Jaunųjų kūrybos konkursas baigėsi, sveikiname laureatus!

Jaunųjų kūrybos konkursas baigėsi, sveikiname laureatus!

Gintaras Grajauskas

Skubame pranešti, jog baigėsi dvejus metus trukęs Jaunųjų kūrybos konkursas.

Truputėlis priešistorės bei statistikos.

Jaunųjų kūrybos konkursas prasidėjo 2008-ųjų sausį ir susilaukė net mums patiems kiek netikėto populiarumo.

Redakciją pasiekė tokia gausybė talentingų tekstų iš visos Lietuvos, jog tiesiog neliko kitos išeities – teko pratęsti konkursą dar vieneriems metams.

Iš daugiau nei šimto atsiųstų rankraščių buvo atrinkti 25 stipriausieji autoriai – jų kūryba buvo publikuota „Gintaro lašuose“.

Tarp publikuotųjų 25 autorių – vienuolika vaikinų ir keturiolika merginų. Devyni konkursui pristatė prozos kūrinius, šešiolika – eilėraščius. Jei būtumėme turtingi mecenatai, mielai premijuotumėme juos visus – jų kūryba to nusipelno.

Manome, jog esame įpareigoti tokios autorių gausos ir tekstų kokybės – tad artimiausiu laiku apsispręsime, ar skelbti naują Jaunųjų kūrybos konkursą.

O šiandien su malonumu pristatome 2008–2009 metų konkurso laureatus. Jais tapo Dovilė Kuzminskaitė ir Domas Linkevičius. Sveikiname! Laureatų laukia prizai – vertingos knygos.

Dovilė Kuzminskaitė

Prieš rugpjūtį

Mano Vilnius užmiega mąstydamas seną miražą,
Lengvas gūsis nubėga naujai paauksuotasis stogais.
Viso ilgesio, vakaro, viso stebėjimos maža,
Kai rugpjūčiui artėjant mąstai – ar atleis, ar ateis

Tavo celėn kažkas. Ir įpūs šiltą kvapą buvimo.
O praėjusio liūdesio pelenus pūstels į tolį…
Taip užbaigsi dienas kantraus, nuobodaus piligrimo,
Kuris visad pamiršdavo Viešpatį rasti kelionėje.

Lengvas gūsis stogais, ir atsiveria langas vienutės,
Švelniai migdamas miestas man mirkteli kartą žibintais.
Ir pagaunu už sparno pro šalį praskriejant minutę,
Ir į ausį jai sušnabždu vieną vienintelę mirtį.

 

– Esu Dovilė Kuzminskaitė, 1990 03 23 paryčiais gimusi Vilniuje ir po šio lemtingo įvykio taip jame ir pasilikusi. 1997 metais atvėriau Tuskulėnų vidurinės mokyklos duris, kurias, deja, mažai besigailėdama, uždariau 2009-aisiais. Tad dabar galiu pasigirti įgytu viduriniuoju ir nebaigtu aukštuoju išsilavinimu (mat potraukis varstyti duris vis dėlto išliko – 2009-ųjų rugsėjį atvėriau VU Filologijos fakulteto duris ir tiesiu taikymu nudrožiau mokytis lietuvių filologijos ir ispanų kalbos).

Maždaug septintoje klasėje atsirado dar vienas keistas potraukis – popieriaus gadinimui, kuris vėliau peraugo į visai (ne)rimtą rašliavojimą, besitęsiantį iki šiol.

Išdrįsusi parodyti savo vadinamuosius eilėraščius plačiajai visuomenei, susidūriau su jaunųjų filologų konkursu, kuriame teko garbė būti įvertintai antrojo ir pirmojo laipsnio diplomais, taip pat 2008 metų poezijos pavasariu (publikacija almanache bei prizas už metų debiutą – Nemuno katinas, dabar tyliai murkiantis ant pianino), įvairiomis kūrybinėmis interneto svetainėmis bei jų leidžiamais almanachais, VU filologijos rudeniu ir pan.

Meilės ir patirtys?.. Viskas, matyt, daugiau ar mažiau ten, tuose darbeliuose surašyta. O kaip bus toliau? Lauksime tęsinio.

by admin