„Jazz Voices“: laisvė, šokas, stebuklas ir kitos istorijos
Būti džiazo dainininku, vadinasi, daug mokytis. Ir nebūtinai daug uždirbti. Spręsti vidinius konfliktus prieš atliekant populiaresnio žanro muziką. Išdidžiai prisistatyti menininku suvokiant, kad tai gerai skamba, bet nieko negarantuoja. Nuolat būti kelyje, atrasti ir žavėtis. Sutikti tikrų mokytojų. Patirti katarsį bei dovanoti jį kitiems atliekant mėgstamiausius savo kūrinius. Ir šiomis minutėmis suvokti save kaip būtinybę bei pajusti įveikto iššūkio skonį.
Valerija Lebedeva
Į balandžio 12–15 dienomis Klaipėdoje vykusį XI tarptautinį džiazo vokalistų festivalį „Jazz Voices“, kurio pagrindas – to paties pavadinimo konkursas, šiuosyk suvažiavo 17 jaunų dainininkų iš 13-os šalių ir beveik antra tiek džiazo muzikos specialistų bei propaguotojų. Jų asmenybės ir gyvenimo istorijos – skirtingos ir panašios. Jiems gali pavydėti bendrystės – muzikos, kuri kiekvieną žavi vis kitokiais sąskambiais, kuri leidžiasi atliekama visiškai skirtingai ir šitaip suteikia galimybę atskleisti save – kad ir per keletą lemiamų konkursinio pasirodymo minučių.
Įvykis ne tik Lietuvai
Keturias dienas Klaipėdoje vykusi vokalinio džiazo šventė – įvykis ne vien Lietuvai. Į pajūrį atvykę užsienio džiazo specialistai bei analogiškų renginių organizatoriai, iš patirties žinantys, kokį darbą reikia atlikti norint surengti ką nors panašaus, apie „Jazz Voices“ organizatorių ir komisijos pirmininką Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Džiazo muzikos katedros docentą Steponą Janušką atsiliepė su ypatinga pagarba.
Suomių konkursas „Lady Summertime“ prieš trejetą metų išėjo neterminuotų atostogų. „Nėra pinigų – nėra renginio, – su liūdna šypsena situaciją nusakė jo prodiuseris Osku Rajala, surengęs iš viso 14 konkursų, kurių paskutiniajame dalyvavo 18 dainininkų iš 16-os šalių. – Norėtume atnaujinti tradiciją, tačiau negaliu pasakyti, kada tai įvyks. Galbūt reikėtų kooperuotis su kitais konkursais?“
„Nomme Jazz“ konkurso, rengiamo Estijoje, organizatoriai pertrauką padarė šiemet – anot vieno iš šio renginio vadovų Toivo Unto, tarptautines vokalistų ir instrumentininkų varžytuves teko atidėti, nes pagrindinė organizacinio komiteto narė negalėjo dalyvauti dėl kitų savo rūpesčių, o šioje srityje rengėjo asmeninis įdirbis ir indėlis reiškia labai daug.
Juo vertingesnė yra dingstis susitikti Klaipėdoje, kurią jau brangina ir jaunieji džiazo talentai. Benaršant internete aptiktas arba iš informuotų kolegų išgirstas „Jazz Voices“, Lietuvos ir Klaipėdos vardas atvykėliams iš skirtingų šalių žadina skirtingus lūkesčius ir asociacijas, o realybė dažną nustebina – nors pasaulis, sakoma, yra mažas, daug ką žinome tik iš nuogirdų arba stereotipų.
Didžiausias atradimas
Antrąją vietą šių metų konkurse pelniusi Turkijos atstovė Ceyda Koybasioglu prisipažino patyrusi šoką, kai išgirdo Lietuvos dainininkes. „Jos yra puikios. Šito nesitikėjau“, – įspūdžio neslėpė viešnia, savo tėvynėje – aktyvi džiazo atlikėja, pasirodymus rengianti mažiausiai dukart per savaitę.
Šiemetiniai lietuvių rezultatai – išties džiuginantys. Iš keturių merginų, įveikusių nacionalinę atranką, į konkurso finalą pateko trys: Laura Budreckytė, Veronika Čičinskaitė ir Gina Kazlauskaitė. Iš šios trijulės dvi dainininkės pelnė prizines vietas.
Tikruoju konkurso atradimu tapo didįjį prizą iškovojusi G.Kazlauskaitė. Pusfinalyje, anot pačios atlikėjos, sunkiai sekėsi įveikti jaudulį. Tačiau perkopus finalo slenkstį, jaunosios vokalistės neberibojo niekas, net konkurentų meistriškumas.
Vos prieš pusantrų metų muziką kaip profesiją ir džiazą kaip savo kūrybinį kelią atradusi Vilniaus kolegijos populiariosios muzikos specialybės antrakursė sakė, kad jos šuolis į meistriškumą ir pripažinimą įvyko skyrus nemažai dėmesio sprendimams subrandinti: baigusi vidurinę mokyklą, ji metus nestudijavo ir mąstė, ką norėtų veikti toliau, kol galiausiai suvokė, kad labiausiai norėtų užsiimti muzika, nuo kurios iki tol atbaidė nepatikusi muzikos mokyklos dėstymo metodika.
„Nieko nėra neįmanomo, – dabar drąsiai kalbėjo G.Kazlauskaitė. – Apsisprendusi pradėjau kryptingai rengtis stojamiesiems egzaminams, ir man pavyko. Tik įstojusi sužinojau, kad per egzaminus atlikti džiazo standartai nebuvo į programą įtraukti vien įvairovės dėlei – pasinėriau į dėstytojų propaguojamą muziką.“
Intensyvus mokymosi procesas, anot atlikėjos, ir lėmė jos puikią konkursinę formą. „Jausmas nulipus nuo scenos – nerealus. Supratau, dėl ko visa tai darau, dėl ko tiek nervų, tiek darbo – dėl tų penkiolikos minučių scenoje, per kurias pasikrauni didžiulės energijos, – entuziastingai kalbėjo jaunoji dainininkė. – Pradėjau nugalėti savo didžiausias baimes. Pasižiūriu į klausytojų veidus, ir mane užlieja šiluma.“
Daug laiko muzikos studijoms skirianti dainininkė pamažu įsitraukia ir į kūrybinę veiklą – su bendraminčiais subūrė savo kolektyvą, rengia koncertus. „Nebesinori sėdėti užsidarius, – sakė ji. – Vienas iš būdų išmėginti save – konkursai. Tiesa, tokių, kaip šis, labai nedaug. O juk tai labai įdomu – išsikelti iššūkį per keletą minučių padaryti įspūdį ne tik vokaline technika, bet ir emocija, taigi – sukurti stebuklą!“
Konkurencija be kovos
Šių metų „Jazz Voices“ pirmosios vietos laimėtoja L.Budreckytė, nebe pirmą kartą dalyvavusi konkurse, džiaugėsi, kad šiemet didelio kokybinio skirtumo tarp lietuvių ir užsieniečių, kurių gretas dažniausiai sudaro bent kelerių metų solinės karjeros patirtį turintys jauni atlikėjai, pasirengimo nebuvo justi. Skirtumas gal tik tas, kad lietuviams nacionalinė atranka žadina dar didesnį atsakomybės atstovauti savo šaliai jausmą.
Pagal ERASMUS mainų programą pusmetį Estijoje praleidusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ketvirtakursė ketina stoti į magistrantūrą ir šių studijų metu darkart išvykti mokytis į užsienį – be kita ko, kad iš svetur galėtų darkart įvertinti gimtosios šalies realijas.
Konkurso finalininkė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantė V.Čičinskaitė jame jėgas mėgino jau ketvirtąjį kartą. „Labai džiaugiuosi konkursu, nes man jis suteikia didžiulį emocinį užtaisą, labai įdomu pasiklausyti kolegų iš kitų šalių, išmėginti save. Dainavimo įgūdžių turiu. Man svarbu – išmokti laisvai, visiškai atsipalaidavus dainuoti scenoje“, – savo tikslą žino vokalistė.
Nors be varžybų dvasios konkursas vargu ar įmanomas, dainininkių teigimu, smarkios konkurencijos tarp džiazo atlikėjų nėra. „Ypač Lietuvoje mūsų bendruomenė yra maža, tad turime palaikyti vieni kitus“, – sakė L.Budreckytė.
Svajoja apie savo indėlį
Įvairias kolegų palaikymo galimybes apsvarsčiusi Evilena Protektore, „Jazz Voices“ konkurso finalininkė iš Latvijos, turi svajonę – jeigu pavyks praturtėti, ji norėtų įkurti savo festivalį arba konkursą, skirtą vokalistams.
„Gyvename keistu laiku: nors muziko profesija yra gerbiama, mokėti už profesionalumą niekas nenori. Atrodo, kad dainuoti labai lengva – juk dainininkams nereikia įsigyti ir transportuoti papildomų instrumentų, tereikia mikrofono ir muzikantų grupės. Tačiau tai netiesa. Balso stygos – daug trapesnės nei gitaros. Vokalistui sudėtingiau rasti darbą nei instrumentininkui. Dėl visų šių skirtybių svajoju apie galimybę organizuoti vokalinės muzikos renginius“, – teigė E.Protektore.
Įprastai fusion funk stiliaus muziką atliekanti dainininkė džiazo konkursą prilygino šviežio oro gurkšniui. Daug darbo įdėjusi į aranžuočių parengimą, ji negailėjo komplimentų „Jazz Voices“ muzikantų grupei: pianistui Arnoldui Jankūnui, saksofonininkui Algiui Kiliui, kontrabosininkui Vyčiui Nivinskui ir būgnininkui Dariui Rudžiui, kurie ją sugrojo iš pirmo karto.
Klaipėdoje nebe pirmą kartą lankiusis dainininkė į konkursą buvo atvykusi ir pernai. Tiesa, tuomet vien tik kaip klausytoja – norėjo įvertinti konkurso lygį ir sąlygas. „Rengėjai sukviečia daug puikių žmonių. Tai – ne tik turiningas savaitgalis muzikantams, bet ir didžiulė sėkmė klausytojams. Juk įprastai einame į koncertą, kuriame dainuoja vienas dainininkas, neretai net nežinodami, kiek geras bus pasirodymas. „Jazz Voices“ konkurse pasirodė septyniolika dainininkų, dėl kurių lygio nekyla abejonių, mat per išankstinę atranką jie jau įrodė komisijai, kad yra verti renginio scenos“, – kalbėjo dainininkė.
Kroatas Danielis Cacija, „Jazz Voices“ scenoje šiemet pasirodęs antrąsyk ir pelnęs trečiąją vietą, nesureikšmino laurų, nors yra prie jų pratęs – vaikinas ir jo grupė sėkmingai koncertuoja Vokietijoje, rengiasi išleisti gyvo garso kompaktinę plokštelę. „Laimėjau didžiausią prizą, kai viena mano draugė prisipažino per mano pasirodymą apsiverkusi. Vokalinė technika, virtuoziškumas yra tarsi sportas. Bet muzikoje lemiamas dalykas yra emocijos, tuo įsitikinu vis labiau. Todėl geriausia, kai savo dainomis tu tiesiog pasakoji istorijas, – mano dainininkas. – Mano siekis – dainuoti taip, kad po koncerto žmogus išeitų šiek tiek kitoks nei buvo iki jo.“
Komentaras
Steponas Januška
„Jazz Voices“ organizatorius, vertinimo komisijos pirmininkas
Ne vieną kartą išklausius pretendentų dalyvauti konkurse atsiųstus demonstracinius įrašus bei galiausiai išgirdus juos gyvai pusfinalyje, komisijai atrodė, kad galima tikėtis stipresnio finalo. Tačiau jame dauguma užsieniečių sudainavo prasčiau nei prieš tai arba visai blogai. Kita vertus, šiemet konkurse itin gerai pasirodė Lietuvos atstovai: jie buvo ne tik ištobulinę programas, bet ir puikiai pasirengę psichologiškai. Manyčiau, kad būtent jaudulys pakišo koją užsienio dalyviams, kurių gretose tradiciškai buvo savitų, profesionalių ir ne vienerių metų įdirbį turinčių dainininkų. Šiemečio renginio didžioji prizininkė G.Kazlauskaitė padarė puikų įspūdį. Savo charizma, ekspresija ir įkvepiančia energetika ši nepaprastai perspektyvi atlikėja nustelbė kitus dalyvius. Nuoširdžiai linkiu, kad tai būtų ne trumpalaikis blykstelėjimas, o kryptingo tobulėjimo etapas. L.Budreckytės stiprioji pusė buvo sceninis aspektas: ji puikiai pasiruošė pasirodymui kaip artistė, be to, kūrybiškai padirbėjo su programa, panaudojo kitų muzikos žanrų, pavyzdžiui, hauso bei repo elementų, kurie ypač patiko jaunesniajai publikai ir užmaskavo džiazo stilistikos spragas, nepraslydusias pro komisijos narių ausis. Turkė C.Koybasioglu – ko gero, ryškiausia užsienio atstovė šiemečiame konkurse. Labai originali, išraiškinga, stiprios energetikos dainininkė lengvai prikausto dėmesį. Ji pademonstravo puikius vokalinius duomenis bei gerą pasirengimą, tačiau finale atlikėjai sunkiai sekėsi suvaldyti jaudulį. Jis pakišo koją ir rumunei E.Mindru – finaliniame etape ši ryški dainininkė, viena iš geriausių iki šiol mano girdėtų Rumunijos džiazo atstovių, neatsiskleidė. Tačiau kolegos iš Estijos, „Nomme Jazz“ konkurso rengėjai, įžvelgė joje slypintį potencialą ir suteikė galimybę išmėginti jėgas kitoje scenoje. Kroatas D.Cacija pernai tryško energija, kūrybiškumu ir pretendavo į aukščiausią apdovanojimą. Deja, tąsyk pažeidė konkurso reglamentą – dainavo trigubai ilgiau nei leidžiama ir dėl to buvo diskvalifikuotas. Šiemetis atlikėjo pasirodymas nepateisino lūkesčių. Jis neabejotinai patyręs ir puikiai išmano atlikimo technologijas bei stilistiką. Tačiau, demonstruodamas pasikeitusį savo požiūrį į muziką ir dainavimą, atskleidė, kad jam tai – nauja, užsisklendė savyje kaip artistas ir neužmezgė kontakto su publika.
XI „Jazz Voices“ konkurso rezultatai
Didysis prizas (2 000 eurų) – Ginai Kazlauskaitei, Lietuva
Pirmoji vieta (1 000 eurų) – Laurai Budreckytei, Lietuva
Antroji vieta (700 eurų) – Ceydai Koybasioglu, Turkija
Trečioji vieta (500 eurų) – Danieliui Cacijai, Kroatija
Geriausiai atlikta laisvoji programa – Lauros Budreckytės, Lietuva
Publikos simpatijų prizas – Ginai Kazlauskaitei, Lietuva
Kvietimas pasirodyti vokalistų konkurse „Nomme Jazz“ Estijoje – Elenai Mindru (Rumunija)
Dešimtmečio istorija
Tarptautinis džiazo vokalistų konkursas „Jazz Voices“ Klaipėdoje rengiamas nuo 2002 metų. 2004 metais konkursas tapo respublikinis, po metų – tarptautinis. 2010 metais konkurso programą pirmąkart papildė vokalinio džiazo koncertai „Kurpių“ džiazo klube. 2011 metais X „Jazz Voices“ konkurse buvo įvesta nacionalinė atranka, vykstanti rudenį, o renginys iš Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Mokomojo teatro salės perkeltas į naują vietą – Klaipėdos koncertų salę – ir išplėstas iki festivalio, kurio programoje numatyti tiek konkursiniai vakarai, tiek vokalinio džiazo koncertai. Skaičiuojant nuo pirmojo konkurso, „Jazz Voices“ scenoje jėgas išmėgino arti 200 dainininkų iš 18-os šalių. Atkakliausios ir šiuo atkaklumu pergalę pelniusios konkurso dalyvės yra Kristina Svolkinaitė (4 kartai; 2008 m. pelnė didįjį prizą), Baiba Skurstene (3 kartai; 2007 m. pelnė didįjį prizą); Kristina Jatautaitė (3 kartai; 2004 m. pelnė didįjį prizą).
