Išleis knygą apie Klaipėdos aktorius

Išleis knygą apie Klaipėdos aktorius

Teatrologas ir režisierius doc. Petras Bielskis projekte „Lietuvos teatro režisūros klasika vaizdo įrašuose“ pristatė E.Nekrošiaus V.Šekspyro dramų trilogiją, pabrėždamas, kad ja metaforinio teatro Lietuvos scenoje epocha pasiekė kulminaciją. Nerijaus Jankausko nuotrauka

Jūratė Grigaitienė

Tik šį pavasarį Vilniuje įsteigtas Lietuvos teatro sąjungos Meno kūrėjų asociacijos Teatrologų skyrius Klaipėdoje vienija dvylika narių. Per šiuos metus surengta nemažai spektaklių aptarimų, parašyta recenzijų, o pasitinkant brandų Klaipėdos dramos teatro 70 metų jubiliejų, teatrologai magistrai ir Teatro sąjungos nariai ketina iškleisti knygą „Aktorių portretai“ apie įvairių kartų uostamiesčio aktorius.

Taip pat Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Teatro pedagogikos katedra, Lietuvos teatro sąjungos teatrologų Klaipėdos skyrius ir Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios bibliotekos Pempininkų filialas tęsia projektą „Lietuvos teatro režisūros klasika vaizdo įrašuose“. Teatrologas ir režisierius doc. Petras Bielskis pristatė legendinio režisieriaus Eimunto Nekrošiaus V.Šekspyro dramų trilogiją „Hamletas“, „Otelas“, „Makbetas“. Džiugu, kad į antrąjį susitikimą susirinko žymiai daugiau teatro gerbėjų nei buvo pirmajame, kuriame prisimintas E.Nekrošiaus “Kvadratas”. Vadinasi, ne masiniam vartotojui skirti renginiai yra reikalingi ir laukiami klaipėdiečių.

Projekto pristatyme doc. P.Bielskis akcentavo, kad nuo E.Nekrošiaus „Kvadrato“ prasidėjusi metaforinio teatro Lietuvos scenoje epocha pasiekė kulminaciją V.Šekspyro dramų trilogijoje. Klasika šiuose spektakliuose ypatingai sudabartinama, perskaitoma šiuolaikiškai ir todėl nuskamba naujai ir netikėtai. Per klasiką analizuojama dabartis, jos kolizijos, bandoma susivokti sudėtingame mūsų laike. Nauja ir tai, kad režisierius E.Nekrošius, norėdamas išryškinti pagrindinę spektaklio idėją, pirmą kartą Lietuvos teatro istorijoje atsisako profesionalaus aktoriaus ir įveda neprofesionalų atlikėją, tuo sukeldamas aršią kritiką ir diskusijas teatro kuluaruose. (Hamletą vaidina roko muzikos atlikėjas Andrius Mamontovas, o keršto ir pavydo apakinto Otelo žmoną Dezdemoną – žymi Lietuvos primabalerina Eglė Špokaitė).

Viso pasaulio kritikai stebisi unikalia E.Nekrošiaus vaizduote, interpretuojant, atrodo, jau iki dugno išsemtą Šekspyrą. Stebina stiprus spektaklių vizualinis intensyvumas, retas sugebėjimas įsijausti į teksto vingius. Režisierius atsisako stereotipų, šabloniško Šekspyro dramų traktavimo, o kiekviena sena istorija nuskamba naujai ir netikėtai. „Hamletas“, „Otelas“, „Makbetas“ – nepaprastai vizualiai ir emociškai stiprūs spektakliai, kur vizija pranoksta žodį, o reginys prilyginamas magiškam stebuklui. Neretai spektakliai žiūrovo sąmonėje sukelia perversmą, sukrečia, pribloškia iki sakralaus ritualo pakylėti materialūs pagoniški daiktai ir objektai: pjūklas, ledas, vanduo, ugnis, akmenys, medis ir kt.

Simboliškai kalendorinius metus užbaigsime gruodžio 29-ąją, kai bus parodytas R.Tumino režisuoto spektaklio „Čia nebus mirties“ vaizdo įrašas apie tragiško likimo talentingą lietuvių poetą Paulių Širvį, kuris šiemet būtų šventęs 85-ąsias gimimo metines. Tikimės, kad ateinantys Klaipėdos dramos teatrui jubiliejiniai metai bus pasitikti nauja knyga apie aktorius, konferencija bei premjerų ir įvairiapusių recenzijų apie jas gausa.

by admin