Jautrus „PLArTFORMOS“ kompasas

Jautrus „PLArTFORMOS“ kompasas

 

Festivalis „PLArTFORMA“ šiųmetę programą žymėjo raudona ir mėlyna spalvomis, gretindamas moteriškumą ir vyriškumą, šiaurę ir pietus, vieną be kito neįmanomus polius, siejamus nuolatinės įtampos. Jos festivalyje nepritrūko – ir kūrybinės aistros, ir progų diskusijoms pavidalu: tiek viena, tiek kita yra būtina žengiant šiuolaikinių menų renginio keliu.

Valerija Lebedeva

Muzikiniai iššūkiai

„Švyturio menų doke“ rugpjūčio 23–25 dienomis vykusio 8-ojo tarptautinio šiuolaikinių vaizduojamųjų ir atlikėjų menų festivalio „PLArTFORMA“ atidarymo vakarui pasirinktas iki šiol Klaipėdoje nerodytas Baltijos kamerinio operos teatro spektaklis – Charleso Gounod operos „Faustas“ kamerinė versija, sutraukusi gausų susidomėjusių klausytojų būrį.

Muzikaliai minimizuotas ir sutrumpintas operos variantas priminė klasikinės literatūros kūrinių santraukas, kurios, nepaisant pedagogų pasipiktinimo, jau senokai gelbsti skaitymo meilės nepagautus moksleivius. O ką daryti, kai iš XXI a. pradžios technogeninių aukštybių klasikos aruodai atrodo nykūs? Priminti, kad gyvenimo ir literatūros siužetai yra amžini ir todėl visada aktualūs. Tai ir daro operos kūrybinė komanda. Daro suinteresuotai ir aistringai, nors vietomis operoje gal kiek per tiesmukai manipuliuojama nebenauja psichotropine atributika, o besilaukiančios Margaritos (dain. Viktoras Gerasimovas) pilvas, veiksmo įkarštyje atsidūręs ties solisto saulės rezginiu, nukreipė dėmesį nuo dramatiškos situacijos, paversdamas ją komišku epizodu.

Solistų, kurie kamerinės operos lauke vertėsi be choro pagalbos, darbas vertas komplimentų, kuriuos publika aplodismentų protrūkiais po kiekvienos pavykusios partijos žarstė nelaukdama operos pabaigos. Taigi paminėtoms santraukoms būdingo originalių versijų išraiškos priemonių suprimityvinimo „Faustui“ neprikiši – Raimundas Juzuitis (Mefistofelis), Jonas Sakalauskas (Valentinas) sodriai ir įkvepiančiai atskleidė Ch.Gounod muzikos spalvas bei savo veikėjų charakterius, o kaskart stulbinančio vokalo savininkas sopraninas V.Gerasimovas, kuriam teko iššūkis ne vien išdainuoti, bet ir įkūnyti moteriškąjį personažą, tai įveikė itin subtiliai.

Operos klausiusis klaipėdietė kompozitorė Loreta Narvilaitė sakė galinti pasveikinti jaunų solistų kūrybines ambicijas bei aktyvias vietos po saule paieškas. „Kita vertus, šis projektas dvelkia neišbaigtumu, ypač – režisūra, rekvizitas, scenografija, – mano ji. – Jau pirmosiomis operos minutėmis pavojingai girgždėjusios Fausto kopėčios neleido koncentruotis į dainavimą. Jeigu naudojamos minimalios priemonės, turi pakerėti balsas ir vaidyba. Pakerėta nebuvau, tačiau išskirčiau V.Gerasimovo, R.Juzuičio, J.Sakalausko partijas bei vaidybą, labai įtaigus buvo ir epizodinis Vytauto Vepšto Vagnerio vaidmuo. Papriekaištauti būtų galima Tomui Pavilioniui (Faustas) bei Algirdui Bagdonavičiui (Zybelis). Vertinant muzikaliai, pasigedau daugiau styginių, jų nepakako net labai sumažintai kamerinei versijai, kurioje ir fortepijoną, vargonus bei arfą atstojo sintezatorius.“

Kitas kompetentingas klausytojas, dirigentas Stasys Domarkas, jauniesiems kūrėjams buvo atlaidus. „Jie gerai atliko kūrinį, dirigentas Vytautas Lukočius puikiai suvaldė gerai sukomponuotą orkestrinį ansamblį, o išskirtinio talento solistas V.Gerasimovas vietomis mane sužavėjo. Manau, kad tai pavykęs pastatymas, turintis teisę gyvuoti“, – teigė jis.

„Faustui“ pasibaigus muzikinio kompaso rodyklė pasisuko 180 laipsnių ir nukrypo į audiovizualinės poezijos grupės „AVaspo“ programą „Kraujuojantis okeanas“. Technologines bei poetines išraiškos priemones derinanti grupė su Gabriele Labanauskaite priešakyje kvietė į muzikinę kelionę, siūlydama įvairius maršruto taškus – nuo Venesuelos iki Rainerio Marijos Rilkės. Tačiau operos publika nepersidengė su eksperimentinės kūrybos interesantų gretomis, o tikslingai į vakarinį koncertą skubėjusių klaipėdiečių nebuvo gausu. Atlikėjai laikėsi oriai ir kryptingai, tačiau magija neįvyko, ir renginys pavirto sausoku albumo pristatymu.

Uostamiesčio publika darsyk priminė apie savo ypatybes, verčiančias daugelį renginių organizatorių šešiskart pamatuoti prieš ryžtantis įgyvendinti čia vienokį ar kitokį sumanymą, kad jis būtų visapusiškai džiugus, o ne verčiantis artistus bei jų klausytojus susimąstyti apie sudėtingą ir nenuspėjamą atlikėjo dalią. Situacija prašytųsi ir kruopštesnės „PLArTFORMOS“ organizatorių, menininkų grupės „Žuvies akis“, analizės.

Patirčių teatras

Šeštadienio, antrosios festivalio dienos, vakarą didžiojoje salėje rengėjai pademonstravo prodiuserės Godos Giedraitytės akcentuotą įgūdį – pritaikyti teatriniams pastatymams su jais savo esme nieko bendra neturinčią poindustrinę erdvę. Jungtinių čekų bei ispanų kūrėjų pajėgų šokio spektaklyje „Artemidė žvelgia į veidrodį“ naudota gausi scenografija, manipuliuota teatriniu apšvietimu, ant grindų rodyta vaizdo projekcija.

Senovės graikų medžioklės deivės kulto bei mitologinės biografijos įkvėptas spektaklis gvildeno moters tapsmo temą per efektingai scenoje atrodančias alegorijas, nors kai kurios jų – žmogus gyvūno galva, dvasinius bei giminystės ryšius vaizduojantys siūlai – nesyk matytos įvairialypėje kūrybinėje produkcijoje nuo spektaklių iki vaizdo klipų.

Mažoji doko salė tądien virto uždaru klubu. Vokietijos „post theater“ kolektyvo multimedijų renginys „Ekspres kovos klubas“ – neišdildomą įkvepiantį įspūdį paliekantis patirčių spektaklis, kuriame žiūrovai tampa veikėjais, vadovaujamais iš ekrano kalbančio „didžiojo brolio“, kurio paliepimai atlikti socialiai vertingus ir absurdiškus, komiškus ir kiek bauginančius veiksmus ant grindų projektuojamoje žaidimų aikštelėje nesulaukė nė vieno dalyvio prieštaravimo.

Šis renginys buvo viena iš festivalio intrigų, vykusių akcentų ir užuomina į meno perspektyvą, kurioje susitinka skaitmeninių technologijų raida bei kūrybinės išmonės polėkis. Renginio pabaigoje įsakmus balsas liepė dalyviams-žiūrovams eiti ir kurti savo klubą. Tačiau šie salę paliko nenoriai – šiuolaikinių menų iššūkis pasukti galvą stiprina susižavėjimą sulaukus aiškaus instruktažo.

Moterys ir vyrai

Vaizdingą atsakymą į ankstesnius klausimus – kas bus, kai neišmanai konteksto ir neturi jokių instrukcijų suvokti tai, ką matai scenoje, – pateikė trečioji festivalio diena.

Dano Palle’o Granhøjaus trupės spektaklio „2men2mahler“ startą nuspalvino kultūrinio šoko akimirka: du pečiuiti vyrai su šortais triukšmingai paliko salę guosdamiesi dėl bergždžiai išleistų 30 litų, mat improvizuotoje scenoje doko erdvėje darbiniais pasiruošimais prasidėjęs vyrų šokio dueto pasirodymas nepriminė įprastų teatrinių sąlygiškumų. P.Granhøjaus kūryboje akcentuojamas paprastumas ir humoras; ir vieno, ir kito spektaklyje buvo per akis. Vyrų konkurencijos, virstančios į vaikiškus raumenų matavimosi žaidimus bei ilgokai užtrukdavusias manipuliacijas su charakteringos pailgos formos balionėliais bei suspausto oro prietaisu, temos analizė buvo išgelbėta Petro Lisausko charizmos bei nuspėjamumo ribas pranokstančio smuiko ir vokalo akompanimento.

„PLArTFORMOS“ polinę struktūrą sekmadienį išbaigė klaipėdietiška premjera – šiemet Klaipėdoje įkurto šiuolaikinio šokio teatro „PADI DAPI Fish“ spektaklio „Un extracto del blog“ eskizas, kuriame šoka vien moterys, sutraukė besidominčius kūrybingų uostamiesčio šokėjų veikla. Spektaklio choreografė ir šokėja Beata Molytė-Kulikauskienė, subūrusi koleges Agniją Šeiko ir Aušrą Krasauskaitę, atsigręžė į savo pamėgtą flamenko žanrą, papildydama tikslius skambius žingsnelius šiuolaikinio šokio plastika. Įdomus ieškojimų kelias, krypstantis į atraktyvią fusion stilistiką. Nemažą dalį scenos užėmė spektaklio talkininko Arkadijaus Gotesmano mušamieji, tačiau renginio metu neapleido jausmas, kad išdėliota jų kur kas daugiau nei realiai naudojama perkusininko, o vietoje laukto efektingo gyvo solo per kolonėles paleista dainos fonograma buvo nemaloniai netikėta…

Šiuolaikinių menų bangų kilnojamai „PLArTFORMAI“ svetimas štilis. Tai, kas renginyje turi būti stabilu, jau yra: suinteresuota organizatorių komanda bei tęstinumas, drauge lemiantys vietą, datą bei statusą – atspirties taškus. Sveikinami ne tie, kurie liko namie bijodami audros, o tie, kurie ją įveikė ir sėkmingai prisišvartavo kitame krante.

by admin