Iškeptai arbatai

Aušrinė Šiaudvytytė


Iškeptai arbatai


ar gali
man uždegti
tris degtukus
arbatai

noriu išsikepti

nes sriubčioti mėgstu

kitaip

V.
aš būsiu
ir tik būsiu

net krentančios vinys
suspiegs iš tikrumo

šešėliai pajuodę
paraus gal iš gėdos
net rojuj

nes rojus
tai aš

aš lauksiu
tik lauksiu

kada kalavijais
kary mano
raižysi
kitiems krūtines

kai grįši
atrakink mūsų spyną
aš būsiu
ir lauksiu

kol mūsų skruostai
nuo jausmo
užsidegs

***
trumpam
įsirėminau tavąjį veidą

sienomis vaikšto

prisiminimai

***
kiek nedaug
trūksta
tavajam pasitikėjimui

žengtelti skardžiu
susikabinus

ir tu
jau
mano

Tarp senų kalbėjimų


perskaičiau
balse neįtikėtiną
tavo tylą
aptrupėjusią
aidu lekiančią
dar niekad neragautą
kambario prietemą
o tarp mano liepos
susipynę balsai
neleidžia klausytis
viens kito
tai tik
skaitymai balso
saldžiarūgščiu prieskoniu
užmiršimui
jog kol kas
dar lengva

O tu niekad

o tu niekad
anksčiau neišeini
į gatvę
nors nedraudžia
nei stulpai
nei dėdės garbanoti

nemojuoja pasiklydę
gandrai

(meni, jie vasarą
mums suokė)

savais vaikais
apsidengę

o tu niekad
savęs nežaloji
kaip ten kažkas
dainuoja
kaip jam sunku
su rankom
kojom
dar ir galva
ant pečių
papūtus šiauriui

lūžta

P. pavasariui


dirželis
gal skėtis
per poezijos trenksmą
svetimų pasauliais
svetimi užsidengia
nė vienas
nežino kaip rašei
apie musmirę pievoj
buvai apsvaigęs
ar tiesiog
nematomas

nė vienas
nežino kiek prikorei
o gal pasiskolinai
poetų žodžius
visi vienodi
visi iš vieno
per poezijos
trenksmą
tu dirželis
gal skėtis

Apie rūkančiuosius

prirūkytos kapinės
žmonės apsistatę sienomis
degtukais užsidengia
kad neužšaltų
miegančiais pavasariais
ledynams tirpstant
prirūkytos kapinės
medžiai pasikorę
pievos
kaip pavasariais griaustinis
užmiega lyjančiomis
giesmėmis

kiek daug istorijų
be pabaigos
apie prarūkytą vaikystę

Gimsiantiems

vaike
kai tu atskrisi
prietemų skėčiais
apgaubsiu tave
akmeninėmis sienomis
kad būtum
neliečiamas skausmo
nebijotum nakties

sušildys tave
pabirusios šukės
mėnulio
dainuojant lopšines

skaitysiu mintis
pamišusio viesulo
rankomis
kad žvaigždės neapgautų
tavęs tokio mažo

vaike
jei tu atskrisi
žvaigždės apdulks
kad išsaugotų
tave

by admin