Į Plungę – Lietuvos kultūros sostinę

Langas

Į Plungę – Lietuvos kultūros sostinę

Į projekto „Plungė – Lietuvos kultūros sostinė 2009” renginių birželio 19–21 dienomis programą su menininkais iš visos Lietuvos įsijungs ir klaipėdiečiai.

Pirmąją šventės dieną Žemaičių dailės muziejuje bus pristatytas parodų ciklas, skirtas kultūros veikėjo ir mecenato kunigaikščio Mykolo Oginskio 160-osioms ir jo Plungės rūmų 130-osioms metinėms bei Lietuvos ir Lenkijos istorinių parkų ir sodų paveldui įprasminti. Pats muziejus paruošė ekspoziciją „Oginskiai portretuose“, iš Varšuvos miesto istorijos muziejaus jau atkeliavo paroda „Varšuvos sodai XVI–XXI amžiais“, o Lietuvos dailininkų sąjunga savo narius pakvietė kurti tema „Lietuvos istoriniai parkai“. Į kvietimą vienas pirmųjų atsiliepė klaipėdietis dailininkas Danas Andriulionis. Pastaroji dailės paroda veiks iki spalio vidurio ir papuoš rugsėjo 24 ir 25 d. Plungėje organizuojamą mokslinę konferenciją Vidurio Europos parkų atkūrimo problemoms aptarti.

O šį penktadienį Plungėje bus atidengtas meninis simbolis „Jie savo talentu garsina Plungę“. Su kitais žymiais šalies menininkais, kilusiais išPlungės, ceremonijoje dalyvaus ir Klaipėdos muzikinio teatro meno vadovas dirigentas Stasys Domarkas.

Šeštadienį projekto „Plungė – Lietuvos kultūros sostinė 2009” iškilmingame atidaryme bei visą dieną vyksiančiame pučiamųjų orkestrų ir istorinių šokių kolektyvų festivalyje koncertuos Karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestras, vadovaujamas Prano Memėno, ir Klaipėdos universiteto istorinių šokių kolektyvas „Saltanda”.

Plungės bibliotekos kiemelyje vakarą „Skaitymai: poezijos ir muzikos sąskambiai” surengs klaipėdiečiai poetas Gintaras Grajauskas ir gitaristas Vilius Ančeris.

Sekmadienį parke prie M.Oginskio rūmų nuo pietų iki vėlumos vyks profesionalių ir mėgėjų teatrų vaidinimai. Pirmasis savo spektaklį – K.Sajos „Žemaičių stiprybę”, režisuotą Kęstučio Macijausko, – parodys Klaipėdos dramos teatras. Vakare „Svetimus prisiminimus” (idėjos autorius ir režisierius Andrius Kurienius) vaidins Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Režisūros katedros ketvirtakursiai.

Šiemet tapusi šalies kultūros sostine Plungė Lietuvos vardo tūkstantmetį pasitiks gausybe renginių, kurių programa – turtinga ir įvairi, aprėpianti skirtingo amžiaus ir skonio žmonių kultūrinius poreikius, garsinanti šį žemaičių kraštą ir gaivinanti atmintį apie jo istorinę praeitį.

Apie meną viešose miesto erdvėse

Liepos 22 ir 23 d. Klaipėdoje įvyks tarptautinės partnerystės kūrybinių industrijų tinklo projekto „Cities” renginiai, skirti visiems, kurie domisi viešų erdvių menu, aplinkos humanizavimu ir miesto įvaizdžio formavimu.

Tarptautinė konferencija VšĮ Klaipėdos mokslo ir technologijų parke suburs viešųjų erdvių projektuotojus, menininkus, miesto plėtros strategus, nekilnojamojo turto vystytojus ir politikus. Dalyviai dviejose konferencijos sesijose „Miestų viešosios erdvės – kaip socialiniai-kultūriniai fenomenai“ ir „Erdvių menas – kūrybiškausias būdas vystyti viešąsias erdves“ diskutuos, koks turėtų būti viešojo meno turinys ir specifika. Jie aiškinsis, ar tik toks menas, kuris provokuoja, kertasi su oficialia politika, peržengia nustatytas ribas, gali būti laikomas viešu menu. Ar viešoji erdvė yra daugiau funkcionali vieta, ar vieta socialiniam dialogui, protestui ir saviraiškai? Viešasis menas – dekoracija ar priemonė kuriant pačią erdvę?..

Konferencijoje bus gvildenama Lietuvoje esančią viešųjų erdvių ir kūrinių joms suderinamumo problema, kalbama apie viešojo meno (public art) naudojimą funkcionaliai ir meniškai įprasminant viešąsias erdves, meno objekto ir žiūrovo sąveiką. Organizatoriai pateiks pasaulinės praktikos pavyzdžių, papasakos apie tokius projektus įgyvendinančių menininkų grupių ir drauge su jais kuriančių architektų bei dizainerių bendradarbiavimo idėją.

Aptartos idėjos bus realizuojamos praktiškai. „Kultūrpolio” meno kiemo dirbtuvėse vyks kūrybinis seminaras, kurio metu teorija bus perkelta į viešojo meno formatą ir išeksponuota viešoje Klaipėdos erdvėje – Tomo gatvės skvere.

Konferenciją organizuoja Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra, partneris – Klaipėdos savivaldybė.

Pagrindiniai pranešėjai ir moderatoriai – viešojo meno kūrėjas ir ekspertas Marcusas Neustetteris iš Johanesburgo (PAR), menininkas ir kūrybinis konsultantas Andrew Missinghamas iš Londono (Didžioji Britanija), kūrybinių industrijų ekspertė Catarina Selada (Portugalija), kultūros vadybininkė Mila Bongiovi ir Venecijos universiteto profesorius Pieras Luigi’s Sacco (Italija), ES konsultantas Pedro Maestre Sanchesas.

Renginio diskusijose dalyvaus tarptautinio projekto „Cities” partneriai ir ekspertai iš Italijos, Ispanijos, Portugalijos, Suomijos, Didžiosios Britanijos, Slovėnijos, Vengrijos, taip pat Lietuvos ministerijų atstovai, Klaipėdos politikai, architektai urbanistai ir įvairių sričių menininkai.

Dedikacijos iš pajūrio – Vilniaus gatvėje

Vilniaus Literatų gatvė gegužės pabaigoje pasipuošė daugiau nei 100 naujų kūrinių, dedikuotų rašytojams. Trys pajūrio menininkai ten irgi paliko savo dėmesio ir pagarbos ženklus žodžio meno meistrams.

Literatams skirtoje sienoje atsidūrė klaipėdiečio menininko Dariaus Vaičekausko objektas su peiliais, skirtas poetui Gintarui Grajauskui, jo aštriam ir taikliam žodžiui.

Kretingiškė grafikė Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė trijuose kaligrafiškuose koliažuose įkomponavo savo vyro prozininko Algio Kuklio knygų puslapius, inicialus ir net užsiminė apie jo „dygliuotą charakterį”.

Palangiškė dailininkė Saulė Želnytė pernai Literatų sienoje ant keraminės plokštės labai šiltai ir asmeniškai įamžino savo tolimo giminaičio kalbininko Juozo Balčikonio atminimą.

Šiemet ji iš molio nulipdė ir išdegė nedidukę lėkštelę, žaismingai skirdama ją nežinomiems kasdienybės poetams.

Unikalus Literatų gatvės projektas, inicijuotas vilnietės grafikės Eglės Vertelkaitės, Vilniuje vyksta antrus metus.

Jį žadama papildyti šiemet rugsėjį ir tęsti kitąmet. Pati E.Vertelkaitė jam sukūrė jau šešias dedikacijas. Anot jos, vietos dar yra pakankamai, Literatų sienoje gali būti ir 500 eksponatų.

Objektuose, bareljefuose ir plokštėse iš metalo, keramikos, stiklo, medžio bei mišrios technikos darbuose įvairių sričių dailininkai dovanai įamžina lietuvių ir kaip nors su Lietuva susijusių rašytojų vardus.

Literatų gatvės projektas tiesia tiltą tarp dailės ir literatūros kūrėjų, inspiruoja gyvą dialogą, savitai ženklinantį viešąją sostinės senamiesčio erdvę.

„Durų” inf.

by admin