„Kaligrafijos sąsiuviniai“ – jau trys
Kristina Jokubavičienė
Baigiantis vasariui pasirodė tęstinio klaipėdiečių rašto menininkų leidinio „Kaligrafijos sąsiuviniai“ trečiasis numeris, kurį jau galima rasti knygynuose. Su pasisekimu jis pristatytas 9-ojoje tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje, o kovo pradžioje – ir klaipėdiečiams.
Viešas meilės prisipažinimas
„Ji – muzikali, emocinga, iškilminga, dieviška… ir pernelyg gašli (matyti mazochistinio prakaito pėdsakų), turinti tuščio žaisliškumo, nereikalingo aukojimosi…“, – nepagalvokite nieko tokio, taip grafikas Anatolijus Klemencovas kalbėjo ne apie moterį, o apie kaligrafiją.
Šiais žodžiais trečiajame „Kaligrafijos sąsiuvinių“ numeryje prasideda jo kūrybos pristatymas. Naujausias uostamiestyje leidžiamų „Kaligrafijos sąsiuvinių“ numeris buvo pristatytas kovo 6-ąją, XV tarptautinės Vilniaus ekslibrisų bienalės parodos atidarymo metu, Prano Domšaičio galerijoje. Galima nagus graužtis, kad per pristatymą neturėta diktofono – negrįžtamai išsklido eteryje nepakartojama A.Klemencovo kalba, viešas meilės kaligrafijai prisipažinimas.
Kai lygiai prieš metus pasirodė pirmasis „Kaligrafijos sąsiuvinių“ numeris, buvo smalsu, kas per drąsus sumanymas. Kai pernai vartėme antrąjį, teko suklusti, – gal kažkas iš to tikrai išeis.
Trečias kartas nemelavo
Trečiasis numeris, kaip ir trečiasis kartas, nemeluoja. Jau tikrai tęstinis, geros išvaizdos, turiningas leidinys, stebinantis vilniečius kaligrafus ir jų kolegas užsieniečius. Kad tai unikalus leidinys visos Lietuvos mastu, pripažino ir šiemetinėje Vilniaus knygų mugėje vykusio pristatymo, į kurį prisirinko pilna salė kaligrafijos gerbėjų, dalyviai. Tik Klaipėdoje atrodo savaime suprantama, kad toks leidinys leidžiamas, juk čia gyvena didžiausias kaligrafijos entuziastas ir darbininkas Algis Kliševičius su bendraminčiais.
„Kaligrafijos meno formų įvairovė, nekalbant apie konkrečius jų taikymo atvejus, byloja, kad ši meninės veiklos sritis gali būti tinkama erdvė kūrybiškai reikštis įvairių ambicijų ir polinkių žmonėms – improvizuoti, kurti, tobulėti“, – trečiojo sąsiuvinių numerio „Sudarytojo žodyje“ teigė A.Kliševičius.
„Kaligrafija“ yra tapęs beveik slaptažodžiu, užtikrinančiu bet kokio jai skirto renginio populiarumą ir dalyvių gausą. Leidinio reikalingumą, jo atsiradimą laiku patvirtina ne tik siauri pačių kaligrafų interesai, bet ir visuomenės reakcija, dėmesys šiai meninės veiklos sričiai.
Išaugo, sustiprėjo
Jis universalus, nebyloja vien tik „raštininkų cecho“ kalba. Nuo pirmojo numerio „Kaligrafijos sąsiuviniuose“ spausdinamos Mindaugo Petrulio kaligrafijos pamokos, aiškinančios sąvokas, pristatančios technines priemones, iliustruojamas Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualinio dizaino katedros (VDA KVDK) studentų darbais.
Rubrika „Asmenybės“ jau pristatė tris kaligrafus: klaipėdiečius Lidiją Skačkauskaitę-Kuklienę, A.Klemencovą, vilnietį Nacionalinės premijos laureatą Rimvydą Kepežinską. Dėsninga, kad trečiajame sąsiuvinių numeryje atsirado rubrika „Nauji veidai“, kurioje šiuokart pamatėme VDA KVDK absolventės Agnės Taraškevičiūtės ir magistranto Andriaus Balvočiaus kaligrafinius etiudus.
Didžioji numerio dalis skirta ypatingam įvykiui – pagal ilgalaikę bendradarbiavimo programą „Trys K“ (Klaipėda – Kultūra – Kaliningradas) Kaliningrade surengtą didžiulę lietuviško kaligrafijos meno parodą bei jos metu vykusias kūrybines dirbtuves.
Trečiąjį numerį „Kaligrafijos sąsiuviniai“ pasiekė išplėtę temų ir autorių ratą, informatyvūs, gausiai iliustruoti, padidinę rėmėjų būrį: tarp jų randame jau ne tik Klaipėdos miesto savivaldybę, Klaipėdos universitetą, leidybos grupę „Druka“, bet ir Vilniaus dailės akademiją. Belieka palinkėti sudarytojams sėkmingo leidinio augimo, įdomių rubrikų, naujų kaligrafijos reiškinių ir kūrinių, kuriuos būtina aptarti. Taip pat dosnių rėmėjų ir tikslingos reklamos. Verta to siekti ir tai daryti, nes, pasak klasiko, „kaligrafijos mene slypi galia veikti slėpininga jausmų ir pojūčių magija“.
