Raudonas, bet…
ne vėžys šimte laipsnių,
formulės – nepamenu.
Nuo grumsto.
Garbė – veidu į dangų.
Išmokau saugoti.
Nesutepk, kai veri burną,
raugas – ne visada bio.
Nuodija. Suku nugarą.
Kryžiai –
savartyno puošmena.
***
Nustebau. Grožėjausi:
Pasveiko pavasaris.
Skaidrūs žodžių stikliukai.
Nuotaka, ir vėl, prie altoriaus.
Nemarus, pasirodo, Mendelsonas.
O žadėjau nuometą sukarpyti.
Lyg gulbė nebylė – išdidi.
***
Gedulingoji šoko rokenrolą…
Išsižiojau – nesusičiaupti,
žandikaulis – dirbtinis.
Kur kreiptis naujadarui?
Vaisingumą po kojomis pamynė.
Genijai – politikos paleistuvės.
Išdygo trys plunksnos,
į sparnus – nepavirs.
Grumstu į žemę.
***
Išpažinusi riešuto kevalą –
kasa išaugusi,
veidą dangstosi beprotybė,
meldžia: pabūk mano rentgenu…
Neatstumiu. Žiūriu iš toli ir šypsausi:
„Nematai. Nepažįsti.
Branduolys – neišnešioto kūdikio gemalas“.
Nurausta sutrikimas.
Pats kaltas, neturi nugarkaulio.
***
Sulėkė. Suskrido. Suropojo…
Fiasko – garantuotas!
Silpnaprotystė – madinga mada.
Niekaip negaliu prisimatuoti,
galva – Naglio, kepurėlė – Nilsono.
Ėjau skandintis grožyje.
Trys varlės – dangų giedojo.
– Gyvename! – sušuko protingiausia.
Tuo metu šlamščiau vištos kulšį,
laipsniai drėkino, kad ryklės nepradurtų.
O ką, juk ir varnoms lesti norisi!
***
Ir muzikalus gi
tas mūsų Šv. Petras,
gaila, kad marškiniai jo
vis tie patys, „be sagučių… “
Penklinės barščių neverda.
Tad ir sterilizuoja
širdagraužį C2H5OH.
Žiūrėjimas –
pro aprūkusius stiklus.
Vizija – karalienė Map
špagą vis pamiršta įteikti.
Nešventintas riteris.
onutele
