Norvego šokio spektaklyje tapsime “Ligoninės” pacientais
Norvego choreografo Jo Stromgreno šokio spektaklyje “Ligoninė” stiprus realybės jausmas. |
Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis “Naujasis Baltijos šokis” šiemet prasidės spektakliu Klaipėdoje. Gegužės 1-ąją Klaipėdos dramos teatro scenoje pasirodys vieno garsiausių Norvegijos choreografų Jo Stromgreno šokio trupė.
Suvažiuos iš 9 šalių
Gegužės 1-ąją Klaipėdoje ir gegužės 3-9 dienomis Vilniuje vyksiančiame 9-ajame tarptautiniame šiuolaikinio šokio festivalyje “Naujasis Baltijos šokis – 2005” iš viso dalyvaus 16 šokio trupių ir projektų iš 9 valstybių: Lietuvos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Norvegijos, Suomijos, Lenkijos, Latvijos ir Rusijos.
Į festivalį suvažiuos apie 150 šokėjų, choreografų bei aptarnaujančio trupių personalo. Festivalio renginiai numatyti Klaipėdos dramos teatre ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenose.
Geras pažįstamas
Ironišku humoru, nekasdieniu žvilgsniu į gyvenimo kasdienybes pasaulinės publikos dėmesį užkariavęs J.Stromgrenas yra vienas lietuvių publikos mėgstamiausių užsienio choreografų. Lietuvoje jau rodytos jo sukurtos „Vyriškos misterijos“, „Šokis lenkiasi futbolo menui“, „Atvykimas“ (pagal S.Beketo „Belaukiant Godo“). Taip pat matėme jo Karaliaučiaus srityje, Klaipėdoje ir kitose Lietuvos vietovėse sukurtą kino filmą „Maskvos kryptis“. Spektaklių „Ten“ ir „Tok pisin“ premjeros įvyko Vilniuje, Lietuvos šokio informacijos centras buvo abiejų spektaklių koprodiuseris.
Išgarsėjo greitai
Įdomu, jog daugiau laiko skyręs futbolui ir kitiems vyriškiems pasilinksminimams J.Stromgrenas šokiu susidomėjo vėlai – būdamas jau septyniolikmetis. Šokį studijavo keliose privačiose baleto mokyklose Norvegijoje, o flamenką – Ispanijoje, Madride.
1994-aisiais Jo Stromgrenas baigė Nacionalinę baleto kolegiją, šoko keliose šokio trupėse, 1998 metais subūrė savo trupę, bet kūrė ne tik jai.
Norvegijos, kitų Skandinavijos šalių ir tarptautinių festivalių prizais apdovanotas choreografas dažnai kviečiamas dirbti su garsiomis baleto ir šiuolaikinio šokio trupėmis – Norvegijos nacionaliniu baletu, Niurnbergo, Islandijos baletais, Danijos šokio teatru.
2000-aisiais Reino operos teatro Nacionalinio baleto trupė (Prancūzija) parodė J.Stromgreno sukurto „Spragtuko” variantą, kuriame buvo pasakojama apie benamius ir neįgaliuosius.
Skausmo filosofija
Tradiciniuose gyvenimo reiškiniuose Jo Stromgrenas sugeba rasti naujų pusių, nepiktai pasijuokdamas iš įprastinių elgesio bei mąstymo klišių. Keliuose naujausiuose savo spektakliuose J.Stromgrenas jau pažėrė ir nostalgiškų filosofijos nuotrupų, žyminčių savotišką brandą ir kūrybinio kelio modifikacijas. Tokio pobūdžio jo kūriniams priskiriamas ir šokio spektaklis “Ligoninė”, kuris bus parodytas Klaipėdoje. Jo tema – izoliuoti žmonės užmirštose vietovėse.
Įvadiniame tekste pasakojama apie ne itin atokią šalį, kurios provincijos ligoninėje dirba trys seselės.
Tačiau klinikoje nėra pacientų. Dėl nuolatinio motyvacijos trūkumo gali sugriūti herojiškas seselių ryžtas. Tad jos nutaria imtis veiksmų, atlikdamos tai, ką buvo mokomos daryti, – nuskausminti. Tačiau kyla klausimas: kas turėtų savanoriškai sutikti kęsti skausmą, kurį kiti galėtų numalšinti?..
Ką duoda pakaitalai?
“Ligoninės” tema artimai susijusi su pakaitalų daugėjimu šiuolaikiniame gyvenime. Tai veiksmai, kurių imamės, ir daiktai, kuriais naudojamės, kad sukeltų tikro ir pilnakraujo gyvenimo pojūtį. Kaip atlaikyti emocinę sąstingio tuštumą? Paprastai viltis ir ilgesys kurį laiką neblogai sąveikauja. Bet ką daryti, kai ilgesys subyra į gabalėlius, o viltis jau seniai ištirpo?..
Medicinos seselės profesija tradiciškai traktuojama kaip visiškai nekalta ir verta pasitikėjimo. Seselės, pasižyminčios aukštais moralės standartais ir ypatingu pasiaukojimu, ištisus amžius gelbėjo gyvybes, gydė, padėjo – ir teikė viltį. Būdamos skausmo malšinimo žinovės, bet negalinčios nugalėti savųjų kančių, jos tampa apokaliptinėmis visuomenės liudininkėmis.
Anot “Ligoninės” kūrėjo, tai viso labo tik liūdna situacija, kuri gali sukelti norą pabandyti išspręsti problemą. Problemą, kuri netiesiogiai veikia mus kaip stebėtojus – per mūsų kasdienę savigraužą dėl paviršutiniškų pakaitalų.
“Ligoninėje” nešvaru
Spektaklio “Ligoninė” metu scenoje atkuriamas 6-ojo dešimtmečio ligoninės interjeras. Veikėjos, apsirengusios klasikiniais medicinos seserų drabužiais. Realybės jausmą turėtų sukelti tai, kad viskas yra šiek tiek padėvėta ir nešvaru. Itin nešvaru. Vieta, kuri tikėtina turėtų būti labai švari ir aseptiška, realybėje yra padengta purvo, dulkių ir žmogiškųjų išskyrų likučiais. Tačiau veikėjos elgiasi taip, lyg būtų švariausioje pasaulio vietoje, tokiu būdu demonstruodamos neteisingą izoliacijos suformuotą vertinimą.
Spektaklio pagrindas – judesys. Tačiau naudojama ir rusų, prancūzų bei rumunų kalbomis besiremianti nonsense kalba.
Parengė Rita Bočiulytė