Kaip trys riešutėliai pelenei

Kaip trys riešutėliai pelenei

Prieš dvejus metus uostamiestyje startavusi leidykla „Druka”, nepaisant ekonominio šalies nuosmukio, Vakarų Lietuvos skaitytojui padovanojo tikrai daug vertingų knygų. Pernai išleido per 70 pavadinimų reikšmingų leidinių, šiemet – daugiau nei 60. Anot leidyklos „Druka” vadovės Renatos Budvytienės, tai įkvepia, nors, kaip visada ir visiems, norisi visko dar daugiau – naujų knygų, ištikimų skaitytojų, didesnės apyvartos.

Rita Bočiulytė

r.bociulyte@kl.lt

 

Rizikinga, bet prasminga

– Kas yra leidykla „Druka“ ir kokia jos misija? Kuo skiriatės nuo kitų Lietuvos ir šio krašto leidyklų bei spaustuvių?

– Leidykla „Druka” veiklą pradėjo 2007-ųjų pabaigoje. Nuo tol ji puikiai įsitvirtino leidybos rinkoje ir šiandien gerai žinoma kaip kultūros-istorijos populiarinimo knygų leidėja. Prioritetą teikiame Klaipėdos krašto bei Mažosios Lietuvos meno kūrėjų veiklos įprasminimui ir istorinės šio krašto atminties sugrąžinimui. Pasirinkta kryptis pakankamai rizikinga, dažnu atveju net nekomercinė, tad nuolat tenka balansuoti ant išlikimo ribos. Tačiau mūsų tikslai ir leidybinės ambicijos tokios tvirtos, kad ir jos didenybė sėkmė vis dar nuolatinė mūsų palydovė.

Mūsų tikslai – labai paprasti, žemiški ir kartu kilnūs. Pirmiausia – sugrąžinti knygai skaitytoją. Todėl mūsų leidžiamos knygos rašomos populiariai, kad būtų prieinamos ir lengvai skaitomos plačiajai auditorijai. Tačiau visada prisiimame atsakomybę už turinio kokybę.

Kasmet išleidžiame bent dalį knygų, skirtų Klaipėdos kraštui. Iškeldami jo bei Mažosios Lietuvos asmenybes, kultūrinius projektus, prikeldami istoriją, siekiame parodyti, kad Klaipėda – miestas, turintis savitą istorinį-kultūrinį veidą. Todėl norime paakinti kraštiečius atrasti savąją tapatybę, sukurti ją ir intensyviai išgyventi.

Augindami naująją brandžią skaitytojų kartą, sudarome sąlygas drauge kurti bei dalyvauti leidybiniuose projektuose, kartu leidžiame žurnalus, almanachus jaunimui.

Siekiame ir toliau plėstis, tobulėti, užimti vis didesnę Lietuvos leidybos rinkos dalį, ne tik teikti leidybines paslaugas, bet kartu sugrąžinti į Klaipėdą knygos meną.

Nuo seno spaustuvės buvo kultūros židiniai, kurstantys meilę knygai, gimtajam žodžiui ir kraštui. Mažosios Lietuvos spaustuvininkai daug prisidėjo prie lietuviškos kultūros puoselėjimo. Istoriniai įvykiai – pirmoji Hanso Weinreicho spaustuvė ir joje dienos šviesą išvydusi pirmoji lietuviška knyga Martyno Mažvydo „Katekizmo prasti žodžiai“, žymios Horcho, Zybarto, „Ryto“ spaustuvės, veikusios Klaipėdoje, paradoksalus lietuviškų knygų leidybos klestėjimas spaudos draudimo metais – šiandien liudija mums, kad turime stiprų kultūrinį potencialą. Tad praeities įkvėpti aktyviai dalyvaujame miesto kultūriniame gyvenime. Mūsų leidykla – vienintelė Klaipėdoje turinti gražias knygos, žodžio, spaudos atgavimo paminėjimo tradicijas.

Visos sėkmės paslaptys

– Pradėjote veiklą labai solidžiai – jau po metų dalyvavote Klaipėdos knygos konkurse ir jame nuskynėte gražiausios ir skaitomiausios metų knygos laurus. Kaip jums tai pavyko?

– Ateiti į klaipėdietišką leidybinę rinką nebuvo lengva. Prisimenu skeptiškus, įtarius ir pakankamai kandžius tuomet dar būsimųjų kolegų žvilgsnius bei žodžius. Jie visi jau skaičiavo daugiau nei 15 metų patirtį, o aš naujokė – tad jauku nebuvo. Bet likimas man tarsi tai pelenei pamėtėjo tris sėkmės riešutėlius.

Viename riešutėlyje – tikėjimas. Tai leidybos grupės „Druka”, turinčios ne mažesnę sėkmingo verslo patirtį, tikėjimas manimi. Jis labiausiai įpareigoja – nenorėčiau nuvilti. Tai, be abejo, pačią labai įpareigoja – bet tai ir yra gyvenimo variklis. Kol noras tobulėti, idėjos sukasi – tol gyveni. Tai sunku, bet įdomu ir prasminga, nes negalvoju apie kančias – tik apie išliekantį grožį.

Antrame riešutėlyje – meilė darbui. Esu be galo laiminga, kad šiandienos mano veikla virto mano gyvenimo būdu. Kai visi nerimauja, bijodami netekti darbo, aš to neišgyvenu – nes į darbą niekada ir nėjau. Tiesiog gyvenau širdžiai. Ar įmanoma tai prarasti? Tokia pati ir mano komanda. Be Gyčio Skudžinsko, anot kurio – „miegas ir valgymas yra ponų išmislas”, atsidavimo savo darbui, be jo inovatyvių idėjų, profesionalumo, šiandien mūsų leidyklą sunkiai įsivaizduočiau.

Trečiame riešutėlyje – autoriai. Turbūt gimiau po laiminga žvaigžde, kad prieš porą metų į mano, leidėjos su nuline patirtimi, rankas patekę pirmieji rankraščiai buvo garsiausių ne tik šio krašto, bet ir visos Lietuvos autorių – Rolando Rastausko ir Remigijaus Treigio. Tiesa, juos prisiviliojau pati. Bet kodėl jie manimi patikėjo, iki šiol nerandu atsakymo. Jie pareikalavo siekti visapusiško profesio-

nalumo. Kai toks pirmas leidyklos tonas, žemiau trauktis nebesinori. Taip vėliau į mūsų leidybinį būrį įsijungė Klaipėdos Pilies džiazo asociacija, kuri ir į leidybą leido pažvelgti kitaip – pasirodo ir knygos yra ne vien taisyklių rinkinys, jos taip pat džiazuoja. Šiandien garbingų autorių sąraše – Bernardas Aleknavičius, Vygantas Vareikis, Jovita Saulėnienė, Rasa Tarik, Julius Kanarskas, Elena Karnauskaitė, Nijolė Kepenienė, Zenonas Rinkevičius ir kiti.

Regis, išlaukiau savojo laiko. Tai veikia – mūsų leidiniai visomis prasmėmis patrauklūs, iškalbingi. Jų kokybė – leidyklos sėkmės garantas.

Naujas pažinimo laukas

– Ar pati niekada nesigailite, kad mokytojo, berods lituanisto darbą iškeitėte į šį? Ką reiškia vadovauti leidyklai?

– Niekada nesielgiu neapgalvotai ir paskubomis. Tad nėra prasmės gailėtis to, kas buvo. Kadangi niekada nieko negavau iš kitų, tad į rytdieną vis žiūriu kaip į naują savo galimybę. Visi gražiausi darbai padaromi dirbant nuoširdžiai ir su meile. Šio jausmo ilgėjausi ankstesniame darbe. O pasukti leidybos keliu dar paskatino darbas mokykloje, kur knygos, kaip ir pati kūryba, narstomos po dalelę, tarsi žmogaus kūnas ant operacinės stalo.

Keista – dirbdama mokykloje pasiilgau žmonių. Atvertusi knygos viršelius, tarsi praskleidusi teatro uždangą, norėjau sutikti ir pakalbinti juos – pačius autorius. Tada dar nežinaujau, kaip sunku prabilti į juos jų kalba, bet šiandien tuo mėgaujuosi… Nes leidyba – puikus kelias į jų širdis.

– O ką įrodėte sau?

– Gyvenimas per trumpas, kad jį švaistytumėm nemėgstamiems dalykams. Ir nėra nieko, ko neįmanoma padaryti. Yra tik nenoriu. Taigi supratau, kad gyvendama tiesiog savo malonumui daugiausiai galiu duoti kitiems.

– Kaip jūsų leidykla dirba su autoriais?

– Patys mieliausi yra tie projektai, kuriuos inicijuoja pati leidykla. Tai leidinių serija „99 istorijos” ar kiti Klaipėdos kraštui reikšmingi leidybiniai projektai. Tuomet ir autorius patys susirandame, ir idėjas savas įgyvendiname, ir visomis prasmėmis tikime šių knygų ateitimi.

Nemažai leidinių parengiame ir pagal konkrečius užsakymus. Džiugina tai, kad vis didesnis poreikis istorinių, kultūros paveldą pristatančių knygų. Tokie užsakymai taip pat pareikalauja ypatingos kompetencijos, atsakingumo, kūrybingumo ir profesionalumo.

Pastaruoju metu padaugėjo užsakymų, pateiktų vien idėjų lygmeniu – duodamas tik būsimo leidinio pavadinimas ar nusakomi pagrindiniai tikslai. Mums tenka užduotis patiems surinkti visą medžiagą. Tai sunku, bet labai įdomu – su kiekviena tokia knyga atsiveria vis naujas pažinimo laukas. Beje, mūsų leidykla vienintelė bent jau Vakarų Lietuvoje prisiima tokius darbus. Todėl šiandien, turėdama jau nemenką patirtį šioje srityje, galiu pasakyti – dirbant su „Druka“ pakanka tik jūsų idėjos ar noro įgarsinimo, visa kita – mūsų rūpestis.

– Beje, esame vieni iš nedaugelio leidėjų, turintys galimybę mūsų autoriams padovanoti spaudos lankus. Tai reiškia, kad autoriai gali dalyvauti ne tik knygos parengimo procese, bet ir stebėti bei koreguoti pageidaujamus spalvų tonus spaudoje. Leidybos grupės darbuotojų kompetencija, lankstumas, lojalumas skiriamas kiekvienam autoriui.

Sunkmetis mobilizuoja

– Ar visi pas jus atkeliavę rankraščiai virsta knygomis?

– Ne visi, stengiamės atsirinkti. Yra leidinių, kurie man tabu. Tačiau yra tokių, kurių minčiai nors ir nepritariu, bet nematau prasmės užkirsti kelio leidybai ir kitaip mąstantiems. Tad jei autorius atranda savo lėšų – kodėl gi ne. Tačiau toli gražu ne vienam esu pasakiusi – deja, nieko nebus. Džiaugiuosi, kad pastaruoju metu į leidyklą besikreipiantys jau susipažinę su mūsų darbais, tad dažniausiai ateina mąstydami kaip mes.

– Ar sunkmečiu knygų leidyba apsimoka?

– Sunkmetis, suprantama, diktuoja savo sąlygas ir kai kuriems sumanymams užkerta kelią. Tačiau, kita vertus, vien Klaipėdoje per pastaruosius krizinius metus knygų išleista kur kas daugiau nei anksčiau, vadinasi, leidyba nemiršta, krizė priverčia iš naujo permąstyti tikrąsias vertybes ir sugrįžti prie skaitymo. Sunkmetis mobilizuoja leidėjus ir autorius: noras pasakyti kažką svarbaus dažnu atveju abiem pusėms yra stipresnis už norą uždirbti. Būtent tai leidžia išsaugoti puikius autorius ir už pakankamai kuklius honorarus.

Sunkmečio negalima vertinti vien kaip suplonėjusio pinigų kapšelio. Sunkmetis dovanoja naujus sprendimus, įneša naujo vėjo ir į leidybą. Per pastarąjį pusmetį ypač padaugėjo originalių, netradicinių, įdomių ir ne tokių brangių leidinių.

– Kokiomis knygomis labiausiai didžiuojatės?

– Labiausiai džiaugiamės sukūrę naują, net pasakyčiau – nišinę itin paklausių leidinių seriją „99 istorijos“. Pernai išleidome neįtikėtino populiarumo susilaukusią V.Vareikio knygą „99 Klaipėdos miesto istorijos“, po pusmečio dėl paklausos tiesiog buvome priversti ją papildomai tiražuoti. Na, o šiemet vos prieš savaitę skaitytojams padovanojome antrąją šios serijos knygą – Leonido Donskio „99 Baltijos istorijos“. Šioje knygoje yra tai, kas ypač turėtų sustiprinti klaipėdiečių dvasią, padėti pasijausti pilnaverčiais kultūriškai stipriais europiečiais.

Labai svarbi ir mums brangi J.Saulėnienės ir R.Tarik knyga „Nugrimzdusi Klaipda“, kurios populiarumas pranoko net mūsų lūkesčius. Išsikėlėme sunkų uždavinį – klaipėdiečiams rašyti apie klaipėdiečius. Sakoma, savam krašte pranašu nebūsi, bet be tvirto savojo kultūrinio pamato neįsivaizduoju tolimesnių leidyklos perspektyvų. Taigi mūsų pirmųjų metų tikslas – savais, savam kraštui skirtais leidiniais pastatyti leidybinius kultūrinius-istorinius pamatus tam, kad drąsiai galėtume statyti namus Lietuvos leidybinei kultūrinei rinkai.

Kuria naujas tradicijas

– Kodėl organizuojate konferencijas apie leidybos kompetenciją?

– Leidyklos nuostata – auginti ne tik savo kompetenciją, bet ir brandų skaitytoją, kuriam svarbu ne tik, kas pateikta, bet ir kaip pateikta. Kiekvienais metais stengiamės visuomenei ir kitiems leidėjams suteikti galimybę pasidomėti, sužinoti ir suformuoti knygos parengimo metodiką, atskleisti knygos – kaip meno rūšies subtilybes. Ir vėl labai smagu, kad ta idėja pavyko užkrėsti ir konferencijos partnerius – garbius knygos meno žinovus Bronių Leonavičių, Danutę Zovienę ir kitus. Smagu, kad mumis tiki ir visada palaiko mūsų nuolatinis partneris – Klaipėdos apskrities I.Simonaitytės viešoji biblioteka. Taigi organizuodami konferencijas apie leidybos kompetenciją susilaukėme puikaus atgarsio. Vis mažiau bereikia įtikinėti autorius, kad knyga turi būti graži, stilinga, estetiška.

– Kaip dar savo veiklą ir leidinius populiarinate?

– Šiemet, kaip ir pirmaisiais metais, ruošiamės dalyvauti visuose knygos meno konkursuose – tiek Klaipėdoje, tiek Vilniuje. Jau suplanavome savo didžiuosius leidinius pristatyti ir Vilniaus knygų mugėje 2010-ųjų vasarį, taip pat numatyta gausybė leidinių pristatymų Vakarų Lietuvos gyventojams.

Klaipėdos metų knygos konkursui pristatėme labiausiai leidyklos koncepciją atspindinčius leidinius: J.Saulėnienės ir R.Tarik knygą „Nugrimzdusi Klaipėda“, L.Donskio „99 Baltijos istorijas” ir jaunųjų kūrėjų klubo almanachą „Žvilgtelėjimai”.

Turbūt dar prieš porą metų sakiau, jog norime, kad leidykla „Druka“ ateityje taptų ne tik geriausiu leidybos centru, bet ir kultūros židiniu – traukos centru, kur būtų kaip prioritetinis dalykas knygų leidyba, bet šalia veiktų ir diskusijų klubas apie meną, knygas, istoriją, kultūrą. Dirbdama susidūriau su problema, kad Lietuvos kultūriniame gyvenime susikūrusios tarsi dvi stovyklos – Vilniaus ir Klaipėdos. Norime įgyvendinti ne vieną ir edukacinį, ir kultūrinį projektą, kuriuo atskleistume ne tik savojo krašto savitumą, bet ir suartintume sostinės ir uostamiesčio kultūrą. Taip gimė idėjos išleisti L.Donskio knygą ir suburti įvairių kultūros sričių veikėjų klubą, drauge su kuriais bandytume sukurti naujas kultūrines tradicijas. Pirmųjų bandymų apraiškos pasimatys jau labai greitai: sausio 15-ąją kviečiame visus į I.Simonaitytės biblioteką, kur drauge tradiciškai paminėsime ne tik Klaipėdos krašto susijungimo su Didžiąja Lietuva dieną. Šio renginio metu pirmą kartą išsamiai pristatysime L.Donskio knygą „99 Baltijos istorijos“. Tokiu būdu vėl gražiai ir prasmingai pasitiksime naujus metus. Juk prieš porą metų būtent tądien leidykla su naujomis idėjomis prisistatė visuomenei.

– Ko palikėtumėte skaitantiems knygas?

– Knygą turiu galimybę įvertinti iš įvairių pusių – kaip skaitytoja, kaip sudarytoja, kaip leidėja, kaip kūrybinės minties pribuvėja, kaip žmogus, palydintis ją į skaitytojų rankas. Todėl šiandien į knygą vien kaip į asmenybės saviraiškos objektą, kaip į daiktą žiūrėti negaliu. Knygos turi savo gyvenimą, savo likimą. Jos gyvos. Jos taip pat įtaigiai kaip ir patys kūrėjai veikia mūsų gyvenimus, priverčia džiaugtis, kentėti, moko matyti, girdėti, jausti… Ir knygos galia kur kas ilgaamžiškesnė nei mūsų. Todėl visiems linkiu atrasti knygą kaip brandžiausią asmenybę, kaip geriausią draugą ir patarėją. Ir tikiuosi, kad tokiomis knygomis bus leidyklos „Druka“ kūriniai.

Leidybos grupė „Druka“, UAB

Veikia 18 metų, jungia tris padalinius – leidyklą, dizaino studiją ir spaustuvę.

Konkurse „Klaipėdos knyga – 2008” „Drukos” išleistos knygos pripažintos geriausiomis: R.Rastausko ir R.Treigio „Berlynalijos” pelnė gražiausios, o V.Vareikio „99 Klaipėdos miesto istorijos” – populiariausios knygos vardus.

Vilniaus knygos meno konkurse ir Baltijos šalių knygos meno konkurse „Berlynalijos” pripažintos gražiausiai apipavidalinta knyga. Diplomais apdovanotas jos dizaineris G.Skudžinskas.

2008 m. “Drukos” išleistą E.Karnauskaitės eilėraščių knygą „Pasaulio krašte” Lietuvos tautosakos ir literatūros institutas išrinko į kūrybiškiausių Lietuvos knygų dvyliktuką.

2009 m. minint Kultūros dieną – Klaipėdos miesto mero padėka už originalius kūrybinius sprendimus ir Klaipėdos knygos garsinimą visoje Lietuvoje.

2009 m. Lietuvos spaustuvininkų asociacija „Drukai” suteikė žaliausios spaustuvės Lietuvoje titulą.

2009 m. rudenį savo leidybinę kompetenciją „Druka” sėkmingai pristatė Geteborgo knygų mugėje (Švedija) – didžiausiame ir svarbiausiame tarptautiniame literatūriniame renginyje visoje Skandinavijoje.

by admin