Vincentas Linkevičius, Ieva Filipkauskaitė. O štai Romanas Kudriašovas šiais metais baigė LMTA ir studijas tęsia Hamburge, Vokietijoje. Didžiulė sėkmė nusišypsojo vienai pirmųjų jos studenčių Olgai Fadinai, kuri įstojo į prestižinę Peterburgo N.Rimskio-Korsakovo konservatoriją.

Daugelio jos buvusių studentų bei moksleivių sceninė karjera klostosi puikiai.

Štai Sandra Janušaitė (šiųmetės LTV „Triumfo arkos“ dalyvė) ir Vilhelma Mončytė (taip pat buvusi chorinukė) yra LNOBT solistės. Klaipėdiečiams iš įsimintinų charakteringų vaidmenų KVMT puikiai pažįstamas Deividas Norvilas (dar vadinamas Deiviu) dainuoja ir kituose Lietuvos muzikiniuose teatruose, veda televizijos laidas. Džiugina sklandžiai besiklostantis dar vienos chorinukės, šiuo metu Londone studijuojančios Laurynos Bendžiūnaitės profesinis kelias. Ne viename Dalios Ibelhauptaitės ir „bohemiečių“ rengtame projekte sėkmingai dalyvavusi „šimkiukė“ klaipėdiečiams neseniai prisistatė ir eksperimentinėje elektroninės operos fantazijoje „XYZ“. O kur dar pernykštės „Triumfo arkos“ publikos numylėtinis, dabar tenoru virstantis M.Rojus, dainuojantis KVMT.

Turi į ką lygiuotis

Bet ir studentai turi į ką lygiuotis. Solistės V.Balsytės KVMT sukurtų vaidmenų sąrašas įspūdingai artėja prie keturių dešimčių.

Dar Liaudies operoje sudainavusi 12 partijų, kūrybinį pakilimą ji išgyveno praėjusį dešimtmetį. Tuomet dainininkė kasmet sukurdavo po reikšmingą vaidmenį operoje ar operetėje. Labiausiai įsiminė jos prigimčiai regis artimiausi lyriniai-dramatiniai personažai. Vienas pirmųjų tokių – Tatjana P. Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“ (1992).

Toliau sekė Andželė Didje F.Leharo operetėje „Grafas Liuksemburgas“ (1993), Odetė Darimon E.Kalmano operetėje „Bajaderė“ (1994), Sesuo Andželika G.Puccini’o operoje „Sesuo Andželika“ (1996), Hana F.Leharo operetėje „Linksmoji našlė“ (1997), Mikaela G.Bizet operoje „Karmen“ (1998), Ninon E.Kalmano operetėje „Monmartro žibuoklė“ (1999), Grafienė ir Rozina W.A.Mozarto operoje „Figaro vedybos“ (2004), Violeta Egenberg E.Kalmano operetėje „Čardašo karalienė“ (Silva) (2004), vienas sėkmingiausių pastarųjų darbų – Santuca P.Mascagni’o vienaveiksmėje operoje „Kaimo garbė“ (2005).

Du kartus ji dainavo už Atlanto. Tai buvo Amelia G.Verdi’o operoje „Kaukių balius“ (JAV, Čikagos lietuvių opera, 2003) ir Leonora G.Verdi’o operoje „Trubadūras“ (JAV, Čikagos lietuvių opera, 2004).

Lietuviškuose veikaluose įspūdinga V.Balsytės Kristina G.Kuprevičiaus operoje „Prūsai“(1997).

Tenka apgailestauti, kad pastaruoju metu šios solistės pavardę retai matome teatro afišose. Tarp naujausių V.Balsytės darbų – Aušrinė V.Bartulio operoje „Aušrinė“ (2008) ir Kaikarienė V.Kuprevičiaus miuzikle „Veronika“ (2009).

Kūrybinės brandos viršūnėje

O šventiniame vakare solistė dainavo solo bei duetus su buvusiais ugdytiniais.

Koncerte išgirdome tik mažą jų dalį: tuos, kurie šiandien yra Klaipėdoje. Tai Klaipėdos universiteto Menų fakulteto studentės Saulė Petrauskaitė, Ingrida Toleikytė, Beata Ignatavičiūtė bei minėtas M.Rojus, atlikę G.F.Handelio Almirenos ariją iš operos „Rinaldo“, A.L.Webberio „Pie Jesu“, F.Schuberto „Palaimą“, G.Rossini’o Komišką kačių duetą, W.A.Mozarto Cerlinos ariją iš operos „Don Giovanni“, L.Louiguy „Rožinį gyvenimą“, U.G.Dzerardo ariją iš operos „Andre Chenier“.

Išmoningai ir prasmingai sudėliotoje programoje jautriai skambėjo pačios pedagogės atliekami E.Griego „Rožių metas“ ir „Sapnas“. Vakaro atmosfera ėmė kaisti skambant A.L.Webberio Raoulio ir Christinos duetui iš miuziklo „Operos fantomas“, kurį atliko M.Rojus ir V.Balsytė.

O kulminacijoje mėgavomės kūrybinę brandą išgyvenančios, šiuo metu puikią vokalinę formą pasiekusios dainininkės interpretuojamais Antono Vlasovo „Bachčisarajaus fontanu“, M.Monno „Meilės himnu“ ir G.Cabadzės „Kur tu, mano meile?“. Pakiliai vakarą užbaigė visų dainuojama populiarioji E.Capua „O sole mio“.

Savo indėlio nesureikšmino

Nijolė Mameniškienė, buvusi S.Šimkaus konservatorijos pedagogė, yra daugelio šiandien žinomų dainininkų, tarp jų ir dabartinių NOBT primadonų Sigutės Stonytės, Laimos Janutytės ir kitų dėstytoja. Ji yra ir pirmoji Valerijos vokalo pedagogė, šiuo metu dėstanti vokalą būsimiems aktoriams LMTA Vaidybos ir režisūros katedroje. Būtent ji padėjo akademinio dainavimo pagrindus šiandien tarp dainuojančių aktorių profesionalumu išsiskiriantiems Ingai Jankauskaitei, Mariui Jampolskiui bei kitiems. Beje, talentinga dėstytoja taip pat švenčia pedagoginės veiklos jubiliejų: šiemet sukanka 45 metai nuo jos įspūdingos pedagoginės veiklos pradžios.

N.Mameniškienė savo indėlio nesureikšmino ir teigė, kad „niekas nieko neišmoko. Kol dainininkas pats pojūčio neįgyja, niekas ir nevyksta. Turi pats ilgai ieškoti ir stengtis“. Paprastai tai atsitinka jau po studijų, kai jaunieji dainininkai ima patys galvoti, jau atsako už save ir dažniausiai ima daugiau dirbti.

„Gera, stropi mokinė buvo, – prisiminė V.Balsytę N.Mameniškienė. – Jos puiki balso prigimtis, visada einu jos pasiklausyti, kai gastroliuoja sostinėje. Kaip operos, operetės dainininkei neturiu jai jokių priekaištų. Man regis, dabar ji labai gerai dainuoja. Visada tikėjau, kad ji dainuos. Nors pradžioje visko buvo, dažnai tekdavo ją paguosti. Ir ne tik dėl mokslų“, – prisiminė profesorė.

Tapo scenos partneriais

Šiandien Valerijos klasę baigusiųjų – jau įspūdingas sąrašas. Pirmoji vyriška pavardė jame – D.Norvilo.

Šiltai kalbėdamas apie savo buvusią dėstytoją, o vėliau – ir scenos partnerę Deiviu prisistatantis atlikėjas, matyt, neatsitiktinai pirmiausia pabrėžė ypatingą jos klasėje tvyrojusią atmosferą. „Buvo labai geras kontaktas, ji patardavo ne tik dainavimo klausimais. Sugėriau viską, ką tuo metu mano jaunos smegenys buvo pajėgios priimti“, – sakė dainininkas ir laidų vedėjas. Esą V.Balsytė labai išgyvendavo ir nejaukiai jausdavosi, kad neturi patirties dirbti su vyrais. Tačiau vėliau jos klasėje mokėsi ir daugiau jaunuolių, tarp jų ir minėtas M.Rojus. Dar įdomiau, kad ši trijulė tapo scenos partneriais. Buvę net kurioziškų situacijų: J.Strausso operetėje „Vienos kraujas“ Deivydas vaidino Valerijos vyrą, o Mindaugas – meilužį…

O štai L.Bendžiūnaitė pasakojo: „V.Balsytę prisimenu kaip labai reiklią pedagogę, kurios kiekviena pamoka buvo įvykis ir atradimas. Įspūdinga asmenybė, balso grožis, žavinga moteris. Jai esu be galo dėkinga už pirmuosius žingsnius į dainavimo pasaulį“.

Svarbiausi biografijos faktai

1976–1980 m. – mokėsi Klaipėdos S.Šimkaus aukštesniosios muzikos mokyklos (dabar konservatorija) dėst. N.Mameniškienės dainavimo klasėje. Diplomas su pagyrimu.

1980–1985 m. – studijos Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Spec. dainavimo mokėsi pas prof. Z.Paulauską, kamerinio dainavimo – pas doc. G.Kaukaitę, operą studijavo pas prof. R.Geniušą.

1985–1987 m. – Klaipėdos liaudies operos solistė.

Nuo 1987 m. – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė.

Nuo 1985 m. – Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos vokalo dėstytoja.

2000 m. už Ninon vaidmenį E.Kalmano operetėje „Monmartro žibuoklė“ pristatyta “Kristoforo” apdovanojimui.

2009 m. jai paskirta LR Kultūros ministerijos stipendija už kūrybinį projektą „Lietuviškos vokalinės muzikos sklaida Vakarų Lietuvoje“.

Už grafienės vaidmenį J.Strau-sso operetėje „Vienos kraujas“ KVMT nominuota „Auksinio scenos kryžiaus” apdovanojimui.

by admin