Jį mylėjo žiūrovai
Lapkričio 15-ąją Klaipėdos dramos teatro aktoriui Baliui Barauskui (1929–2003) būtų sukakę 80 metų.
B.Barauskas – Lietuvos teatro legenda, scenai skyręs ištisą pusšimtį savo gyvenimo metų. Puikus aktorius, scenos grandas, šmaikštuolis ir neprilygstamas improvizatorius – jis iki šiol lieka viena mylimiausių ir dažniausiai prisimenamų Klaipėdos dramos teatro asmenybių.
Lietuvos valstybinio dramos teatro studiją baigęs B.Barauskas į Klaipėdos dramos teatro sceną įžengė 1953-iaisiais – kartu su tą pačią studiją baigusia aktore Marija Černiauskaite, tapusia ne tik scenos, bet ir gyvenimo partnere. Per 50 kūrybinės veiklos metų aktorius B.Barauskas teatre sukūrė per 100 įvairiausių vaidmenų komedijose, dramose, tragedijose. Tarp jų – visa puokštė legendinių, apie kuriuos kalbama iki šiol: Tartalija – K.Gocio komedijoje „Karalius Elnias“, Čiudakovas – V.Majakovskio „Pirtyje“, Vištelė – I.Kočergos „Laiko meistruose“, Močialkinas – A.Kopkovo „Dramblyje“.
Nors B.Barausko stichija buvo komedija, tačiau įsiminė ir dramatiniai jo vaidmenys: Artūras Rivaresas – E.Voinič „Gylyje“, L.Pirandeloto „Henriko IV“, ir V.Krėvės „Skirgailos“ pagrindiniai herojai.
Greta legendinių teatrinių būtų galima išvardyti ir netrumpą kino vaidmenų sąrašą, nors gana paminėti patį žaviausią ir spalvingiausią – B.Barausko čigoną Karmeną iš TV filmo „Tadas Blinda“ (1972). Anuomet nepamirštamą čigono Karmeno leksikoną citavo kiekvienas, nuo vaikiščio iki intelektualo.
Aktoriui B.Barauskui 1973-iaisiais buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio artisto, 1979-aisiais – Lietuvos liaudies artisto garbės vardai. B.Barauskas pelnė laureato vardą ne viename teatrų festivalyje. O svarbiausia – jį mylėjo žiūrovai, nuoširdžiai ir be išlygų.
B.Barauskas buvo teatrui visa siela pasišventęs žmogus. Net ir būdamas garbaus amžiaus, jis kantriai, ištvermingai dirbo, nedarydamas sau jokių nuolaidų. Ir dabar, praėjus šešeriems metams po jo mirties, klaipėdiečiai su meile, pagarba ir pasididžiavimu prisimena didį aktorių.
„Durų“ inf.
