Iš pokalbio su savimi išaugęs himnas amžinybei

Iš pokalbio su savimi išaugęs himnas amžinybei

Danguolė Vilidaitė

Rugpjūčio 22-ąją Klaipėdoje, Lietuvos krikščioniškojo fondo aukštosios mokyklos (LCC) kultūros ir sporto centre, efektingai nuskambėjo vienas iš paskutiniųjų IX operos ir simfoninės muzikos festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ koncertų.

„Requiem Reborn“ atliko grandiozinės jungtinės pajėgos – kone pusantro šimto muzikantų ir dainininkų.

Premjerinį Klaipėdos kompozitoriaus Vladimiro Konstantinovo kūrinį „Requiem Reborn“ („Atgimęs rekviem“) sopranui, tenorui, chorui, simfoniniam orkestrui su roko grupe atliko jungtinės sostinės ir mūsų miesto pajėgos: Klaipėdos muzikinio teatro choras ir orkestras, choras „Vilnius“ (vadovas Povilas Gylys), solistai Svetlana Konstantinova (sopranas) ir Gintas Litinskas (roko tenoras), Arvydas Jofė (mušamieji), Eugenijus Jonavičius (gitara), Romas Malinauskas (bosinė gitara), dirigavo pats autorius.

Atgimęs rekviem

Kompozitorius V.Konstantinovas pats dirigavo savąjį „Requiem Reborn“, vokalo partijas patikėjo operos solistei S.Konstantinovai ir grupės „Studija“ muzikantui ir dainininkui G.Litinskui.

V.Konstantinovas, drįsčiau teigti, šiuo metu yra vienas iš nedaugelio aktyviai mūsų miesto muzikiniame gyvenime dalyvaujančių ir kuriančių kompozitorių. Minėtinos jo kompozicijos yra šventinė uvertiūra-kantata „Klaipėdietiškas fejerverkas“, muzikinės pasakos „Stiklinė pasakaitė“ ir „Šimtas princesės pabučiavimų“, o kur dar vyriausiojo chormeisterio ir dirigento darbas Muzikiniame teatre, įvairių koncertinių programų paruošimas ir kita. Visko neišvardinsi. Paradoksalu, bet kompozitoriumi jis savęs nelaiko – neturi specialaus diplomo.

„Requiem Reborn“, nors ir parašytas laikantis tam tikrų šio žanro tradicijų (lotyniškas tekstas, išliko tradicinės dalys – Introitus (Requiem), Dies irae, Lacrymosa, Offertorium, Sanctus, Agnus Dei, Cum sanctis), yra neįprastas šio žanro pavyzdys. Jame sujungiamos įvairių muzikos stilių (labiausiai šiuolaikinės akademinės ir roko) kalbos.

Kūrinys įspūdingas, daug gražių muzikinių atradimų, išlaikyta sakralinei muzikai būdinga rimtis… Bet ne visada roko kalbos įjungimas į bendrą tėkmę, manyčiau, buvo sklandus. Šia prasme paskutiniosios trys dalys yra vientisesnės, akademinės ir roko muzikos išraiškos priemonės čia mažiau priešpastatomos viena kitai.

Kontrastų erdvėje

Ypač gerai, tiesiog preciziškai dainavo jungtinis bene 70 balsų choras. Atliekant kūrinį talkino klaipėdiečiai gitaros virtuozai E.Jonavičius ir R.Malinauskas.

Gana marga dramatiškiausia Dies irae („Rūsčią dieną“) dalis. (Ji apima beveik pusę šio kūrinio). Tokį pateikimo sudėtingumą greičiausiai lėmė kompozitoriaus noras paryškinti svarbias lotyniško teksto prasmes, jų kaitą. O gal taip buvo siekiama atskleisti įvairių priešingų dalykų gyvavimą šios kompozicijos idėjų erdvėje – pvz., mirtis ir prisikėlimas amžinajam gyvenimui.

„Requiem Reborn“ suvienijo įvairių muzikos stilių – labiausiai šiuolaikinės akademinės ir roko – kalbas. Virtuoziška mušamųjų solo improvizacija visus sužavėjo A.Jofė. Nerijaus Jankausko nuotraukos

Įsidėmėjau keistai sustingusį Recordare skambėjimą, virtuozišką mušamųjų solo improvizaciją ir atskiras intonacijas man primenančias grigališkojo choralo sekvenciją ar E.L.Vėberio roko operą „Jėzus Kristus Superžvaigždė”, paskutiniosios dalies Cum sanctis „ištirpimą“. Ypač gerai, tiesiog preciziškai savo partiją atliko choras.

Įspūdžių ir minčių po šio koncerto liko daug. Ir ne vien tik todėl, kad pastaraisiais metais Klaipėdos melomanai retokai lepinami premjeromis. „Requiem Reborn“, arba, kaip pats autorius sako, himnas amžinajam gyvenimui, tikrai yra vertas mūsų dėmesio.

by admin