Parodų afiša

PARODŲ AFIŠA

Angelina Banytė. Mėlynas natiurmortas. 2004 m. Akrilas, drobė, 70×100 cm. Nerijaus JANKAUSKO fotoreprodukcija

Klaipėdos dailės parodų rūmai (Aukštoji g. 3)

“Graffiti’04: Klaipėda”: klaipėdiečių grafitti meno kūrėjų projektas.

“Liquidation”: Yoko Inoue (Japonija-JAV) – instaliacija, video.

09 03 – 10 03 Vita Pelešinaitė-Lemežienė (Vilnius) – skulptūra, piešiniai. Atidarymas – penktadienį 18 val.

09 29 – 10 31 Liudviko Natalevičiaus (Klaipėda) jubiliejinė tapybos paroda.

10 01 – 31 Vaclovas Straukas (Klaipėda) – fotografija.

10 01 – 31 “Peizažas šiuolaikinėje lietuvių tapyboje”: Lietuvos vaizduojamosios dailės projektas.

10 06 – 11 07 “Nuo ženklo iki knygos”: edukacinės programos projektas.

Darbo laikas: 11-19 val., ne darbo dienos – pirmadienis ir antradienis.

Klaipėdos paveikslų galerija ir P. Domšaičio kultūros centras (Liepų g. 33)

“Šiuolaikinė lietuvių taikomoji dailė”: iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių – tekstilė, keramika, porcelianas, stiklas, juvelyrika, metalo kalimas, oda.

“Australijos ir Okeanijos tautų meno kūriniai”: dievybės ir apeigų atributai – menų mecenatės Genovaitės Kazokienės (Australija) dovanota kolekcija.

Prano Domšaičio (1880-1965) tapybos ekspozicija.

Nikolajaus ir Sviatoslavo Rerichų tapybos paroda iš Latvijos valstybinio dailės muziejaus fondų.

Darbo laikas: 12-18 val., sekmadienį – 12-17 val., ne darbo diena – pirmadienis.

Baroti galerija (Aukštoji g. 3 / 3a)

Ramunė Kmieliauskaitė (Vilnius) – akvarelė, Nora Blaževičiūtė (Vilnius) – keramika.

09 03-30 Klaudijus Petrulis (Vilnius) – tapyba, Alius Berdenkovas (Vilnius) – skulptūra. Atidarymas – penktadienį 18 val.

Nuolat veikia vis atnaujinama galerijos dailininkų kūrybos ekspozicija (III a.).

Darbo laikas: 11-18 val., šeštadienį – 11-17 val., ne darbo diena – sekmadienis.

“Klaipėdos galerija” (Bažnyčių g. 4 / Daržų g. 10)

„Susitikimas“: Feliksas Lupino (Vokietija, Hamburgas) – tapyba.

09 09 – 10 06 „Antanas Gudaitis ir jo mokiniai“: J. Švažas, A. Stasiulevičius, S. Džiaukštas, S. Jusionis, R. Bičiūnas, A. Savickas, A. Šaltenis – tapyba.

Nuolat veikia vis atnaujinama galerijos dailininkų kūrybos ekspozicija.

Darbo laikas: 11-18 val., šeštadienį – 11-16 val., ne darbo diena – sekmadienis.

Klaipėdos menininkų namai (Bažnyčių g. 4 / Daržų g. 10) II aukšte

„Mažas, tačiau… Miniatiūra kaip konceptas“: po Lietuvą keliaujanti miniatiūros paroda, surengta Bochumo muziejaus bei Vakarų Vokietijos dailininkų sąjungos (WKB).

09 15-30 Vokietijos Osnabriuko universiteto Dailės fakulteto dėstytojų ir studentų grafika.

Darbo laikas: 11-17 val., ne darbo dienos – šeštadienis ir sekmadienis.

“Raina galerija” (Kepėjų g. 17)

„Kis kis forever“: Ilona Gansovskaja (Rusija, Maskva) – tapyba.

“Žiūrėjimai”: Gvidas Latakas (Kaunas) – juvelyrika.

09 13 – 10 08 Darius Vaičekauskas (Klaipėda) – fotografika.

Nuolat veikia vis atnaujinama galerijos dailininkų kūrybos ekspozicija.

Darbo laikas: 10.30-19 val., šeštadienį – 11-16 val., ne darbo diena – sekmadienis.

Galerija „Pėda“ (Turgaus g. 10 / Vežėjų g.)

“Gaspacho”: šiuolaikinė ispanų juvelyrika.

09 02 – 10 02 „Baltijos šalių juvelyrika“: Lietuvos, Latvijos, Estijos juvelyrų kūriniai. Atidarymas – rytoj 18 val.

Darbo laikas: kasdien 10-19 val., išskyrus sekmadienį.

Vyto Karaciejaus fotografijos studija-galerija (Šaulių g. 3)

Nuolat veikia vis atnaujinama Vyto Karaciejaus fotografijų ekspozicija.

Darbo laikas: 11-19 val., šeštadienį – 12-18 val., ne darbo dienos – sekmadienis ir pirmadienis.

Dailės salonas “Paletė” (Taikos pr. 18)

„Pokalbiai su daiktais“: Angelina Banytė (Klaipėda) – tapyba.

09 07 – 10 04 „Vasaros žiedai“: Lina Jonušaitė (Klaipėda) – akvarelės.

Darbo laikas: 9.30-18.30 val., šeštadienį – 9.30-15.30 val., ne darbo diena – sekmadienis.

“Parko galerija” (Turgaus g. 9)

Jonas Daniliauskas (Vilnius) – tapyba, Egidijus Rudinskas (Kaunas), Marius Liugaila (Vilnius) – grafika, Nora Blaževičiūtė (Kaunas) – keramika, Živilė Bardzilauskaitė (Vilnius) – porcelianas.

Darbo laikas: 10-18 val., šeštadienį – 10-15 val., ne darbo diena – sekmadienis.

Tautodailės salonas “Marginiai” (Sukilėlių g. 4)

Dionyzas Varkalis (Klaipėda) – meniniai darbai iš metalo.

Nuolat veikia vis atnaujinama tautodailininkų kūrybos ekspozicija.

Darbo laikas: 10-18 val., pirmadienį – 10-15 val., ne darbo diena – sekmadienis.

Antano Mončio namai-muziejus (S. Daukanto g. 16, Palanga)

Nuolat veikia Antano Mončio (1921-1993) kūrybos ekspozicija: skulptūros, piešiniai, koliažai, kaukės, švilpiai.

Janina Monkutė-Marks (JAV, Florida) – gobelenai, Vaidotas Žukas (Vilnius) – keramika.

09 14 – 10 14 Mindaugas Navakas (Vilnius) – skulptūra.

Darbo laikas: ketvirtadienį – sekmadienį – 12-17 val., ne darbo dienos – pirmadienis, antradienis, trečiadienis.

Juodkrantės parodų namai (Liudo Rėzos g. 8, Juodkrantė)

Nuolat veikia Juodkrantės istorijos ekspozicija.

„Terra“: Egidijus Rudinskas (Kaunas) – grafika.

Jovita Laurušaitė (Vilnius) – keramika.

Ramunė Kmieliauskaitė (Vilnius) – akvarelės.

09 08 – 10 06 Vaclovas Hraba (Čekija) – grafika.

Darbo laikas: 10-18 val., ne darbo dienos – sekmadienis ir pirmadienis.

Septyniasdešimtmetė aktorė ir dabar negali gyventi ramiai

JUBILIEJUS

Septyniasdešimtmetė aktorė ir dabar negali gyventi ramiai

Stefa GALKAUSKAITĖ

Rugsėjo 18 dieną uostamiesčio Dramos teatro aktorei Genovaitei Vaitiekaitytei-Venskūnienei sukaks 70 metų. Ši aktorė Klaipėdos dramos teatre – jau keturiadešimt treji metai. Jos kūrybinė biografija prasidėjo kito teatro scenoje. O pats kelias į sceną buvo truputį kitoks nei daugelio aktorių.

Pranašystės išsipildė ne iškart

Dauguma būsimųjų aktorių į Konservatoriją ateidavo tiesiai iš vidurinės mokyklos. Genutei nutiko kitaip. Gyvenimo sąlygos buvo kitokios. Gimė daugiavaikėje šeimoje Kauno rajono Stanislavos kaime. Genutė buvo aštuntas vaikas. Karo pabaigoje šeima persikėlė į Babtų miestelį. Mokykloje, Genutė jau vaidino, ir mokytojai pranašavo jai sceninę ateitį.

Pranašystės išsipildė, bet ne taip greit. Pirmąjį dešimtmetį po karo daugiavaikei šeimai buvo ypač sunku. Reikėjo, kad šeimos atžalos greičiau įgytų kokį amatą. Ne išimtis buvo ir Genutė. Kaunas buvo netoli, tai į jį ir išvyko įgyti amatą tolimoje nuo scenos mokslo įstaigoje – Kooperacijos technikume. Baigusi buvo paskirta į Zarasus. Planuotojos ekonomistės darbas vėl gi – nieko bendra su išsvajotąja scena. Nieko nepadarysi. Gal taip reikėjo.

Susitiko studijuodami

Užtat, kai 1954 metais įstojo į Valstybinės konservatorijos Teatro fakultetą, iškart buvo priimta į antrąjį kursą! O jame mokėsi būsimieji Klaipėdos teatro scenos kolegos Elena Gaigalaitė, Vytautas Paukštė ir Algirdas Venskūnas, ne tik būsimasis scenos partneris, bet ir būsimasis jos gyvenimo bendražygis.

Genutė ir Algirdas susituokė baigę Konservatoriją, jau būdami Marijampolės teatro aktoriai. Ten buvo išsiųsta ir pirmoji, ir antroji – Genutės ir Algirdo laida. Taigi Marijampolėje, kuri anais laikais buvo vadinama Kapsuko miestu, prasidėjo judviejų kūrybos kelias. Ten gimė ir jų vienturtė dukra Sigutė.

Lemtingos gastrolės

G. Vaitiekaitytės-Venskūnienės kūrybinėje biografijoje – dvi dešimtys Marijampolės periodo vaidmenų, sukurtų su dideliu nuoširdumu ir jaunatvišku užsidegimu, – tai, galima sakyti, vieni svarbiausių šios aktorės visos sceninės biografijos bruožų.

Jaunatviškas užsidegimas ištikimai ją lydi ir dabar. Dar tebevaidinant Marijampolės teatre, kartą su trupe atvyko gastrolių į Klaipėdą. Tai buvo lemtingas įvykis. 1961 metų kovą Genovaitė ir Algirdas Venskūnai – jau Klaipėdos dramos teatro aktoriai!

Gaila buvo brangiausių vaidmenų Marijampolės teatre, bet po dvejų metų klaipėdiškę trupę papildė iš uždaryto Marijampolės teatro perkeltas aktorių branduolys, ir čia, pajūrio teatro scenoje, buvo atkurti kai kurie ano teatro spektakliai. Su jais į sceną sugrįžo ir vieni mieliausių Genutės vaidmenų – Liusi (A. Žeri “Šeštasis aukštas”), Marina (V. Rozovo “Džiaugsmo beieškant”).

Vaidina ir vaikams

Ir ten, Marijampolėje, ir Klaipėdoje kūrybinio kelio pradžioje Genutei teko daug vaidinti spektakliuose vaikams. Ir ne tik seniau. Kas gali užmiršti azartiškai, neprilygstamai Genutės vaidintą Freken Bok daug metų sėkmingai gyvavusiame pirmajame A. Lindgren “Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo” pastatyme?!. Su kokia jaunatviška energija Genutė vaidina prieš devynerius metus pastatytuose S. Maršako “Katės namuose”!.. Verta pamatyti. Ir ne tik vaikams.

G. Vaitiekaitytė-Venskūnienė ne kartą yra sakiusi, jog vaikai yra nepaprastai nuoširdūs ir jautrūs žiūrovai. „Vaidindama jiems tarsi atsinaujini, tampi geresnė“, – sako aktorė.

Vaidmenys gyvi širdyje

O kiek apskritai Genutės vaidmenų iki šiol sukurta? Arti šimto dvidešimt. Daug. Šitiek gyvenimų išgyventa scenoje, šitiek charakterių, likimų, dramatiškų ir komiškų… Seniai vaidintieji personažai neužmiršti – tebegyvena aktorės širdyje, žiūrovų atmintyje.

Kiekvienas anksčiau ar vėliau sukurtas vaidmuo aktorei savaip mielas, brangus. Kiekvienam vaidmeniui atiduota savęs. Didžiulėje, spalvingoje vaidmenų puokštėje – Amelija (F. Kuno “Nibelungų kreditas”), Klara ((R. Šeridano “Duenja”), Japinia (H. Gulbio “Čiūčia, liūlia, mažutėli”), Arlena (M. Fermo “Durys pyška”), Tamara (E. Radzinskio “Monologas apie vedybas”), Ana (M. Gorkio “Dugne”), Bobutė (Šatrijos Raganos “Sename dvare”), Senė Nastia (L.Razumovskajos “Seserys”), Nersė (T. Viljamso “Senasis kvartalas”), Dona Libera (K. Goldonio “Kjodžos kivirčai”) ir daugybė kitų vaidmenų.

Juos visus vainikuoja vienas gražiausių aktorės kūrybinių darbų – Elena iš K. Sajos “Liepsnojančios kriaušės”. Tai vaidmuo, prie kurio norėtųsi grįžti ir po daugelio metų. Kurdama Eleną aktorė pirmą kartą net ėmė piešti atskiras scenas, ko gyvenime niekada nėra dariusi.

Veda gyvenimo geismas

Ko gero, kiekvienas sukurtas personažas kuo nors įkvepia jo kūrėją, atskleidžia lig tol savyje nepažintų galių. Jas aktorė visą gyvenimą skleidžia ne tik scenoje. Pavydėtina aktorės energija. Anais laikais dešimt metų vadovavo “Trinyčių” dramos kolektyvui. Pirmojo lietuviško spektaklio Palangoje 70-mečio proga režisavo Keturakio “Ameriką pirtyje”. Daug jėgų per daugelį metų atidavė visuomeninei veiklai.

Genutė negalėjo ir dabar negali ramiai gyventi. Ji nori dirbti, veikti, kurti. Net dabar, kai liko be Algirdo, taip ir nesulaukusio savojo 70-mečio, į amžino poilsio vietą išlydėto praėjusių metų gruodį. Neviltis, netekus vyro, neužgožė Genutės gyvenimo geismo. Ji kupina idėjų, planų. Daug kur skaito lietuvių poetų eiles, skleidžia nacionalinės poezijos grožį, tokiu būdu nuolat primindama amžinąsias vertybes, jų prasmę ir svarbą žmogaus dvasiniam tobulėjimui.

Genutė – ne viena. Po Lietuvą pasklidę giminės, dukra, du jau suaugę vaikaičiai, daugybė senų pažįstamų, o čia pat – teatro šeima, be kurios ji neįsivaizduoja savos būties. Metų našta, artimųjų netektys, nelengvas gyvenimas nė kiek nenumalšino prasmingos būties troškulio. Tegu niekad Genutės neaplanko būties beprasmybė. Tegu nuolat, kaip lig šiol, lydi jaunatviškas prasmingo gyvenimo geismas. Garbaus amžiaus sukakties proga linkime aktorei sveikatos, ištvermės dar ilgus gyvenimo metus!

Šokis įkūnijo “Viltį ir nakties praregėjimą”

FESTIVALIO AIDAI

Šokis įkūnijo “Viltį ir nakties praregėjimą”

Violeta MILVYDIENĖ
Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Choreografijos katedros lektorė

Tie žiūrovai, kurie rugpjūčio 15-ąją, sekmadienio vakarą, atėjo į mūsų Muzikinį teatrą pramogauti ar pamatyti kažkokį šou, – apsiriko. Bet norėtųsi tikėti, jog visiškai nenusivylė tuo, ką išgirdo ir pamatė. Iš tikrųjų, ,,Muzikinio rugpjūčio pajūryje” premjera – dviejų veiksmų vokalinis-choreografinis diptikas pagal austrų kompozitoriaus ir dailininko Arnoldo Šionbergo (Schoenberg) muziką – gana rimtas dalykas ir, drįsčiau teigti, labiau priimtinas elitinei publikai, tikriesiems šiuolaikinės klasikinės muzikos bei moderniojo šokio gerbėjams.

Publikai pateikė malonią staigmeną

Pirmoji – vokalinė-choreografinė kompozicija ,,Viltis” – tai moters monologas, nepaliaujamai beieškant savo mylimojo. ,,Apimta nevilties, desperatiškai besiblaškydama, prarasdama sveiką protą ir laiko pojūtį, kankinama prisiminimų ir asociacijų” (taikliai apibūdinama programėlėje), mergina veltui laukia to, kuris ją paliko, galiausiai randa mylimąjį nužudytą. Bet kokia viltis žlunga…

Po pertraukos vėl scenoje pamatyta Beata Molytė pateikė malonią staigmeną. Ši baleto artistė, kaip ir anksčiau, žavi raiškia kūno plastika, ilgomis galūnėmis, grakštumu. Šįkart išryškėjo jos artistiškumas ir sielos brandumas, itin muzikaliai įkūnijant sudėtingą (ta prasme, kad šokiui nepritaikytą) A. Šionbergo kūrinį, papildant jį tiksliais niuansais, suteikiant ypatingą gyvastį vokiškai dainuojamam tekstui. Kiekvieną žodį ar ištisą frazę solistė vaizduoja ekspresyviai ir išraiškingai, mintį įtaigiau perteikti jai padeda ,,šešėliai” – Kristina Gudelytė, Dainius Bervingis, Ričardas Jankevičius ir Gintaras Kistienas.

Apsiribojusi scenos erdve (beveik pusę jos užima orkestras) ir nedideliu atlikėjų skaičiumi, choreografija nėra minimalistinė – priešingai, ji gana turtinga ir įvairiaspalvė. Pastarasis teiginys daugiau charakterizuoja B. Molytės šokį, kadangi ,,šešėliai’’ čia atlieka pagalbinę funkciją. Kita vertus, jų epizodai galėtų ,,nuskambėti” kiek tvirčiau ir sinchroniškiau.

Statė žymūs baletmeisteriai

Antrasis to paties kompozitoriaus kūrinys – ,,Nakties praregėjimas” – jau užfiksuotas choreografijos istorijoje. Nors A. Šionbergas nekūrė baletinės muzikos (išskyrus ,,Šokius aplink Auksinį jautį” operoje ,,Moisejus ir Aronas”), jo kūryba naudojosi įvairūs choreografai, ieškodami naujų šokio išraiškos priemonių. Pagal minėtąją styginių seksteto orkestrinę versiją vienaveiksmį baletą Niujorko, Vienos bei Stokholmo baleto teatruose yra pastatęs žymus baletmeisteris A. Tiudoras (tiesa, kitu pavadinimu – ”Ugnies stulpas”), o Paryžiuje – P. van Deikas ir R. Peti.

Deja, šios kompozicijos man nepažįstamos (mat jos sukurtos 5-8 praėjusio amžiaus dešimtmečiais) ir, enciklopedijos žiniomis, iki šiol neišlikusios. Tik ten aprašytasis siužetas primena šio, matytojo, turinį: nevilties akimirką jauna moteris sulaužo ištikimybę mylimajam ir laukiasi kūdikio nuo kito. Ji gėdijasi savo poelgio ir ketina nusigręžti nuo vyro, tačiau šis jai atleidžia. Jo švelnumas ir atkaklumas vėl įžiebia viltį moters širdyje. Mylimieji džiaugdamiesi kartu lauks kūdikio gimimo…

Duetas “išlošė” nuoširdumu ir žaisme

,,Nakties praregėjimo” muzika melodingesnė, gana romantiška, tad ir šokio kalba joje kiek kitokia nei pirmojoje diptiko dalyje. Čia duetiniame šokyje taip pat vyrauja šiuolaikinio šokio ir moderniojo baleto judesiai, tačiau jie dažniau lyriški nei energingi, nors ir ne visada subtilūs (turiu omenyje sportinius triukus ,,par terre”).

Merginai – Ingai Briazkalovaitei – gana lanksčiai, jautriai atlikėjai, manau, labiau sekasi modernaus šokio negu klasikinio baleto elementai, o trumpame vaikino – Aurelijaus Liškausko solo neblogai pavykę sukiniai ,,šenė’’.

Akivaizdu, duetas nepasižymi tobula klasikinio šokio technika (jos ypač pritrūko pakėlimams, tarkim, antrojo to paties derinio kartojimo atveju), tačiau nustebino lengvi šuoliai ir ypač tylus nusileidimas ant grindų. Be to, artistai ,,išlošia” nuoširdžiu jausmingumu ir žaismingumu.

Teatrą pakylėjo į naują kokybę

Aidint gausiems aplodismentams, iškilo toks apibendrinimas: diptiko choreografija (baletmeisteris Aleksandras Jankauskas) kartu su moters (sopranas Sabina Martinaitytė, Kaunas) balsu pirmojoje dalyje, mūsų teatro orkestro atliekama muzika (dirigentas Ilmaras Lapinis, Latvija-Austrija) bei scenografija (Ainos Janulionienės) ir šviesos (Donato Šimonio) sudarė bendrą visumą ir pasižymėjo vieningu stilingumu. Drįsčiau teigti ir dar kartą akcentuoti, jog šokis čia – itin svarbus komponentas, iliustratyviai ir funkcionaliai išreiškęs muzikinius A. Šionbergo kūrinius.

Pabaigai telieka pridurti, kad ši premjera, kurioje buvo atlikti A. Šionbergo kūriniai, tapo gana reikšmingu festivalio akcentu, manyčiau, pakėlusiu teatro veiklą į naują kokybinį lygį. Tai paliudijo ir pozityvi publikos daugumos reakcija.

UNESCO ekspertai domisi ir Trakais

PAVELDAS

UNESCO ekspertai domisi ir Trakais

Rugpjūčio pabaigoje Lietuvoje viešėjo UNESCO Pasaulio paveldo komiteto ekspertė Viera Dvoržakova. Susipažinusi su Trakų istorinio nacionalinio parko teritorija, jos tvarkymu ir apsauga, ši ekspertė parengs išvadas Pasaulio paveldo komitetui, kuris svarstys, ar įtraukti Trakų istorinį nacionalinį parką į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Šiuo metu į jį yra įtraukti trys Lietuvos objektai – Vilniaus senamiestis (1994 m.), Kuršių nerija (2000 m.) ir Kernavės archeologinė vietovė (2004 m.).

Trakų istorinio nacionalinio parko (TINP) nominacinė byla UNESCO Pasaulio paveldo komitetui įteikta šių metų sausį. Apsilankiusi Trakuose, UNESCO ekspertė V. Dvoržakova susitiko su Kultūros ministerijos valstybės sekretore Diana Paknyte. Kaip praneša Kultūros ministerija, ekspertė buvo supažindinta su teisine baze, kuri užtikrins, jog šios teritorijos apsauga atitinka pasaulio paveldo objektams taikomus reikalavimus. V. Dvoržakova buvo informuota, jog Lietuvos kultūros ministerijoje šiuo matu steigiamas Saugomų teritorijų ir kultūros paveldo apsaugos skyrius, numatoma išplėsti TINP direkciją. Be to, 2005 metais numatyta skirti lėšų pasikeitusius Lietuvos įstatymus bei tarptautinius reikalavimus atitinkančiai TINP planavimo schemai parengti, o artimiausiu metu bus nustatyta šios teritorijos apsaugos zona.

Kultūros ministerijos nuomone, Trakų istorinio nacionalinio parko įtraukimas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą yra svarbus ne tik kaip pirmosios Lietuvos sostinės – Trakų – ir vienos reikšmingiausių šalies istorinių vietų pripažinimas. Pasaulio paveldo objekto statusas taip pat žymiai prisidėtų prie šios teritorijos išsaugojimo ateities kartoms.

Tikimasi, jog TINP įtraukimas į prestižinį paveldo objektų sąrašą UNESCO Pasaulio paveldo komitete bus svarstomas jau 2005-aisiais. UNESCO Pasaulio paveldo komitetą sudaro 21 valstybė, pasirašiusi Pasaulinio gamtos ir kultūros paveldo globos konvenciją. Lietuva šio komiteto narė yra nuo 2003 metų spalio.

UNESCO Pasaulio paveldo komitetas nuolat stebi ir įvertina Pasaulio paveldo sąraše esančių objektų būklę, skatina valstybes vykdyti objektų monitoringą bei imtis priemonių, jeigu objektai neatitinka gamtos ir kultūros paveldui keliamų reikalavimų. Komitetas taip pat yra atsakingas už lėšų iš Pasaulio paveldo fondo skyrimą bei paskirstymą tiems objektams, kuriems reikalinga pagalba, kuriems iškyla pavojus, taip pat mokymams, edukacinei veiklai.

„Klaipėdos“ inf.

Koncertuos Gdynėje

Langas

Koncertuos Gdynėje

Rugsėjo 3 dieną Gdynėje (Lenkija) vykstančiame tarptautiniame sakralinės muzikos festivalyje koncertuos Klaipėdos savivaldybės Muzikos centro kamerinis orkestras (vadovė Liuda Kuraitienė).

Jau septintus metus Gdynės kultūros skyriaus rengiamame festivalyje, kuris vyksta pranciškonų bažnyčioje, dalyvauja antrą kartą. Užpernai Kamerinio orkestro kolektyvas kartu su dainininke V.Vadokliene pristatė klasikinės muzikos programą ir sulaukė itin gerų lenkų kritikų atsiliepimų muzikiniame žurnale „Ruch muzyczny“. Festivalio rengėjai labai norėjo mūsų orkestrą pasikviesti ir pernai, tačiau dėl lėšų stygio to negalėjo padaryti.

Šiemet Gdynės festivaliui Kamerinis orkestras parengė XIX – XX amžiaus pradžios sakralinės muzikos programą, kurią turėjo galimybę išgirsti praėjusį sekmadienį į Marijos Taikos Karalienės bažnyčią susirinkę žmonės. „Tai buvo savotiška repeticija prieš išvyką į Gdynę“, – sakė L.Kuraitienė. Šiemet kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru koncertuos dainininkė A.Krikščiūnaitė.

„Klaipėdos“ inf.

Teritorija – meno žemė

MENO MARŠRUTAIS

Teritorija – meno žemė

Ignas KAZAKEVIČIUS

Liepos 26 – rugpjūčio 6 dienomis buvau pakviestas skaityti paskaitų apie šiuolaikinį Lietuvos meną, pristatyti Klaipėdos meno infrastruktūrą, Klaipėdos menininkų namų tarptautinės komunikacijos programą į tarptautinį meno simpoziumą Pedvalėje, Latvijoje.

Vietos užteks visiems

Latvijai, Estijai ir Lietuvai tapus ES narėmis, susiklostė palanki situacija ir trišalis menininkų noras bendradarbiauti, kurti bendrus projektus. Kitaip tariant, nebūtinai orientuotis vien tik į ES senbuves. Be abejo, jose meno ir kultūros rėmimas bei rinka išvystyti geriau, tačiau bendri Baltijos sesių projektai tarp kolegų gali tapti lygiaverčiais konkurentais.

Modernistine tradicija paremtas menas (tapyba, grafika, skulptūra) minėtose Baltijos šalyse gana ryškiai skiriasi. Tačiau sekantys dabartinių meno procesų aktualijas suvokia, jog kūryba pati savaime jau nebeaktuali. Aktualumas turėtų būti išgryninamas naujoje formoje, naujas turinys turėtų byloti sintetine (gerąja prasme) metakalba, atsirandančia iš įvairių meno formų, sričių, išraiškos būdų jungties.

Todėl neatsitiktinai Pedvalės simpoziume nuolat dalyvauja tapytojai, grafikai, skulptoriai. Pastariesiems čia suteikiamas prioritetas, nes Kurzemės regione esančio Pedvalės parko įkūrėjas Ojaras Feldbergas pats yra žinomas skulptorius. Jo kūriniai puošia Latvijos miestų (artimiausias – Ventspilis) skverus ir aikštes, lieka tarptautinių skulptūros simpoziumų vietose. Menininkas prisipažino, jog ir į parką jis žiūri kaip į savo idėjų tąsą, idealią vietą žemės menui, akcijoms bei instaliacijoms. Na, o vietos, – šmaikštavo O.Feldbergas, – visiems užteks, juk skirtingos idėjos turi viena kitą papildyti, o parkas – tapti vienu dideliu kūriniu.

Muziejus po atviru dangumi

Parkas pradėtas kurti prieš gerą dešimtmetį. Landšaftu primenančią mūsų Rumšiškes Pedvalę sudaro dvi buvusių vokiečių baronų sodybos Friks ir Brinks Pedvalė su visais dvarelių atributais – rezidencijomis bei ūkiniais pastatais. Dalis jų teberemontuojami, dalis paversti medžiagų sandėliais. Kituose įkurtas viešbutis, ekspozicinė erdvė bei menininkų dirbtuvės. Kai kas pastarosiose taip pat remontuotina, betgi vos daugiau nei per dešimtmetį nuo nepriklausomybės atgavimo parkas iš griuvėsių ir šabakštynų virto atvira šiuolaikinio meno ir rekreacine zona.

Aktyviausiai gyvenimas čia verda vasaros metu – veikia kavinė, palapinių zona. Čia nuolat šurmuliuoja egzotikos ištroškę užsieniečiai, ir latviai mėgsta atvažiuoti ir rengti savaitgalio pobūvius ar kelti vestuvių puotas. Visus traukia originalus muziejus po atviru dangumi. Aplinką užpildo erdviniai skulptūriniai objektai, instaliacijos. Medžiagos įvairiausios: medis, keramika, betonas, metalas. Vieni kūriniai – ilgalaikiai, kiti ilgaainiui susilieja su aplinka – akmenų, malkų krūvomis, tvenkiniais, baseinais. Bet kokiu atveju juos stengiamasi natūraliai įterpti į gamtą – pvz., medžiuose “plaukia” iš vielos numegzti debesys, kituose tupi koalų būrys, lomos reljefą atkartoja keraminiai laiptai (išdegti irgi čia vienos akcijos metu). Ir taip dešimtimis hektarų ir kilometrų takais, takeliais…

Menininkų Meka

Paprasčiausia kurti čia, suprantama, tapytojams. Juk jie gali dirbti bet kada, bet kur – dirbtuvėse tapyti ant molbertų ar plenere po atviru dangum.

Kitų sferų menininkais (kur reikalinga techninė įranga) rūpinamasi labiau. Grafikams sudarytos neblogos sąlygos – suteikiama atskira patalpa, presas, popierius, dažai, skiediklis. Visa kita, ko reikia autorinėms technikoms, menininkai atsiveža patys, nebent iš anksto tartųsi su kuratoriumi.

Skulptoriams čia rojus, – talkina darbininkai, jei projektas sudomina kuratorius, gauna ir medžiagas. Be to, galima tartis dėl skulptūrų užbaigimo per kelis kartus, nes tam yra sąlygos, tokia muziejaus po atviru dangumi specifika.

Šiemet į Pedvalės simpoziumą atvyko trys lietuvės grafikės: Edita Matulionytė, Eglė Vertelkaitė ir Jūratė Rekevičiūtė. Pastaroji čia “sugavo savo bangą” – sukūrė kelis spalvomis žaižaruojančius tačiau minimalistinius ciklus ir pardavė kelis kūrinius į uždarymą atvykusiems rygiečiams architektams.

Iki Rygos tik 130 kilometrų, tad į renginius Pedvalėje atvažiuoja kolegos, kritikai, žurnalistai, galerininkai ir dizaineriai, panašių simpoziumų organizatoriai. Palanki terpė kontaktams megzti. Kaip ir kitos sąlygos – medžiagos, maitinimas tris kartus perdien, šalia Sabilės miestelis, Abavos upės slenksčiai ir paplūdimiai, laužavietės, visą sezoną veikiančios bobslėjaus trasos, paint-bolas ir, svarbiausia, nuoširdus meninis Suomijos, Estijos, Lietuvos, Danijos, Latvijos menininkų sambūris.

Vyksta ištisus metus

O. Feldbergui talkina dukra Laura Feldberga, grafikė ir vadybininkė. Ji palaiko ryšius su menininkais, tvarko fondų projektus ir koordinuoja renginius. O jie vyksta ištisus metus. Literatų sąskrydžiai, etnokultūriniai vakarai, akcijos, performensai, žiemą statomos ledo ir ugnies skulptūros – visa turi aiškiai išreikštą koncepciją bei temas.

Šiemet pasibaigęs keturmetis projektas „Teritorija. Keturi elementai“ buvo skirtas “Žemei”. Kitais metais rengiamasi “Elementui X”.

Iki šiol į Pedvalę vykdavo daugiausia kauniečiai. Tačiau įžvelgiu sėkmingas bendradarbiavimo perspektyvas Klaipėdos skulptoriams, jauniems kūrėjams. Turėdamas laiko, susipažinau su Latvijos menininkais, Rygos (kurioje viskas koncentruojasi) ekspozicinėmis erdvėmis, kituose miestuose vyskstančiais porceliano bei keramikos simpoziumais, menininkų rezidentūromis. Kaip jau minėjau, kūrybinis procesas ten orientuojamas į savotišką „multimediją“, – antai porcelianą dekoruoti kviečiami ne tik šios srities asai, bet ir žinomi tapytojai, grafikai. Būtent jie įneša gaivaus vėjo į pakankamai „užracionalėjusius“ meno užutėkius.

Taigi Klaipėdos menininkų namai užmezgė tvirtus ryšius su užsienio kolegomis ir jų kuriamomis struktūromis ir dabar ruošiasi bendriems dideliems kitų metų projektams. Sekite mūsų informaciją, sekite mus, mes jau eteryje!

Bilietus į koncertus galima užsisakyti internetu

Langas

Bilietus į koncertus galima užsisakyti internetu

Klasikinės muzikos gerbėjai bilietus į dirigento Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) rengiamus koncertus gali užsisakyti arba įsigyti internetu (www.bilietai.lt). Tai pirmasis orkestras Lietuvoje, savo klausytojams siūlantis šią naujovę. Iki šiol bilietus į LVSO koncertus buvo galima įsigyti tik Vilniaus kongresų rūmų kasoje bei užsisakyti LVSO interneto svetainėje.

„Bilieto pirkimas internetu – patogi paslauga. Koncertų lankytojams nebereikia stovėti eilėse prie kasos, taikytis prie jos darbo laiko. Manome, kad didžioji dalis bilietų į svarbiausius renginius bus išpirkti dar prieš koncertų sezono pradžią“, – sakė LVSO informacijos ir reklamos skyriaus vadovė Auksuolė Petrauskaitė, primindama, jog Kongresų rūmai kartu su LVSO naująjį koncertų sezoną pradeda rugsėjo 24-ąją.

Tinklalapyje www.bilietai.lt skelbiama ne tik LVSO koncertų sezono programa, bet ir pateikiamas Vilniaus kongresų rūmų, kur vyks koncertai, salės planas. Pagal pageidaujamą kainą vieta pirkėjui parenkama automatiškai.

Vartotojai sumokėti už bilietus galės naudodamiesi elektroninėmis bankininkystės sistemomis “Hanza.net” ir “VB internetas”. Taip atsiskaitęs asmuo gaus specialų kodą, su kuriuo atėjęs į “Bilietai.lt” platinimo vietą galės atsiimti pirktą bilietą. Norintiems, kad įsigyti bilietai būtų atvežti į namus ar kitą nurodytą vietą, nuo rugsėjo mėnesio bus suteikta galimybė naudotis Lietuvos pašto kurjerių sistema.

Vakarų šalyse bilietų užsakymo bei pirkimo internetu paslauga yra įprasta. A. Petrauskaitės teigimu, Lietuvoje pirmieji ir vieninteliai tokią paslaugą pasiūlė interneto svetainės www.bilietai.lt kūrėjai.

„Ateityje galimybės rezervuoti, apmokėti ir atsiimti bilietus klientui patogioje vietoje plėsis, – netrukus juos bus galima įsigyti specialiuose bilietų pardavimo terminaluose, įsikūrusiuose prekybos centruose “Maxima” ir “Hyper Maxima” Vilniuje, Kaune bei Klaipėdoje. Nuo rugsėjo planuojame atidaryti daugiau bilietų pardavimo terminalų ir kituose Lietuvos miestuose“, – teigė „Bilietai.lt“ vadovas Vladas Motieka.

„Klaipėdos“ inf.