Į pajūrį sukvies vokalo žvaigždes

Į pajūrį sukvies vokalo žvaigždes

Rita Bočiulytė

Rugpjūčio 1-24 dienomis Klaipėdoje, Juodkrantėje, Nidoje, Plungėje ir ant Rambyno kalno vyks VIII operos ir simfoninės muzikos festivalis “Muzikinis rugpjūtis pajūryje”. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rengiamo festivalio tema šiemet – Lietuvos vokalinio meno įžymybės, kurios dainuos dviejų festivalio operų premjerose bei keturiuose koncertuose. Rėmėjų dėka, festivalio renginiai, išskyrus operų premjeras Klaipėdoje, – nemokami.

Operoje „Paryžiaus katedra“ populiariosios muzikos dainininkas E.Kučinskas (priekyje) kuria Kvazimodo vaidmenį.

Su Lietuvos įžymybėmis

Pristatydamas “Muzikinio rugpjūčio pajūryje” programą – spektaklių bei koncertinių projektų premjeras, festivalio meno vadovas ir dirigentas Stasys Domarkas teigė, kad tokia festivalio tema pasirinkta norint pagerbti dainininką – pagrindinę figūrą operos mene. Anot maestro, vis dar geros formos ir Irena Milkevičiūtė, ir Vladimiras Prudnikovas, su kuriuo siejama Klaipėdos muzikinio teatro pradžia – A.Žigaitytės operos “Mažvydas” pastatymas. Nacionalinės premijos laureatą Vytautą Juozapaitį prisimename iš Dž.Verdžio “Rigoleto”, uostamiestyje triumfavusio per vieną iš “Muzikinių rugpjūčių pajūryje”, – šį rugpjūtį pasirodys operos pastatymo Klaipėdoje kompaktinė plokštelė. Į festivalį vėl pakviestas ir Algirdas Janutas, kuris dažniausiai dainuoja Švedijoje, Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, kartais – ir Lietuvoje… “Jei Lietuvoje, tai Klaipėdoje, mūsų Muzikiniame teatre”, – neslėpė pasididžiavimo S.Domarkas.

Festivalio operetiniame reviu ant Rambyno kalno dalyvaus Virgilijus Noreika. Prie žvaigždžių prisijungs ir Skaidra Jančaitė, kuri dainuos bendrame projekte su lenkų kameriniu ansambliu “MultiCamerata” Klaipėdoje ir Plungėje.

“Nekėlėme tikslo pasikviesti solistus užsieniečius. Tai Lietuvos žvaigždžių fiesta”, – pabrėžė festivalio vadovas, neslėpdamas, kad bandė prikalbinti ir kitas Lietuvos žvaigždes, gyvenančias užsienyje. “Tačiau V.Urmanavičiūtė-Urmana vasarą ilsisi, S.Larinas atsisakė dėl sveikatos, M.Vitkauskas negali nutraukti gastrolių ir kiti užsiėmę”, – apgailestavo S.Domarkas.

Dvi premjeros

“Taip pat norime pagerbti ir lengvosios muzikos meistrus”, – pabrėžė jis, kalbėdamas apie festivalio premjerą – šiuolaikinio latvių kompozitoriaus Z.Liepinio operą-melodramą “Paryžiaus katedra” pagal to paties pavadinimo V.Hugo romaną. Joje dainuos klaipėdiečiai populiariosios muzikos atlikėjai Edmundas Kučinskas ir Deividas Norvilas, kuriems patikėtas Kvazimodo vaidmuo. Esmeraldą dainuos Klaipėdos muzikinio teatro solistės R.Petrauskaitė ir J.Tretjakova.

Kita festivalio premjera – P.Maskanio vienaveiksmės operos “Kaimo garbė”teatralizuotas koncertinis atlikimas rugpjūčio 12 ir 13 dienomis. “Ši opera – su galingais chorais. Mums padės choras “Jauna muzika” iš Vilniaus. Šis projektas su 80 žmonių choru – tik festivaliui. “Kaimo garbė” bus atlikta tik du kartus jo metu Klaipėdoje ir Juodkrantėje, daugiau šio varianto publika nebeišgirs”, – tvirtino S.Domarkas, pridurdamas, kad šioje operoje Santucos vaidmenį, kuris yra “vokalinio meno viršūnė”, atliks Klaipėdos muzikinio teatro solistė Dalia Kužmarskytė – irgi vokalo žvaigždė, dalyvausianti daugelyje festivalio projektų.

„Kaimo garbėje“ Turidu vaidmenyje išgirsime ir pamatysime A.Janutą, Santucą taip pat dainuos V.Balsytė. Šią operą diriguos S.Domarkas, ją režisuoja E.Domarkas, chormeisteriai – V.Augustinas ir V.Konstantinovas, scenografas – K.Janulionis, kostiumų dailininkė – V.Šuklytė.

Pradės gala koncertu

D.Kužmarskytė su V.Juozapaičiu dainuos ir atliekant G.Forė “Requiem“ Nidos ir Klaipėdos bažnyčiose. „Šį kūrinį seniai, nuo pat teatro įkūrimo turime savo repertuare. Tai nepaprasto šviesumo ir lengvumo kūrinys, nors tai „Requiem“, – sakė chormeisteris Vladimiras Konstantinovas.

Šis Klaipėdos muzikinio teatro orkestro, choro ir solistų projektas užbaigs festivalį, kurį rugpjūčio 1-ąją, tradiciškai per Klaipėdos miesto gimtadienį, pradės Lietuvos operos žvaigždžių gala koncertas. Festivalio atidaryme dainuos I.Milkevičiūtė, V.Prudnikovas, V.Juozapaitis, grieš Mažosios Lietuvos simfoninis orkestras, diriguojamas S.Domarko.

Festivalio „vinis“

Z.Liepinio trijų veiksmų opera-melodrama jau dabar vadinama festivalio „vinimi“. Iš šio pastatymo daug tikisi ir jo rengėjai, ir operos statytojai.

Pasak S.Domarko, ši opera, kurios premjera 1998-aisiais nugriaudėjo Rygos operos teatre, jame ilgai ir sėkmingai buvo vaidinta. Jos autorius pats aktyviai dalyvavo operos pastatyme Klaipėdoje ir liko patenkintas tuo, ką jau pamatė ir išgirdo.

Nepaisant to, „Paryžiaus katedros“ pastatymo Klaipėdoje dirigentas Ilmaras Lapinis prasitarė, kad teatras labai rizikuoja, ėmęsis šio kūrinio. „Bet mes pasistengsime, kad šią riziką pateisintume“, – tvirtino jis. Ir kompozitorius Z.Liepinis, stebėjęs kūrybinį procesą Klaipėdoje, nuteikė optimistiškai. Anot jo, čia „viskas vyksta kol kas daug geriau nei Rygoje“. Anot I.Lapinio, Rygoje ši opera buvo suvaidinta daugiau nei 100 kartų ir vis su anšlagais. Dirigentas tikisi, kad Klaipėdoje jai irgi pasiseks. Jam spektaklio komanda pažįstama, dirba su ja ne pirmąkart. „O štai E.Kučinskas mane maloniai nustebino“, – teigė I. Lapinis.

Pildosi svajonė

E.Kučinskas prisipažino, kad gal dešimt metų vis pasvajodavo apie rimtesnį pasirodymą scenoje. Netgi buvo užsidegęs noru pats sukurti miuziklą. Kai susimąstydavo apie siužetą, sako, vis prisimindavo V.Hugo „Paryžiaus katedrą“…

„Esu atsargus, ilgai svarstau, sveriu visus už ir prieš. Bet ne šiuosyk, – sakė dainininkas. –Kai maestro S.Domarkas pasiūlė man dainuoti šioje operoje, pajutau, kad negaliu atsisakyti. Išgirdęs muzikos autoriaus pavardę, iškart sutikau.“

E.Kučinskas pripažino, kad Kvazimodo partija – sudėtinga, sakė pavargstantis fiziškai ją dainuodamas. „Po šimto spektaklių bus matyti, kas mums išėjo“, – šypsojosi dainininkas. Anot jo, operos muzika – melodinga, harmoninga, maloni klausai, jos pastatyme daug užslėptų simbolinių detalių… „Bet tai tikra opera, gal tik šiek tiek lengvesnė ausiai“, – tikino jis.

Operos autoriaus kvietimu jis su D.Norvilu įrašinėjo savo arijų fragmentus Rygoje, jie jau skamba per latvių radiją. Anot E.Kučinsko, Z.Liepinis tikisi, kad turistai iš Latvijos plūs į Klaipėdą žiūrėti šio pastatymo.

„Kaip bebūtų, šis spektaklis Klaipėdos muzikinio teatro repertuarą gerokai papuoš, – įsitikinęs E.Kučinskas. – Tai bus vienas iš įdomesnių pastatymų.“

Skambės simforokas

„Manęs visai nestebina, kad Rygoje „Paryžiaus katedra“ buvo rodoma tiek daug, – teigė V.Konstantinovas. – Čia – simforoko, artroko estetika. Ir tai nemenkina kūrinio. Priešingai – gerokai jį pagilina.“ Pasak chormeisterio, teatras jau turi modernios garso technikos, duokdie, kad ji būtų įvaldyta, kad visos galimybės būtų panaudotos, kad spektaklyje viskas būtų „švaru“.

„Paryžiaus katedros“ režisierius Ramūnas Kaubrys tikino, kad, lyginant su Rygos opera, Klaipėdos muzikinio teatro pastatyme viskas, išskyrus muziką, bus kitaip. „Rygiečių pastatymo sprendimas – realistinis buitinis, o mes bandome į šį kūrinį pažvelgti konceptualiau. Mūsų katedra – žmogus. Ir spektaklis – apie žmogų – sudėtingą, prieštaringą jo vidinį pasaulį. Anot V.Hugo, nieko nėra nelaimingesnio pasaulyje kaip žmogus. Taigi operos turinys linksmybių nežada.

Dramatinio siužeto atsvara – labai miela, melodinga muzika“, – samprotavo R.Kaubrys, tvirtindamas, kad atlikėjai iškart pamėgo šį kūrinį, su malonumu jį repetuoja, dainuoja. Anot jo, muzika bus pirmoje vietoje, jos dar įdomiau bus klausytis, dainuojant tokiems atlikėjams kaip E.Kučinskas, D.Norvilas.

„Komanda man irgi sava, ta pati, kartu jau ne vieną spektaklį statėme“, – džiaugėsi R.Kaubrys.

Viska bus kitaip…

Spektaklio scenovaizdį kuria dailininkai Artūras Šimonis ir Jolanta Rimkutė. J.Rimkutės teigimu, Klaipėdos muzikinio teatro erdvė ne itin patogi bet kokiam sprendimui. „Tai juk buvusių kultūros namų erdvė, scena – maža. Dailininkai visada susiduria su problema, kaip iš tos erdvės išspausti efektą“, – guodėsi ji. „Paryžiaus katedros“ dailininkai sąmoningai scenovaizdį gerokai stilizavo, teigdami, kad stilizuoti dalykai derės su viduramžių, romantizmo dvelksmu.

Choreografas Aurelijus Liškauskas teigė, kad „Paryžiaus katedros“ statytojų sprendimas visapusiškai bus įdomus, „nebūdingas mūsų teatrui“. „Paprastai operoje būna mažai judesio, o čia jo bus daug, – tvirtino spektaklio choreografas. – Artistai atrado save naujuose amplua, baletas nukrypo nuo klasikos, su manimi į teatrą atėjo kitas jo šokio stilius, artimesnis disco… Bus įdomu, netradiciška.“

Festivalinė „Paryžiaus katedros“ premjera numatyta rugpjūčio 19 ir 20 dienomis Klaipėdos muzikiniame teatre.