Kryžiai sapnuoja dilgėles ant kapų.
Šulinio vanduo dainuoja svirties balsu.
Eglių mintys krenta smaigaliu žemyn,
Užklodamos praėjimus ir takus.
Ateitis nesvarbi –
Grįžtant pakartoti klaidų.
Viršūnės nebeaukštos
Jaučiant nesurištus sparnus.
Skubėjimas netenka prasmės
Skaičiuojant laiką į priekį.
Suaugo tikėjimas mirčiai.
Pripažinimui atėjo laikas gimti.
Netikėjimas apaugo dabartimi –
Vientisa, neatsiejama tvirtove.
Žvaigždės šnabždasi šulinio dugne
Apie dangų savo prade.
Mirtis žaidžia gyvenimą
Su gyvybe pagal sutartis,
Neįveikiamas jų priedermei.
Praeitis ateitį gimdo.
Pradžia centre išnyra,
Į begalybę išsisklaido
Nerimui ir nežinojimui,
Kad nematytų atsakymo,
Išbrėžto ant kapo akmens.
larradanko
