Ispanų juvelyrikos neslegia sunki puošnumo našta

LANGAS

Ispanų juvelyrikos neslegia sunki puošnumo našta

Rita BOČIULYTĖ

Daugiau nei mėnesį „Pėdos“ galerijoje veikia šiuolaikinės ispanų juvelyrikos paroda „Gaspacho“. Rugsėjį papildyta naujais kūriniais ji iškeliaus į Vilniaus „Vašingtono aikštės galeriją“, o iš jos – į Rygą. Parodą sukomplektavo jos kuratorė klaipėdietė dailininkė juvelyrė Jurga Karčiauskaitė-Lago, jau trečius metus dažniau būnanti Ispanijoje, Italijoje, Švedijoje, nei Lietuvoje. Ištekėjusi už ispanų tapytojo, lietuvaitė menininkė į gimtąją Klaipėdą vis sugrįžta ne tik aplankyti tėvų, bet ir norėdama, kad jų meno galerija klestėtų, kad joje eksponuojamos parodos trauktų meno gerbėjus iš visos Lietuvos.

Šiuo metu „Pėdoje“ eksponuojami aštuonių žymių Ispanijos juvelyrų darbai. Tarp jų – ir Ispanijos karaliaus rūmų juvelyro Abrahamo Vazkeso sukurti papuošalai, žymių juvelyrų Frano Dorelos, Ispanijos juvelyrų asociacijos prezidentės Lainės Katsuki van Bram ir kitų kūriniai.

Su ispanų juvelyrika J. Karčiauskaitė-Lago klaipėdiečius supažindino prieš metus.

– Pirmoji paroda buvo eksperimentinė, nežinojau, kaip lietuviai sureaguos, – prisimena Jurga. Antroji paroda – didesnė ir solidesnė, jos kuratorė stengėsi surinkti žinomų pasaulyje ispanų menininkų darbus. Visi parodos papuošalai – rankų darbo, dominuoja sidabras, santūrumas, nieko itin ekstremalaus, nes, anot kuratorės, būtų problemiška transportuoti. Kartą Prahos oro uoste ją, vežančią latvių juvelyriką į parodą Ispanijoje, sulaikė policija. „Buvau įtarta bandanti išvežti šaltą ginklą“, – juokėsi juvelyrė. Anot jos, jei į parodą nori atsivežti ekskliuzyvinių juvelyrikos kūrinių, įtrauktų į katalogus, juos reikėtų apdrausti, o tai labai brangu. Šiuo atveju to neprireikė, nes tarpininkavo Ispanijos juvelyrų asociacija.

– Galbūt keista, bet ispanų juvelyrika itin minimalistinė. Nors jaučiama didelė arabų kultūros įtaka, jos neslegia puošnumo našta, – paprašyta apibūdinti parodos autorių darbus, tvirtino „Klaipėdai“ J. Karčiauskaitė-Lago. – Išties ispanai, kurdami papuošalus, stengiasi būti minimalistais koncepcijos prasme ir geometriški – formos prasme. Ispanų juvelyrai labai mėgsta auksą, yra labai drąsūs ir profesionalūs, atranda visokiausių medžiagų junginių, atlikimo technikų, kurių kitur Europoje nepamatysi. Tarkim, ten populiaru derinti auksą ir paprastą medį. Be to, į akis krenta labai gera ispanų technika – ne tik juvelyrikos, bet ir visų menų. Jei dirbi vidutiniškai, reikia labai daug dirbti, kad Ispanijoje į save atkreiptum dėmesį.

Jurgai pasisekė. Ji vienintelė užsienietė, kuri priimta į Ispanijos juvelyrų asociaciją, vienijančią daugiau nei 70 geriausių tos šalies juvelyrų. Tik būdama IJA nare, ji sako galinti tokią parodą atvežti į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis. Kitaip būtų sunku tikėtis, kad garsiausi juvelyrai patikėtų kažkam savo kolekcinius kūrinius.

– Tebepriklausau ir Lietuvos dailininkų sąjungai, – liūdnai šyptelėjo menininkė. – Joje narių yra daug, struktūra atrodo stipri, bet dailininkams jokios naudos, kad yra šioje organizacijoje. Net informacija apie rengiamas parodas iš Vilniaus mūsų nepasiekia. Ispanijos juvelyrų asociacija apie kiekvieną savo judesį kiekvienam nariui praneša asmeniškai, elektroniniu paštu gauname visą informacinę medžiagą, kvietimus dalyvauti konkursuose, parodose, tarptautiniuose projektuose.

Per kelerius metus J. Karčiauskaitė-Lago sako įgijusi patirties ir ryšių tarptautinėje profesionalių juvelyrų bendruomenėje. Kitą vasarą ji į „Pėdą“ ruošiasi atvežti Italijos juvelyrų asociacijos narių kūrinių rinkinį. Šiemet spalį šiuolaikinės lietuvių juvelyrikos parodą ji pristatys Švedijoje. Rytoj „Pėdos“ galerijoje J. Karčiauskaitė-Lago pateiks dar vieną staigmeną – čia atkeliavo jos kuruojama Baltijos šalių juvelyrikos paroda, jau spėjusi pabuvoti Madrido dekoratyvinio meno muziejuje ir Galicijos rūmuose. Joje bus eksponuojama 15 menininkų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos 80 moderniosios vienetinės juvelyrikos kūrinių. Šią parodą J. Karčiauskaitė-Lago sako rengusi dvejus metus. Buvo verta stengtis, nes Ispanijoje ji sulaukė puikių atsiliepimų.

Pati menininkė irgi sugebėjo įsiterpti į įnoringą tarptautinę meno rinką, intensyviai kuria ir rengia savo papuošalų parodas. Lapkritį jos laukia autorinė juvelyrikos paroda Ispanijoje, gruodį – Didžiojoje Britanijoje, Londone.

Išparduodamas skulptūrų parkas

Praėjusį šeštadienį klaipėdietis skulptorius Klaudijus Pūdymas grįžo iš Vokietijos, kur dvi savaites dalyvavo tarptautiniame skulptorių simpoziume Retbroke, esančiame maždaug 30 km nuo Hamburgo. Dvi K. Pūdymo bronzinės skulptūros tapo metus veiksiančio didžiulio skulptūrų parko – parodos-pardavimo po atviru dangumi lietuviškos ekspozicijos dalimi.

Laikinasis skulptūrų parkas įsikūrė privačioje valdoje, kur per artimiausius kelerius metus ketinama pastatyti kultūros centrą, o greta „užveisti“ nuolat veikiantį skulptūrų parką. Patikrinti šią idėją ėmėsi žinomas Hamburgo galerininkas Herlingas Menšas, turintis trisdešimties metų šios veiklos patirtį. Jis į Retbroko vietovę sukvietė skulptorius iš daugiau nei dvidešimties pasaulio šalių – Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos, Belgijos, Zimbabvės ir kitų. Lietuvos šiuolaikiniam skulptūros menui parodoje atstovauja vilniečiai skulptoriai Dalia Matulaitė, Rytas Jonas Belevičius, Audrius Liaudanskas, Gediminas Piekuras, Juozas Genevičius ir klaipėdietis Klaudijus Pūdymas.

Visi į Retbroką pakviesti skulptoriai atsivežė po kelis savo kūrinius, kuriuos patys ir išeksponavo. Kaip tvirtina K. Pūdymas, šiuo metu ekspozicijoje po atviru dangumi – arti 100 įspūdingų skulptūrų. Dauguma – akmeninės, bet yra ir padarytų iš medžio, metalo, dvelkiančių archaika bei stiklinių, konceptualių, kinetinių. K. Pūdymas šioje parodoje pristato du savo kūrinius iš bronzos – „Arką“ (1,3 m) ir specialiai šiam projektui sukurtą realistinę simbolinę skulptūrą „Pagunda“ (1,65 m).

Tarptautinė Retbroko skulptūrų parko paroda atidaryta rugpjūčio pabaigoje ir veiks vienerius metus. Jos eksponatus kviečiama ne tik pamatyti, bet ir įsigyti. Projekto rengėjai tikisi, kad ką tik išdygęs ir didžiulio vokiečių susidomėjimo jau susilaukęs skulptūrų parkas per tą laiką bus sėkmingai išparduotas.

Ukrainiečiai plojo „Šilkui“

Rugpjūčio 20-26 dienomis Simferopolyje (Ukraina) vyko tarptautinis spektaklių duetų festivalis „Krimskij kovčeg“, kuriame dalyvavo ir Lietuvos atstovas – Klaipėdos savivaldybės Muzikos centro Pilies teatras (vadovas Alvydas Vizgirda).

Klaipėdiečiai festivalyje du kartus – Simferopolyje ir Fedosijoje – parodė A.Vizgirdos režisuotą spektaklį pagal A.Bariko „Šilką“, kuriame vaidina Klaipėdos dramos teatro aktorės Nelė Savičenko ir Regina Šaltenytė.

Be klaipėdiečių, festivalyje dalyvavo profesionalūs Kijevo (Ukraina), Sankt Peterburgo (Rusija), Maskvos (Rusija), Mogiliovo (Baltarusija) dramos kolektyvai. Renginį organizavo Krymo totorių muzikinis dramos teatras. Jie pageidavo, kad spektaklyje vaidintų tik du aktoriai.

Pasak Muzikos centro direktoriaus Alvydo Lenkausko, nors festivalis ir nebuvo konkursinis, visi dalyviai buvo apdovanoti diplomais. Na, o Pilies teatro spektaklis „Šilkas“ vienbalsiai buvo pripažintas laureatu. Laureatų diplomus, aplodismentų audrą ir gausybę komplimentų pelnė ir abi pagrindinių vaidmenų atlikėjos – N. Savičenko ir R. Šaltenytė.

Pirmasis spektaklis, rodytas Simferopolyje, vos nesibaigė fiasko. Iš lietuvių į rusų kalbą sinchroniškai tekstą vertė Muzikos centro direktorius A.Lenkauskas, tačiau jau pačioje pradžioje sugedo ausinės, dingo garsas. Žmonės ėmė išeidinėti iš „Šilko“.

Antrąją spektaklio dalį garsiai, per mikrofoną, vertė Totorių muzikinio dramos teatro direktoriaus žmona. „Tie, kurie pasiliko ir pažiūrėjo „Šilko“ antrąją dalį, atsistoję plojo ir net verkė“,- įspūdžiais dalijosi N.Savičenko ir R.Šaltenytė.

Naktį prieš vaidinimą Fedosijoje aktorės spektaklį perdarė, surado vertėją ir vaidino tik antrąją „Šilko“ dalį. Nepaisant to, kad spektaklis šiek tiek pakito ir sutrumpėjo iki valandos, klaipėdietės sulaukė labai šiltų žiūrovų bei teatro kritikų atsiliepimų.

Grafikos rudens manevrai

Kauno senamiesčio “Eglės” galerijoje rugsėjo 6-ąją atidaroma grafikės iš Palangos Gražinos Oškinytės-Eimanavičienės piešinių paroda “Tarp baltos ir juodos”, autorės gimtajame mieste viešėsianti iki spalio pradžios. Šiauliuose jau veikia šios dailininkės pastelių paroda, eksponuojama “Retro” galerijoje.

Piešinių grafitu paroda “Tarp baltos ir juodos”, kuri gegužės mėnesį buvo pristatyta Klaipėdos “Paletės” galerijoje, G. Oškinytė-Eimanavičienė po 45 metų sugrįžta į savo vaikystės miestą Kauną. Jame 1959-aisiais ji baigė dabartinę J. Naujalio meno mokyklą, išvažiavo studijuoti į Vilniaus dailės institutą ir atgal nebegrįžo…

Tai pirmoji dailininkės paroda gimtajame Kaune, kur ją pakvietė prestižinė “Eglės” galerija. Joje savo estampus kartu eksponuos Vilniuje gyvenanti grafikė Joana Plikionytė-Bružienė, beje, taip pat gimusi Kaune. G. Oškinytė-Eimanavičienė kauniečiams pristatys savo priešinius grafitu. Paroda apie tai, kas yra TARP baltos ir juodos, taigi joje nėra jokių kontrastų, tik subtilybės, stulbinančios autorės meistriškumu, harmonijos pojūčiu ir tiesiog maksimaliu minimalizmu.

Kita, retrospektyvinė G. Oškinytės-Eimanavičienės darbų paroda ką tik atidaryta Šiauliuose – “Retro” galerijoje. Į ją dailininkė nuvežė pasteles iš savojo “aukso fondo”, kurio paveikslai neparduodami. Geriausiomis grafikės pastelėmis šiauliečiai galės gėrėtis visą rugsėjį.

“Klaipėdos” inf.

by admin