Jaunųjų kūrybos konkursas

Jaunųjų kūrybos konkursas

Tomas Taškauskas

drama

tolyn ėjome

saulė krito sunki

po kojomis

dekoracijos žalsvos

***

naktis galanda asmenis

lyg dviašmenį kardą pakeliu

tave iš nuotraukų (albumas sensta)

ir tavo aštrų skausmą pakeliu

lyg tėvas sūnų perduodamas

perparduodamas (atminčiai)

šachmatai

žiema pradeda baltais

ir laimi

***

miesto gatvė prisimena

upės tekėjimą:

medžiai lyg vaikai palinkę

atsigerti vandens

***

krentant lempai stalinei

(į taikinį peilis)

vėstančios šukės

sudėsi jas kur

jei tamsoj nematai

11

gatvė neturi telefono numerio todėl

vis bandau jai pasiskambinti pranešti

„žiemos nebedaug, atsitraukė pamačiusi

nuostolius snaigių“ vis bandau

pasiskambinti

jai savo numeriu vienas vienas

susitikimas

jis nerašė eilėraščių – mėgo keliauti

„ant kiekvieno tavojo piršto randu

po žemyną“ kartojo

kol išmoko „žemyn“ ir „aukštyn“ lyg

daugybos lentelę

užsikalti ant durų langų (seniai negyveno)

jis nerašė eilėraščių taigi ne menas jo

paslaptys buvo

o paslaptys buvo, naktimis jas paslėpdavo

tamsoje uždegdavo lempas žvakes

(kokie drąsūs

daiktai kankiniai tik kurį išpažįsta jie

dievą ar dievą iš viso)

apsimesdavo skaitantis mąstantis raštą

kai karnizų šešėliai

lyg galvos ištardavo

„nematau vadinasi miegas“

ir pabusdavo rytas norėdavo trauktis,

taigi tekdavo imtis derybų

sakyti „antra paslaptis – neįstengiu

prisipažinti kad mano

mano paslaptys visos panašios į tavo“

egzodas

debesies evangelija skelbia

kad leidžiasi saulė lyg kristų

vakaro langas dažniausiai

primena kartais jis klysta

tiksliai o medžiai neramūs

sėdi į debesį žiūri

lyg praeities anagramos

lytų bet žemės neturi

***

tebūna dvidešimt aštuonios naktys

raktas

išpažintis (kas sugalvojo, išpažinti

tai pažinti iš)

„naktis yra tiesi kaip nepadėtas taškas“

„naktis yra tik atidariusiems duris“

***

nuo laiptų save pamatai

nugrimuotą (tas vakaro grimas)

manekenai, galvoji, mano vaikai

mano sūnūs klajūnai save nusitrynę

lyg loterijos bilietą saulę laikai

ir trini – „pasirodo, raudona mėlynė“

***

šis laikas dar nėra savaitė

palinkusi į kairę mergina

sustingdo aikštę jėzus

palyginimą sako apie avį

jėzus (iš kur čia jis)

atmintimi kartoju atimties lentelę

(kai nieko neturi tereikia knygos)

„tylėk, už tai nemoka

tylėk tvarkingai“

šis laikas dar nėra ši aikštė

lyg vaikiškas eilėraštis: likimas

ar niekada nepagalvojote kad keturios

pasaulio šalys lyg kvadratas

sunkiausiu atveju lyg stačiakampis

kada nesupranti sugrįžti galima

į pamoką skaičiuoti plotą

„dažniausiai savo?“

„taip, dažniausiai savo“

stebėti mokytojos veidą kojas

stebėti būti atsipalaidavus

svarbiausia groti vieną natą

(likti nepasidalinus)

apytiksliai į keturis laikus

1948-ieji

ištiktas saulės priepuolio

stebėjo žmoną sieną duris

pravertas sunkiai avėsi batus

į nežinią žinojo kad į nežinią

yra išeinama be žodžių

***

atminties chloroformas – įžanga baigės

„tau gyventi nedavė dvidešimt metų“

„ką gi reiškia gyventi“ – žaizdos

(tik kalboj nudegimai – matomi)

lapkritis įkaitų neima

balandžių pėdsakai

įrodo esant dievą

netoli, manau, galėtum

spėti jį pavyti

***

vienuolis šypsosi avansu rytas

ir tu lyg ostija jautiesi lengvas

aštrumas pojūčių meteorito

kuris užgęsta gęsta krenta

švytėdamas liepsna geltona žodžių

ne tyliai garsiai nesakytų

„ar jau save įrodei“

„rodžiau – kitas“

dvyliktasis Dievo įrodymas

maža

šviesiaplaukė

mergytė

senoje

bažnyčioje

po mišių

lipanti

į sakyklą

***

aš mačiau kaip kalbėjotės veidrodžiai

tyliai

šitaip tyliai mylėjosi slėpdami vaizdą

ir staiga mane žodžiai ištiko – rašiau aš

kaip tylėjotės veidrodžiams garsiai

išeinant

***

nesunkios naktys žada būti netgi

lengvos

susiformuoja įpročiai akimirksniu

susitikimų skėtį skleisdami

galvojam „krantas

per daug arti, į jį vilčių nedėsime“

akių ir veido žiedas mūsų

sužadėtuvių proga skiriamės

lyg dvi nesusiliejusios į vieną upės

lyg upeliūkščiai du į jūrą netekėję

by admin