K.Donelaitis svetingai pasitiktas ir Suomijoje
Suomijoje, Salo miesto „Mėlynojo namo galerijoje“, kovo 9–29 dienomis vieši klaipėdiečių surengta tapybos paroda „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejų pasitinkant“. Joje eksponuojami Klaipėdos ir Kaliningrado dailininkų 2011-ųjų vasarą Tolminkiemyje vykusiame plenere sukurti darbai.
Dalia Bielskytė
Jubiliejinis žygis
2011-ųjų vasarą Tolminkiemyje (dabar – Čistyje Prudy, Kaliningrado sritis, Rusijos Federacija) vyko Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus organizuotas tarptautinis tapybos pleneras „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejų pasitinkant“, kuriame dalyvavo tapytojai iš Klaipėdos (Arūnas Mėčius, Dalia Skridailaitė, Algis Vadoklis, Virginijus Viningas, Simas Žaltauskas) ir Kaliningrado (Sarkisas Gogorianas, Vladimiras Karnilovas, Andrejus Mašichinas). Plenere gimė daugiau nei pusšimtis tapybos darbų.
Paroda, eksponuota Tolminkiemio bažnyčioje, Kaliningrado istorijos ir dailės muziejuje, „Klaipėdos galerijoje“ ir Lietuvos Seime, tęsia savo žygį: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga kiek sumažinta jos ekspozicija buvo įkurdinta Suomijoje, Salo miesto „Mėlynojo namo galerijoje“.
Susibūrė į draugiją
Plenero iniciatorė bei kuratorė Violeta Jusionienė jau projekto pradžioje kalbėjo apie K.Donelaičio kultūrinio palikimo ir istorinės atminties aktualizavimo svarbą, akcentavo tai kaip esminę dailės projekto misiją – tapybos darbus buvo planuojama parodyti kuo platesnei auditorijai.
Tačiau žinia, kad Suomijoje yra Lietuvos mylėtojų, susibūrusių į Donelaičio draugiją, ir norinčių pamatyti šiuos paveikslus, buvo netikėta.
Suomijos ir Lietuvos draugija Helsinkyje buvo įsteigta 1930 m., 1945 m. ji buvo uždaryta dėl politinių priežasčių, o 1990-aisiais vėl atkurta. Draugijos inicijavimo ir veiklos gijos – vienos šeimos rankose. Nuo atkūrimo iki dabar Donelaičio draugijai pirmininkauja Helsinkio universiteto prof. Hannu Niemi, kurio senelis – garsus tautosakininkas, Lietuvos bičiulis, to paties Helsinkio universiteto profesorius Aukusti Robert Niemi (1869–1931) – buvo unikalios draugijos steigėjas.
Užmeskime akį į jo mokslinę-kūrybinę biografiją. Profesorius A.R.Niemi užsidegęs rinko lietuvių liaudies dainas, 1912 m. drauge su kunigu A.Sabaliausku paskelbė jų rinkinį, 1913 m. suomių, 1932 m. – lietuvių kalbomis išleido veikalą „Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimai“, studijavo lietuvių literatūrą ir publikavo straipsnius šia tema. Gaila, kad nepasitvirtino tarp Suomijos lietuvių sklandanti graži legenda esą prof. A.R.Niemi kadaise į suomių kalbą išvertė ir K.Donelaičio „Metus“… Jei intencijų ir būta, toks vertimas, deja, neegzistuoja, tačiau tai netrukdo Lietuvos valstybinių švenčių proga puošti Suomijos lietuvininko kapą gėlėmis…
Suomijos Donelaičio draugijos padaliniai veikia Joensu, Tamperės ir Turku regionuose.
Ruošiasi į Tolminkiemį
„Mėlynojo namo galerija“ – nedidelis, jaukus kultūros centras, anot jame dirbančių žmonių, turintis ne tik savas tradicijas, bet ir savą vaiduoklį. Naktimis esą ekspozicijų, ypač naujų, apžiūrėti ateina seniai mirusi namo ponia. Klaipėdos dailininkų paveikslai, matyt, jai patiko, nes, pakabinti iš vakaro, rytą parodos „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejų pasitinkant“ darbai kabojo savo vietose.
Į parodos atidarymą susirinko būrys jau minėtos Donelaičio draugijos, Suomijos lietuvių bendruomenės, vadovaujamos Jugitos Kekkonen, narių, taip pat – Suomijos piliečių, besidominčių Lietuvos daile ir kultūra.
Parodą pristatė ir sveikinimo žodį artėjančios Kovo 11-osios proga tarė Lietuvos ambasadorius Suomijoje Arūnas Jievaltas. Donelaičio Lietuvos bičiulių draugijos pirmininkas H.Niemi suomių kalba svečiams papasakojo apie K.Donelaitį, kurio vardu pavadinta jo vadovaujama Lietuvos ir Suomijos bičiulių draugija.
Parodą atlydėję projekto kuratorė V.Jusionienė ir tapytojas Algirdas Vadoklis buvo lakoniški – už juos kalbėjo paveikslai ir fotografijos, pasakojančios apie dešimtį lietuviams šventoje žemėje, Tolminkiemyje, praleistų dienų. Tačiau ir atidarymui pasibaigus žmonės neskubėjo skirstytis: jiems rūpėjo, kaip klostosi Tolminkiemio likimas pasiklydus tarp dviejų valstybių, jie domėjosi paveikslų tapybos technika, lygino tą patį motyvą, atpažįstamą skirtingų autorių darbuose ir fotografijose, stebėjosi unikaliu realybės ir kūrybos sąskambiu ir tarėsi – reikia būtinai aplankyti tą gražų Karaliaučiaus kraštą, užauginusį literatūros genijų K.Donelaitį, ir Klaipėdą, kurios menininkai ne tik patys vertina, puoselėja savo kultūrą, istoriją, bet ir dosniai ja dalijasi su kitomis šalimis.
Parodos „Kristijonas Donelaitis. 300 metų jubiliejų pasitinkant“ organizatoriai – Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius – už pagalbą surengiant parodą Suomijoje dėkingi Lietuvos ambasadai Suomijoje, Suomijos lietuvių bendruomenei ir Donelaičio Lietuvos bičiulių draugijai.
