Jonvabaliai, Kaliningradas ir ,,Baltijos” krantai

Jonvabaliai, Kaliningradas ir ,,Baltijos” krantai

Sondra Simanaitienė

Ar almanachas yra tekstų suverstinė, ar metų suvestinė, ar viso miesto, ar kito regiono rašančios giminės sutrauktinė, ar dar kokia nors s…?

Ir tas, ir anas galėtų būti.

Klaipėdos literatūrinis kultūrinis almanachas ,,Baltija” irgi nėra išimtis.

Tekstai lipa vienas ant kito, eilėraščiai grūdasi eilėje, atsiminimai verčiasi kūlio ir tikrųjų vertybių ilgesys pripildo ašarų pilnas akis.

Viskas būtų neblogai, tik labai jau ta kultūra Klaipėdoje pražilus. Ditirambai praeičiai, pagarba iškilioms asmenybėms ir pan.

Įsivaizduoju, kaip atsivertus po penkerių metų šiųmetinę ,,Baltiją” iš A.Žalio straipsnio suprastum, kokie stačiai begėdžiai, nepraustaburniai, dvasios menkystos yra trys Lietuvos rašytojai, o ypač vienas – klaipėdietis G.Grajauskas (kiti – J.Erlickas ir H.Kunčius). Dabar aišku, kodėl G.Grajauskas nedalyvauja savo miesto almanacho smegenų plovimo procese, – tiesiog neduoda savo tekstų, kad neužterštų ,,Baltijos” vandenų.

Tiesa, šiųmetinis almanachas skirtas Karaliaučiaus ( Kenigsbergo, Kaliningrado) 750 metų jubiliejui. L.Donskio ir O.Pavlovskio straipsniai apie miesto istoriją, liūdną jo merdėjimą nuteikia mylėti savąjį (ten, kur gyveni) miestą visomis jėgomis, atvira širdimi ir visu protu.

Lietuvos kultūros atašė A.Juozaitis iš Kaliningrado transliuoja apie vasarvidžio naktį, šekspyriškai įelektrindamas jos ir jo slaptą sąjungą, tik pabaigoje ne kraujas liejasi ir ginklai žvanga, bet kaip lietuviškose muilo operose – jinai pastoja.

E.Karnauskaitė netyčia demaskuojama – po trim jos eilėraščiais palikti prierašai (nesp.), supraskit – nespausdinti. Bet redaktoriui tai nė motais.

Šaunu, kad literatūrinės dalies sudarytojas R.Kmita neformaliai pažvelgė į almanacho tekstų proporcijas – dvyliktokės Viktorijos Ivanovos prozos debiutas ,,Nėščias katinas” 35-ių puslapių apimties (iš viso 171 psl. ir 25-i autoriai), o ir pats sudarytojas pirmas tarp poetų savo eiles išguldęs.

Kokių dar įdomybių radus… Puikūs viršeliai su A. Stasiulevičiaus darbais. Tik kodėl inicialinės raidės prie autorių vardų pasigrobtos iš praėjusių metų ,,Baltijos” be dailininkės, o ir mano, nes buvau šios idėjos autorė, leidimo, sunku suprasti. Tai tik parodo atsitiktinumo, o gal kartais neatsakingumo šešėlį, švelniai tariant, dirbant prie Klaipėdos tekstų suverstinės.

Bet kaip M.Valiukas sako:

ak jonvabaliai!

gyvenime savo

jūsų regėjęs nesu

by admin