Jausti ir nejausti

LITERATŪRA ŠIANDIEN
www.durys.daily.lt
Sudarytojas Gintaras Grajauskas
grajauskas@gmail.com

Jausti ir nejausti


Juozas Šikšnelis


Nuolatos jaučiu spaudimą, bet nesuku galvos, kas ir ką spaudžia.
Jaučiu, kaip žyla plaukai, bet niekam neprikaišioju dėl ko.
Nuolatos jaučiu didelį norą, bet nė akimirkos neužmirštu galimybių.
Jaučiu begalinę meilę žmonijai, bet tik paklaustas apie tai.
Pajutęs besiartinant senatvę, apsisuku šimtu aštuoniasdešimt laipsnių kampu ir skuodžiu į kitą pusę, deja…
Jaučiu artėjant oro permainas, bet TV nesiūlo įsidarbinti sinoptiku.
Jaučiu melą, nes jis girgžda tarp dantų, bet nuduodu esąs kurčias.
Jaučiu išdavystę, nes ji dvokia, bet apsimetu sloguojančiu.
Pajutęs neapykantą metu kelią dėl takelio.
Pajutęs kartų nuodėmės skonį spjaunu nebodamas, kad po kojomis prašmatnus kilimas.
Jaučiu Dievo buvimą, bet nebandau jo pakalbinti.
Jaučiu meilę Tėvynei, bet to kažkodėl niekas be manęs nežino.
Jaučiu alkį, bet sotūs pietūs už skandalingai mažą kainą jo nenumalšina.
Kartais jaučiu pareigą, bet šį jausmą laikau giliai paslėpęs, kad niekas nepaprašytų jo pademonstruoti.
Jaučiu nuovargį, bet ne kalnus nuvertęs, upes atgal pasukęs.
Jaučiu slenkant laiką, kartais jis dunda tuščiais vagonais, kartais girgžda sunkiai pakrautais vežimais.
Jaučiu žemę po kojomis, bet taikosi, kad ji tampa slidi ir išsprūsta iš po jų.
Jaučiu dangų virš galvos, bet nebandau aprėpti jo ribų.
Jaučiu kvapų gamą, bet kažin kodėl dažniau susiduriu su dvoku.
Jaučiu baimę, jos akys tokios didelės, kad nuolatos tenka prisimerkti.
Jaučiu norą atrodyti gražiai, bet kreivi veidrodžiai iškraipo atvaizdą.
Jaučiu gėrį širdyje, bet dažniau permušimus ir spazmus.
Dažnai noriu jausti artimo savo širdies dūžius, bet girdžiu tik likimo būgnus.
Pajutęs oro virpėjimą net neįstengiu pasidomėti, kas jį sukėlė.
Jaučiu nerimą, ypač kai viskas gerai klojasi.
Nerandu tiesaus ir lygaus kelio, nes einant jaučiu visus kelio nelygumus bei klaidžius vingius.
Jaučiau, juntu, bet ar jusiu.
Nejaučiu akmens po kaklu, matyt, per laisvai buvo užmazgyta virvė.
Nejaučiu laisvės, nes kūno svoris ir konstitucija primena tik pa-reigas.
Nejaučiu kartėlio, nors tulžis dar neišoperuota.
Nejaučiu saldumo, nors visiems aplinkui bėga seilės.
Nejaučiu dvasios pakilimo nei giedant himną, nei šventas
giesmes.
Nejaučiu skausmo, kai skauda ne man.
Nejaučiu katarsio, nors prieš akis vaidinama pirmaklasė tragedija su pasaulinio lygio žvaigždėmis.
Nejaučiu poreikio dažnai lankstytis, nes vaikštau prieš vėją, kuris trukdo tai daryti.
Nejaučiu pasitenkinimo pavykus aplenkti ar išdurti artimą savo, nes noras pirmauti yra trumpalaikis, lyginant jį su ilgu gyvenimu.
Nejaučiu nuoskaudos, užmynęs artimam savo nuospaudą.
Nejaučiu noro pirštu baksnoti svetimas klaidas, nors ir savų beveik nepastebiu.
Niekada nejausiu diskomforto leisdamas vasaras ne  Kanaruose.
Nejaučiu potraukio tos pačios lyties atstovams, bet nesirengiu gydytis nuo homofobijos.
Nejaučiu Dievo palaimos, nors daugelis ne kartą jos yra linkėję.
Nejaučiu džiaugsmo nei prieš, nei per, nei po…
Nejaučiu prieraišumo daiktams, nes jie retai atsako tuo pačiu.
Nejaučiu prieraišumo naminiams gyvūnams, nes jie nemoka žmogiškai reikšti savo jausmų.
Nejaučiu prieraišumo žmonėms, jeigu juos nuo manęs skiria  stiklinė siena.
Nejaučiu potraukio dideliems pinigams, kai žinau, kad jų nėra iš kur paimti.
Nesijaučiu svetimu šioje ašarų pakalnėje, nes visos pralietos ašaros seniai be pėdsakų išdžiūvo.
Nesijausiu nuogu karaliumi, kol vaikas nenukreips į mane piršto.
Nejausiu poreikio atgailauti už nuodėmes, kurių padaryti nespėjau dėl objektyvios priežasties – laiko stokos.
Nejaučiu purvo, kuriuo buvau, esu ir būsiu drabstomas.
Nejaučiau, nejaučiu, nejausiu gal…

by admin