Laikmečio surišti paskyrimai draugams

Vytautas Brencius

Laikmečio surišti paskyrimai draugams

I

Susirinkit dabar

visi ir visos,

spaudžiau rankas,

kurias bučiavau

ir nuoširdžiai mylėjau,

ilgėjaus ilgai

be gailesčio deginamas

kibirkščiuojančios

Šiaurės pašvaistės,

ir bėgęs šiuo iliuziniu tiltu

iš Barenco jūros

ar iš gūdžios taigos

įžiūrėjęs srauniam Jenisiejuj

jūsų nepamirštamus veidus, –

ateikit dabar visi

į mano tuščią ir šaltą

gal kiek ir nejaukų kambarį,

kur, susisupęs į šiltus

cigarečių dūmų kailinius,

aš žiūriu, kaip jau baigia

visiškai užsnigti

paskutinės neryškios raidės

jūsų senuose laiškuose,

ir jūsų jauni veidai,

kilnūs žodžiai

ir patys geriausi norai –

kaip nelauktai, pamažu

ta dosniai dalinta šiluma

virsta kažkuo gražiu,

bet ir nenusakomu

kaip mėnesiena Kuindžio

nenukopijuojamame paveiksle

kurio aš irgi nebesugebėdamas

toks pat gražus

ir jūsų mylimas būti

tos mėnesienos prisiliesti

bijosiu,

nes ji gali atgyti- – –

II

Nusigręžkit dabar

nuo manęs – turite teisę! –

visi ir visos

kuriuos aš mylėjau

kurie manimi patikėjote,

jums atleisiu, kaip Kristus

pats gulęs ant kryžiaus,

aš į juodą tunelį

be švieselės gale

nuklydęs silpnavalis žynys;

Ką daryt – nesuūkę

išplaukė visi laimės dūmuos,

kasdienybės dūmuose

aprūdiję laivai,

traukiniai taipogi nutolo

be garso signalų –

vėlavau amžinai

likdamas kaip stabmeldys

parklupęs, įklimpęs

į glitųjį kranto molį;

ką daryt – angelą sargą

mano nubloškęs

ant kairiojo peties

sėdi šėtonas

su sprangios degtinės

nučiupinėta visų stikline

ir pagiežingai kvatojasi,

aš jam pritariu,

nes ne tiktai jisai

vienas kaltas – – –

ką daryt – gal per daug

buvo žaista su Likimu

pasakius “keliauk sau”,

praloštas kortom,

ne Taro – kasdienėm

perdėm nuzulintom

ir nušiurusiom

praeito laikmečio kortom

likutis gyvenimo

galėjusio būti spalvingu

ir niekada jau

nebepakartojamu – – –

Dievo prakaitą

spausdamas saujoje

klaidas vis kartoju, kartoju,

jos kaip visada

senos, drąsos neužtektų

ištarti, kad naujos;

lieka dūsaut dvasingai

ir tylėt patylėt,

gal dar išgerti su velniu,

nesgi nebevertas likai

nei meilės anei užuojautos,

nevertas netgi virvelės

su fatališku mazgu,

nei šilkinės

anei kanapinės – – –

Vėlinių

vakaro vizija

Betono skylėj

mano lango ekranas

jame prie išsikvėpusio

merdinčio naktinbario

“Šėlsmas”.

betonuotoj aikštelėje

renkasi mano draugai

žurnalistai rašytojai

gerai pažįstami aktoriai

renkasi Namo išėjusieji

trumpai visų

atminties atkuriamajai šventei

žėruoja dangus

gigantiškas Maroko

apelsino kevalas

toksai jau aštriai oranžinis

gal nuo milijonų

uždegtų žvakių

kapinėse nuo Skuodo

iki pat Lazdijų

mano draugai ir pažįstami

kopia ant scenos

skaudžioje saulėlydžio žaroje

ant penkiaaukštės scenos

su retais žiburiais

stiklinėse akyse

ir balta ausimi

antenos

į nebylųjį kosmosą

moja rankomis man

šaukia “ateik, pavėluosi”

aure ir senelis Kancleris

vaidinti ruošiasi

gal Otelą gal ir karalių Edipą

ir Veckus šiurena

baltais popieriaus lapais

skaitys gal novelę

gal eilėraštį jūrai

iš toliau

iš daug metų toliau

susikibę rankomis

pareina tėveliai

su amžinai

jaunu mano broliu

mojuoja rankomis

vos tik pasirodo

aš išeit negaliu

pro užrakintas duris

pro akliną langą

draugų artimųjų veidai

pakyla virš juos

prarijusios putotos

negailestingos metų bangos

žiūriu ir tyliu

tokia gėda

išeit negaliu pasisveikint

nespėjus sudegti žvakei

ant laikraščiais

užverstos palangės

ji užgęsta nors vėjo

nei šuoro

nei dvelksmo nėra – – –

nei greitai sutemsta – – –

kas ten šaukia

MENENTO MORI?

laikas jau baigti

kakta lydyti stiklą

nusigręžt atsistot

sklidina taure paminėti

išėjusius nebegrįžti – – –

TV antireklama arba Kaip manęs vos nesuėdė

televizorius

Į TV nasrus gali

pakliūti ir juose

dingti kiekvienas

TV yra šiukšlių konteineris

anot inteligentiško bomžo

kuo giliau kapstai

tuo daugiau ir randi

nors ir dvokia

ir vaizdelis yra “nekoks”.

žmogelis bėga į

PRIEBLANDOS METĄ

per PAVOJINGĄ ZONĄ

klumpa ABIPUS SIENOS

kol jį nuplauna

atsiritus pavijus

KRUVINOJI BANGA,

jei nespėjo pakliūti

į LABIRINTĄ

ar išskristi į Turkiją

piramidžių Egiptą

su SKRENDU IKI!

ir užgimsta neaiški

ir miglota “stulbinanti”

VERSIJA

moterėlė pamiršus

išsivirti pietus

nusipirkti duonos ir druskos

ar sukurpti žmogeliui

skubotą vakarienę

minta

Čilės-Meksikos-Venesuelos-

Peru standartinių

komercinių meilių

istorijų mišraine

regis jau ir gyveni

nebe Šventos Marijos

o Kanibalų žemėje

kraujo srutoms

liejantis iš spalvoto

TV ekrano

gali žiūrėti vien tik

DISCOVERY ar TRAVEL

triukinius cirkinius

veiksmo filmus

vis vien tave gali

suėsti ta vaizdų

prikarpyta dėžė

mygtuko paspaudimu

grąžinanti į realybę, –

reklamą

stikliukas reklamos

stiklinė reklamos

stiklainis reklamos

visus perkamus

ir parduodamus

bet nepriklausomais/

kaip mūsų respublika

save vaizduojančius

TV kanalus

maitina reklaminė košeliena

televizija valdo valstybę

nudžiovintos

žiūrovų smegenys

pats laikas jau atiduoti

į tikrąją ne televizinę

kunstkamerą

nei kiek nesikrimtau

kai kalėjimų tuštėjimo metą

per prezidentų keitimąsi

spalvotą dėžę išnešė

amnestuoti “zekai”.

Uostamiesčio pianistės koncertavo Vokietijoje

LANGAS

Uostamiesčio pianistės koncertavo Vokietijoje

Daiva KŠANIENĖ

Kalbant apie Klaipėdos muzikinį gyvenimą, vardinant žymius miesto kolektyvus, dažnai pamirštami talentingi, daug koncertuojantys pavieniai atlikėjai – dainininkai, pianistai, instrumentininkai ir kiti. Klaipėda turi jų nemažai, daugiausia dirbančių pedagoginį darbą, tačiau tebepuoselėjančių savo didįjį pašaukimą – pasirodymus koncertinėse scenose. Tarp jų išskirčiau pianistes, Klaipėdos universiteto docentes Jūratę Karosaitę ir Janiną Neniškytę-Lyvens. Šios dvi atlikėjos užmezgė ryšius su Europos pianistų pedagogų asociacijos (European Piano Teachers Association; EPTA) Vokietijos sekcija bei pradėjo aktyviai su ja bendradarbiauti.

Atstovavo Lietuvai

EPTA siekia kelti muzikos pedagogikos lygį, gerinti pianistų pedagogų kvalifikaciją. Ši organizacija rengia seminarus, kongresus, kurių metu skaitomos paskaitos, vyksta koncertai. 2004 m. gegužės mėnesį EPTA renginyje dalyvavo per 100 fortepijono pedagogų iš Vokietijos bei kitų Europos šalių. Lietuvai ir Klaipėdai atstovavo J. Karosaitė ir J. Neniškytė-Lyvens.

Klaipėdos atlikėjų pasirodymai vyko Leipcigo Felixo Mendelssohno Bartholdy aukštojoje muzikos mokykloje bei romantiškoje Riugeno salos pilyje Schloss Spyker, statytoje XVI amžiuje.

Sudomino kūryba jaunimui

J. Karosaitė skaitė pranešimą “Lietuvių kompozitorių kūriniai vaikams ir jaunimui”, po kurio skambino mūsų kūrėjų fortepijoninius kūrinius: Mikalojaus Konstantino Čiurlionio Du preliudus, dvi Jadvygos Čiurlionytės pjeses, Balio Dvariono Preliudą B-dur, Stasio Vainiūno “Mažąją sutartinę”, Vytauto Barkausko Elegiją ir Fantaziją-tokatą bei klaipėdiečio kompozitoriaus Alvido Remesos miniatiūrų ciklą “Stigmos”. Su Berlyno universiteto profesore Linde Grosman (Linde Grossmann) J. Karosaitė atliko V. Barkausko “Penkis Vytuko paveikslėlius” keturioms rankoms.

Reikli ir suinteresuota publika labai šiltai sutiko mūsų pianistės pasirodymą. Daugelį sudomino jiems nežinomi įdomūs, saviti lietuvių kompozitorių kūriniai jaunimui, ne vienas norėjo įsigyti natų, garso įrašų.

Savo paskaitoje J. Karosaitė išryškino įdomų aspektą: praėjusių kartų Lietuvos muzikų ir Leipcigo aukštosios muzikos mokyklos ryšį. Juk šioje konservatorijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą mokėsi ir puikų muzikinį išsilavinimą įgijo M. K. Čiurlionis, B. Dvarionas, J. Čiurlionytė, Juozas Gruodis ir kiti garsūs mūsų muzikos klasikai.

Populiarina M. K. Čiurlionį

J. Neniškytė-Lyvens jau ne pirmą kartą koncertuoja Vokietijoje. Vokiečių koncertų, festivalių organizatoriai pažįsta šią pianistę kaip puikią M. K. Čiurlionio ir F. Šopeno kūrinių interpretatorę, dažnai kviečia ją dalyvauti įvairiuose muzikiniuose forumuose.

Šį kartą EPTA renginyje J. Neniškytė-Lyvens surengė du koncertus. Leipcigo F. Mendelssohno Bartholdy aukštojoje muzikos mokykloje ji skambino keliolika M. K. Čiurlionio kūrinių, tarp jų – sudėtingą ciklą “Jūra”, bei F. Šopeno “Tris etiudus”, “Tris preliudus”, “Fantaziją-impromtą”.

Koncertą lydėjo pačios pianistės skaitoma paskaita – “Čiurlionis. Kompozitorius ir dailininkas”. Jos metu autorė demonstravo M. K. Čiurlionio paveikslų skaidres, reprodukcijas, aptarė šio menininko muzikos ir tapybos sintezę. Nors paskaita-koncertas vyko vėlų vakarą, tačiau salė buvo pilnutėlė atidžių, susidomėjusių klausytojų.

Skambino senoje pilyje

Antrąjį koncertą-paskaitą su kiek kita programa J. Neniškytė-Lyvens surengė Riugeno salos Schloss Spyker pilyje. Šioje gilia senove alsuojančioje vietoje kasmet rengiami kelis mėnesius trunkantys koncertų ciklai. 2004-ųjų koncertinį pilies sezoną atidarė būtent J. Neniškytė-Lyvens.

Vokiečių muzikos kritika aukštai įvertino J. Karosaitės ir J. Neniškytės-Lyvens pasirodymus. EPTA valdyba kvietė jas ir ateityje dalyvauti šios organizacijos renginiuose.