Į jaunųjų Europos kūrėjų parodą

Ramunė Pletkauskaitė

Dešimties jaunųjų klaipėdiečių menininkų darbai rugpjūčio pabaigoje iškeliaus į parodą Montruže (Prancūzija), o rudenį iš ten sugrįš į Klaipėdos dailės parodų rūmus kartu su devynių Europos šalių jaunųjų meno kūrėjų paroda.

Miesto dailės parodų rūmuose balandį buvo pristatyta 22-jų jaunųjų Klaipėdos ir regiono menininkų kūrinių paroda „Salonas“.

Ji surengta norint atrinkti menininkus prestižiniam tarptautiniam projektui – „Jaunųjų Europos kūrėjų parodai”.

Specialiai sudarytos meno ekspertų komisijos (dailininkai A.Sakalauskas, M.Petrulis, I.Barotis, prof. A.Kliševičius, menotyrininkai I.Kazakevičius ir G.Giedraitytė, kultūros žurnalistė R.Bočiulytė, Dailės parodų rūmų Dailės skyriaus vedėja V.Dmuchauskienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinio departamento direktorė N.Laužikienė) verdiktas nulėmė, kurių menininkų kūriniai keliaus į parodą Prancūzijoje, o vėliau – ir po visą Europą.

Komisija atrinko 8 menininkus, kurių darbai taps Klaipėdos miesto ekspozicijos „Jaunųjų Europos kūrėjų parodoje“ Montruže dalimi. Tai – Dovydas Augaitis, Rita Budvytytė, Jurgis Malinauskas, Andrius Petkus, Kristina Samoškaitė, Gytis Skudžinskas, Darius Vaičekauskas, Goda Venclovaitė.

Dar du menininkai buvo atrinkti, atsižvelgiant į pavasarį Klaipėdoje viešėjusio Montružo miesto mero Žano-Lupo Metono (Jean-Loup Metton) ir projekto koordinatoriaus Andrea Ponsini pageidavimą, jog projekte kartu su klaipėdiečiais dalyvautų ir po vieną Vilniaus bei Kauno atstovą. Komisija pakvietė projekte savo darbus pristatyti klaipėdietę fotomenininkę Joaną Deltuvaitę, šiuo metu gyvenančią ir dirbančią Vilniuje, o Kaunui atstovauti pasiūlyta vėlgi klaipėdiečui keramikui Juliui Rakevičiui, dalyvavusiam „Salono“ parodoje, nors pastaruoju metu jis kuria Kaune.

Komisija pripažino šių autorių novatoriškumą, netradicinę, savitą stilistiką, originalias idėjas, atsižvelgė į jų kūrybinės biografijos spektrą ir įžvelgė kūrybinės perspektyvos galimybes.

Kūrinio medžiaga, atlikimo technika, žanras ar masteliai nebuvo lemiantys vertinimo faktoriai.

Visi autoriai parodai Prancūzijoje pateiks nebūtinai tuos darbus, kuriuos eksponavo klaipėdietiškame „Salone”.

Paroda „Le Salon Europeen des Jeunes Createurs 2006/2007” Montruže bus atidaryta rugsėjo 22-ąją ir vyks iki spalio 13-osios, o po to atkeliaus į Klaipėdą.

Čia paroda veiks spalio 27 – lapkričio 26 dienomis, vėliau iškeliaus į kitas Europos šalis.

Klaipėdoje, kaip ir Montruže, vyksiančioje parodoje dalyvaus menininkai iš visų projekte dalyvaujančių šalių – Prancūzijos, Portugalijos, Ispanijos, Austrijos, Italijos, Švedijos, Lenkijos, Slovakijos ir Lietuvos, kuriai atstovauja klaipėdiečiai.

Klaipėdietės kūrinys papuošė viešbutį Nidoje

Rita Bočiulytė

Viešbutis „Nidos smiltė“ šiąvasar pasipuošė klaipėdietės dailininkės monumentalistės Angelinos Banytės sukurtu sgrafitu.

A.Banytės sgrafitas įkomponuotas į senovinio pastato nišas.

Šia sienų tapybos technika tapytoja ištapė tris buvusio senojo Blodės viešbučio (dabar „Nidos smiltė“) pastato nišas. Keturių kvadratinių metrų dydžio triptikas atkreipia dėmesį iš tolo.

Ant gruntuoto paviršiaus dėdama kelių skirtingų spalvų tinko sluoksnius ir išraižydama juos, autorė išgavo spalvotą reljefinį piešinį. Jame susipynė ornamentinės detalės ir tekstinis šriftas. Tekstas, primenantis maldą, – lietuvių ir vokiečių kalbomis: „Buveinė ši Dievo globoj. Nuo pražūtingo gaisro Viešpats saugos. Kiekvienas, kuris ateina ir išeina, jo priesakų tegu nesibodės.“

Greta nupiešta vynuogė, žuvis, balandis, anot dailininkės, vieniems kelia evangelijos, kitiems vyno, poilsio asociacijas. A.Banytė to ir siekė, – kad suvokimo ratas būtų platus. Naudojo baltą, raudoną ir gelsvą – smėlio spalvas. Jos puikiai dera prie raudonų plytų namo.

Viešbutyje dažniausiai apsistoja vokiečių turistai. Dailininkė juokėsi, kad dirbant jai nestigo jų dėmesio – vokiečiai kalbino, fotografavo, žavėdamiesi, kad viešbučio pastatas įgavo tokią unikalią išvaizdą.

Šį darbą dailininkei užsakė viešbučio savininkė Algima Noreikienė. Jos iniciatyva „Nidos smiltė“ išsaugojo senojo Blodės viešbučio prisiminimus ir dvasią, tebetraukiančią čia turistus ir menininkus ne tik iš Lietuvos.

Kasdienybės žvyras

Gytis Skudžinskas

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (Daržų g. 10 / Bažnyčių g. 4) veikia šeštoji projekto „Erozija” paroda „Akimirka”.

Be jokio patoso

Uraganas „Anatolijus“. Ado SENDRAUSKO nuotrauka Egidijaus JANKAUSKO nuotrauka

Ligšiolinė „Erozijos“ projekto vystymosi kreivė vis labiau tolo nuo klasikinio fotografijos atspaudo. Parodoje „Akimirka” atsigęžta į fotografijos žanro ištakas – siekį dokumentuoti aplinką ir įvykius.

Tačiau fiksuojami ne reprezentaciniai pajūrio renginiai ir dažais dar kvepiantys fasadiniai miesto portretai. Autorių darbuose – ne patosiška kasdienybės akimirkų seka. Čia – gyvenimo rutina ir nesurežisuoti gatvės ir aplinkos ekscesai „ima viršų” prieš fejerverkų šviesa nušviestus savireklaminius įvaizdžius.

Kita vertus, parodoje dominuoja ant jūros kranto gyvenančios bendruomenės realijos, kurioms kaip antipodas iškyla neseniai praūžusių pajūrio gaisrų atspindžiai. Nuosekliai peržvelgdami parodą, galime stebėti amžiną priešingų stichijų – vandens ir ugnies – kovą.

Visuose parodos darbuose daugiau ar mažiau išryškėja reportažinės krypties fotografijai būdingi bruožai – pasakojimas, įvykis, laiko pulsas.

Atstovauja reportažui

Klasikiniam, pasakojančiam reportažui atstovauja uostamiesčio dienraščių fotografai: Vytautas Liaudanskis, Algirdas Kubaitis ir Saulius Stonys. Pastarieji renkasi drastiškų, nekasdieniškų, bet kartu ir nefalsifikuotos tikrovės atvaizdų pasakojimą.

Darbai dramatiški ir atšiaurūs, sužadinantys žiūrovų jausminius instinktus. Net geriau atsiskleidžiantys nei dienraščių puslapiuose, kur juos ne tik paaiškina, bet ir užgožia teksto stulpelių ir reklaminių skelbimų labirintai.

Gaila, parodos apimtis neleido nė vienam iš autorių peržengti trijų fotografijų ribos.

Reikia tikėtis, kad pasaulio žiniasklaidoje populiarėjantys išsamūs vizualiniai pasakojimai atras savo vietą ir pajūrio spaudos puslapiuose.

Vieno kadro strategai

Uraganas „Anatolijus“. Ado SENDRAUSKO nuotrauka Egidijaus JANKAUSKO nuotrauka

Kita grupė spaudos fotografų – Nerijus Jankauskas, Egidijus Jankauskas, Darija Vasiliauskienė – pasirenka istorijos atkūrimo per vieną kadrą strategiją. Prie jų dar galėtume priskirti fotomenininkus Dovilę Čižaitę, Aleksandrą Katkovą ir Mindaugą Leskauską.

Jų darbuose dar daugiau kasdienybės žvyro, gyvenimo, pripildyto tiek atsitiktinumų ir paradoksų, tiek nuobodulio ir neišvengiamybių.

Autorių darbai dažnai dar sietini su XX a. viduryje susiformavusia „lemiamo momento” mokykla. Pataikę laiku nuspausti mygtuką, fotografai tikisi užfiksuoti pačią gyvenimo esmę, kuriai nereikalingi papildomi paaiškinimai ar ilgi analitiniai tekstai.

Šiuo atveju tai geriausiai pavyksta A.Katkovui, kuris tiesiog „pagauna” tą akimirką, kai dauguma mintyse pagalvoja, „kaip gaila, kad dabar neturiu fotoaparato”. Fotografo profesionalumas įgalina jį iš atsitiktinės situacijos ištraukti maksimalų rezultatą.

Iš spaudos fotografų būrio išsiskiria N.Jankauskas, bandantis kalbėti bendresnėmis temomis, kiek estetizuotuose fotolakštuose užfiksavęs virtualių komunikacijų eroje erozijai pasmerktas metalines pašto dėžutes.

E.Jankauskas, D.Vasiliauskienė, D.Čižaitė ir M.Leskauskas siekia parodyti psichologinį aplinkos ar žmogaus portretą, kupiną veiksmo ir jausmų.

Parodos darbai atrodo tiesiog „gerai padaryti”, bet ne vienam iš paminėtų autorių galima būtų papriekaištauti dėl šiek tiek formalaus požiūrio į atliekamą darbą. Retai kur pasitaiko netikėtas rakursas, išradinga ir apgalvota kompozicija. Stebint spaudos fotografų darbus dominuoja siužetiškumas, juose daug svarbiau „kas”, o ne „kaip” vaizduojama.

Išsiskiria du menininkai

Labiausiai parodoje išsiskiria fotomenininkų Roberto Gabrio ir Ado Sendrausko darbai.

Pastarasis renkasi tą patį klasikinį reportažinį pasakojimą, per tris fotoatspaudus išskleidžia dramatiško įvykio tėkmę. Bet A.Sendrausko lakštų monochrominis purvas įvykiui suteikia daugiau dramatiškumo, kompozicijos dinamiškesnės nei spaudos fotografų darbuose. Pastaruoju metu hiperaktyviai besireiškiantis menininkas jau nusipelno „metų atradimo ir netikėtumo” nominacijos.

Kita vertus, kaskart atsinaujinantis autorius pradeda atrodyti „visoks”, o tai reiškia „joks”. Menininkui reikėtų stabtelėti ir apsispręsti, kokiu keliu žengti. Iki tikrai brandžios kūrybos A.Sendrauskui pritrūksta braižo nuoseklumo ir nagrinėjamų problemų apibrėžtumo.

R.Gabrio portretuose mažiausia kasdieniškų įvykių pėdsakų. Jie pulsuoja estetizuotais juodai baltais kontrastais, bet šviesa ir tamsa atspauduose „nekovoja” tarpusavyje. Tokiose fotografijose pritrūksta daugiau džiazo improvizacijos, non finito principų, kurie leistų minčiai skrieti toliau už kadro rėmelio ribų.

Parodos kuratoriai tikisi, kad šis neplatus ekskursas į pajūrio reportažinę fotografiją bus geras akstinas permąstyti uostamiesčio spaudoje pateikiamą vaizdinę medžiagą. Galbūt ji pradės įvairėti ir stebinti. Norėtųsi tikėtis ir aktyvesnio autorių dalyvavimo kasmetiniuose šalies spaudos fotografijos konkursuose, kurie lig šiol buvo labai fragmentiški ir kuklūs.

Lūžiai ir slaptavietės

Romualdas INČIRAUSKAS. Didžioji kopa. 2006 m. Aliejus, drobė, 100×80 cm.

Nors ir vasara, kultūrinis gyvenimas nėra apmiręs – menininkai renkasi prie Baltijos jūros ir diskutuoja, keičiasi idėjomis.

Gavo „Meistro kepurę“

Grafikę J.Rekevičiūtę pasveikino III Sankt Peterburgo grafikos bienalės „Baltosios naktys“ kuratorė J.Fedina.

Gegužės mėnesį Lietuvoje įvykusios grafikos meno bienalės „Now art now future. Freedom / Rytoj yra dabar. Laisvė” atsakomasis vizitas Sankt Peterburge po ilgos pertraukos pristatė mūsų šalies grafikos meistrus Rusijos kultūros sostine tituluojamame mieste.

III tarptautinei grafikos bienalei „Baltosios naktys” kuratoriai kaunietė menininkė Jūratė Rekevičiūtė ir klaipėdietis menotyrininkas Ignas Kazakevičius pateikė 9 autorių kūrinių kolekciją.

Parodoje dalyvavo Lida Dubauskienė, Kęstutis Grigaliūnas, Eglė Kuckaitė, Evaldas Mikalauskis, Jūratė Pikčilingytė, Jūratė Rekevičiūtė, Egidijus Rudinskas, Eglė Vertelkaitė ir klaipėdietis Anatolijus Klemencovas.

Sankt Peterburgo Maniežo erdvėje surinko per 600 autorių. Lietuvius pristatė generalinis konsulas Sankt Peterburge Eitvydas Bajarūnas.

Ši bienalė įtraukta į XIV tarptautinį menų festivalį „Master Klass”. Jo metu per vieną mėnesį peterburgiečiai kasmet išvysta aukščiausio lygio įvairių meno sferų projektus, individualius žinomų vietos menininkų pasirodymus, atskirai pristatomas užsienio autorių programas. Tai tapyba ir skulptūra, teatras ir muzika, kompiuterinis dizainas, aukštoji mada ir reklama.

Vadinamieji master klassai turi ir tiesioginę išraišką – meistriškumo pamokas, kurias vedantis meistras pristato savo autorinę techniką, moko ja dirbti kitus menininkus.

Ypatingiems menininkams projekto prezidentas – Ermitažo direktorius M.B.Piotrovskis asmeniškai įteikia aukščiausią meistriškumą išreiškiantį apdovanojimą – stebuklingą „Meistro kepurę”, kurią išsiuvinėjo mūza – Magarita. Šie to paties pavadinimo M.Bulgakovo romano ir naujausios jo ekranizacijos veikėjai festivalyje įkūnija kūrybos dvasią. Šio jau kultiniu tapusio filmo režsieriui M.Bortko šiemet šis apdovanojimas buvo įteiktas pirmajam.

Bienalės atidarymo dieną „Meistro kepure” pagerbta J.Rekevičiūtė. Ji Peterburgo publiką intrigavo iš second hando (korsetų, body ir pan.) pagamintų klišių erotiškumu ir reljefiniais, regis, dar kūno šilumą išsaugojusiais atspaudais.

Ieško Mažosios Lietuvos

Liepos 6-ąją Šilutės muziejuje (Lietuvininkų g. 4, Hugo Šojaus dvaras) atidaryta Prano Domšaičio tapybos paroda.

Tai vienas iš Šilutės muziejaus įgyvendinamo projekto „Mažosios Lietuvos studija“, kurį remia Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Šilutės rajono savivaldybė, renginių. Parodoje eksponuojami 14 tapytojo ekspresionisto P.Domšaičio paveikslų iš jo vardo galerijos Klaipėdoje fondų. Jie atspindi svarbiausius dailininko kūrybos etapus – nuo ankstyvųjų, Vokietijoje ir Austrijoje sukurtų peizažų, natiurmortų iki Pietų Afrikos Respublikoje nutapytų figūrinių kompozicijų, egzotiško krašto vaizdų.

Paroda Šilutės muziejuje veiks iki rugpjūčio pabaigos.

2001-aisiais Klaipėdoje atidarius nuolat veikiančią dailininko kūrybos ekspoziciją, P.Domšaičio paveikslai jau buvo eksponuoti parodose Vokietijoje – Diuseldorfe (2004) ir Dachau (2005).

Ši paroda – pirmoji, kurią, bendradarbiaudama su Šilutės muziejumi, LDM Prano Domšaičio galerija surengė Lietuvoje.

Atidarymo metu LDM Prano Domšaičio galerijos Klaipėdoje vedėja Kristina Jokubavičienė perskaitė pranešimą „Mažosios Lietuvos dailė ir Prano Domšaičio kūryba“.

Kitas projekto „Mažosios Lietuvos studija“ renginys – tapybos pleneras „Mažosios Lietuvos beieškant“, prasidėjo Šilutėje liepos 21-ąją. Plenero dalyviai iš Vilniaus – tapytojų grupė „Anabasis” ieško ir tapybos darbuose fiksuoja dar išlikusius krašto istorijos, kultūros, architektūros ženklus, o liepos 29-ąją H.Šojaus dvare bus atidaryta plenero metu sukurtų paveikslų paroda.

Laboratorija Kintuose

Kintuose dailininkai ir muzikai susibūrė į 4-ąją tarptautinę emalio meno ir muzikos laboratoriją „Pamario ženklai“.

Šiandien 18 val. „Pamario ženklų“ iškilmingame atidaryme bus pristatyta emalio juvelyrinė kolekcija iš Rusijos, vyks muzikinės grupės „Pamario ženklai“ pirmasis improvizacinis vakaras.

Kaip pasakojo Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė, į emalio ir muzikos laboratorijos „Pamario ženklai“ kūrybines dienas susirinko metalo emalio meistrai iš Lietuvos, Rusijos, Estijos ir JAV.

Šiemet pirmąsyk „Pamario ženkluose“ dalyvaus ir muzikai. Pakviesti vilniečiai kompozitoriai A.Balsys ir G.Laurušas, būgnininkas E.Genys ir klaipėdietis gitaristas E.Jonavičius.

Dailininkai ir muzikai 12 dienų kurs ir improvizuos drauge.

Emalio ir muzikos laboratorijos kūrybinės dienos Kintų Vydūno kultūros centre (Šilutės raj.) baigsis rugpjūčio 5-ąją naujos emalio kolekcijos „Pamario ženklai“ parodos pristatymu ir muzikinės laboratorijos improvizacine programa.

Iki tol laboratorijoje svečiai laukiami kasdien. Čia bus galima pamatyti, kaip meistrų rankose gimsta meno kūriniai iš emalio, nuolat veiks Rostovo (Rusija) meistrų emalio darbų paroda-pardavimas, skambės muzikinės improvizacijos „Pamario ženklų“ tema.

„Pamario ženklus“ organizuoja VšĮ Kintų Vydūno kultūros centras, remia Šilutės rajono savivaldybė, Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir Lietuvos Respublikos kultūros ir sporto rėmimo fondas.

Japonijos legenda

Rugpjūčio 4-ąją 16 val. Lietuvos dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje (Liepų g. 33) bus pristatyta Japonijos fondo kilnojamoji paroda „Šiuolaikinių Japonijos dailininkų parafrazės Tošiusajaus Šiaraku (XVIII a.) grafikos tema“.

Tošiusajus Šiaraku (Toshusai Sharaku) – paslaptingas XVIII a. japonų grafikos meistras, kuris šiandien yra tikra Japonijos legenda, jo kūriniai pripažinti nacionaline vertybe.

Parodoje bus eksponuojami T.Šiaraku sukurti Kabuki teatro aktorių portretai (reprodukcijos) ir šiuolaikinių japonų dailininkų grafikos, skulptūros, keramikos, plakato kūriniai, įkvėpti didžiojo tėvynainio kūrybos.

Japonijos fondas ir Japonijos ambasada po Europą keliaujančiai parodai Lietuvoje pasirinko Klaipėdą. Į mūsų miestą ji atvežama iš Liuksemburgo, o toliau persikels į Afrikos žemyną, Ganą.

Paroda pradeda kultūros renginių ciklą, skirtą diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Japonijos atkūrimo 15 metų sukakčiai paminėti.