Į teatrinį veiksmą mokėsi įtraukti žiūrovus

Į teatrinį veiksmą mokėsi įtraukti žiūrovus

A.Ouvensas, remdamasis V. Šekspyro „Hamleto“ tragedija bei afrikiečių pasaka „Atogrąžų lietūs“, kartu su seminaro dalyviais gyvai analizavo ir ieškojo jiems asmeniškai svarbių etinių sprendimų. Jūratės Grigaitienės nuotrauka

Jūratė Grigaitienė

Dviejų dienų tarptautiniame seminare „Proceso drama. Vertinimas ir refleksija“, vykusiame Vilniuje, patirtimi dalinosi žymūs teatro pedagogai iš užsienio.

Startavo prieš metus

Tai tęstinis seminaras teatro pedagogams, startavęs prieš metus Klaipėdos universitete. Tuomet teorinius ir praktinius užsiėmimus vedė žymūs Suomijos, Danijos, Norvegijos bei Lietuvos teatro pedagogai, dalyvavo teatro mokytojai praktikai, režisieriai pedagogai, dėstytojai ir studentai.

Šio seminaro pagrindu išleistas gausiai nuotraukomis iliustruotas metodinis leidinys „Socialinės dramos galimybės ir praktika“, kuriame skelbiami interaktyvūs dramos metodai bei geriausi seminaro dalyvių kūrybiniai projektai. Leidinyje publikuojami ir keli klaipėdiečių kūrybiniai darbai: Klaipėdos jaunimo centro vaikų ir jaunimo teatrų „Svajonė“ ir „Trepsė“ (rež. R.Svytytė, M.Pūstelninkienė), Klaipėdos universiteto režisūros katedros pirmo kurso studentų (lekt. L.Gasiūnienė, mokytoja metodininkė S.Burneikaitė) ir Palangos Senosios gimnazijos teatro studijos „Kuprinė“ (rež. R.Radzevičienė).

Kuria čia pat

Šiemet Vilniuje dalyvavo ne tik teatro, bet ir kitų specialybių pedagogai, profesionalūs aktoriai, socialiniai darbuotojai, psichologai, vadybininkai, verslininkai ir kiti. Interaktyvūs dramos metodai Lietuvoje dar mažai žinomi ir retai taikomi. Tačiau jie populiarūs ir plačiai naudojami Europoje, ypač Anglijoje ir Skandinavijos šalyse. Kadangi nėra nusistovėjusi terminologija, šie metodai įvardijami skirtingai: Proceso drama, Taikomasis teatras, Socialinė drama, Forumo teatras ir kt.

Žymus brazilų dramos teoretikas Augustas Boalo teigia, kad tradicinis teatras slopina vidinį žiūrovo poreikį veikti. Aristoteliška teatro samprata gali pasiūlyti patirti katarsį stebint kitų išgyvenimus, bet, deja, visai nepadeda žiūrovui pamatyti realių, tikrovėje glūdinčių jo paties kančių priežasčių. Tad labai svarbu į veiksmą įtraukti žiūrovus. Tradiciniame teatre režisierius, aktoriai ir scenografai pateikia žiūrovams iš anksto parengtus vaidmenis, veiksmo vietą, laiką, net požiūrį į įvykius, o proceso dramoje dalyviai kartu su teatro specialistais čia pat, veiksmo metu, susikuria jiems aktualius, dabartyje svarbius vaidmenis.

Ugdė įgūdžius

Tarptautiniame seminare Vilniuje savo patirtimi dalinosi žymus teatro pedagogas, Česterio (Jungtinė karalystė) dramos ir teatro studijų katedros dėstytojas Alanas Ouvensas, Helsinkio teatro akademijos (Suomija) studijų centro projektų koordinatorius Peka Korhonenas, taip pat dėstytojos Marjata Karkulainen, Raija Airaksinen, Ula Lehtonen (Suomija) ir kiti.

A.Ouvensas proceso dramos metodą daug metų naudoja mokyklose, universitetuose, kalėjimuose, bendruomenių centruose Jungtinėje karalystėje bei kitose šalyse. Pasak jo, „proceso drama yra vienas iš teatro įtraukiant žiūrovus žanrų, kur pagrindinis vaidmuo tenka dalyviams. Dalyvių tikslas – vaidinant atrasti tam tikro reiškinio ir svarbaus jų gyvenimo įvykio ryšį“.

Pedagogas, remdamasis V. Šekspyro „Hamleto“ tragedija bei afrikiečių pasaka „Atogrąžų lietūs“, kartu su dalyviais analizavo ir ieškojo jiems asmeniškai svarbių etinių sprendimų, ugdė socialinius įgūdžius ir gebėjimus: toleranciją, jautrumą kitiems žmonėms, pagarbą kito nuomonei, pasitikėjimą savo jėgomis ir kita.

Pristatė knygą

Svarbus akcentas seminare buvo ir naujos Alano Ouvenso ir Keitės Barber knygos „Proceso drama: dramos darbai“ (pirmoji knyga) lietuvių kalba pristatymas. Tai pirmoji tokio pobūdžio knyga Lietuvoje, kur analizuojami praktinių dramos struktūrų kūrimas ir proceso dramos plėtojimas, publikuojamos metodinės rekomendacijos bei realiai ne kartą praktikoje patikrinti šeši proceso dramos planai, skirti įvairaus amžiaus ir skirtingų gebėjimų žmonėms.

Seminarų metu proceso dramos metodą įvaldė jau nemažas būrys klaipėdiečių, kurie įgytas žinias žada taikyti savo darbe. Tarptautinė praktika rodo, kad šis metodas yra labai efektyvus ir turi puikias perspektyvas ateityje, nes skatina mokymosi motyvaciją, stiprina pasitikėjimą savimi, padeda lavinti tarpasmeninius ir socialinius santykius, žadina vaizduotę ir jausmus, suteikia galimybę mokytis įvairių dalykų patrauklia forma.

by admin