Muzikiniai pasveikinimai palydint 2006-uosius
Danguolė Vilidaitė
Gruodžio 14-31 dienomis Klaipėdos miesto koncertų salėje nuskambės aštuoni „Salve musica“ festivalio renginiai, dovanojantys mums aštuonias ypatingas šventines nuotaikas palydint senuosius 2006-uosius.
„Terem kvartetas“ iš Rusijos publiką įsuko į spalvingą įvairiausių muzikinių nuotaikų verpetą. Nerijaus Jankausko nuotrauka |
Žymūs atlikėjai, įdomios programos ir intriguojantys koncertų pavadinimai („Chuliganų išpažintis”, „Mėnesienos sonata”, „Po angelo sparnu…”, „Palinkėkime ramybės…”, ”Kalėdų dieną – varpų naujiena!”, „Improvizijos”, „Smuiko virtuozų susitikimai”, „Muzikinės išdaigos, arba Naujametis remiksas”), norisi manyti, ir šį kartą sudomins ne vieną žingeidų klausytoją.
Nuotaikų šėlsmas
Aleksandro Palėjaus rečitalis buvo lauktas ir kartu netikėtas. |
Pirmasis siurprizas – „Chuliganų išpažintis“ – tai vakaras su „Terem kvartetu“ iš Rusijos (Andrejus Konstantinovas – sopraninė domra, Aleksėjus Barchtčevas – altinė domra, Andrejus Smirnovas – bajanas ir akordeonas, Michailas Dziudzė – kontrabosinė balalaika).
Kaip teisingai pastebėjo koncerto vedėja muzikologė Rūta Vildžiūnienė, šių atlikėjų kūrybos stilius nusakomas sunkiai. Čia nepaprastai virtuoziškai ir žaismingai apjungiama klasikinė ir improvizacinė džiazo manieros, išraiškos, būdingos rusų liaudies muzikai. Ypatingą prieskonį kompozicijoms suteikė ir tai, kad jos buvo atliktos autentiškais instrumentais – specifinis balalaikos ir domrų tremolo.
Melodingai ir lengvai koncerto pradžioje suskambo italų kompozitoriaus Nina Rotos muzika, parašyta Federiko Felinio kino filmams („8 ½“, „Amarkord“ ir kt.). Rusiškų multiplikacinių filmų dvasia, atrodo, sugrįžo kartu su trimis paveikslėliais pagal Piotro Čaikovskio kūrybą („Piotras Iljičius – och ir didinga“, „Piotras Iljičius valtelėje“, „Piotras Iljičius svečiuojasi šiaurės tautose“). Šį spalvingą vaizdų ir garsų vyksmą sustabdė Astoro Piacolos ir Manuelio Rodrigeso aistringi ir melancholiški tango garsai.
Tik trumpam, nes ir vėl, įgaudamas didelį pagreitį, pradėjo suktis įvairiausių nuotaikų verpetas. Skambėjo nepaprastai gerai padarytos ir laisvu improvizaciniu stiliumi atliktos Nikolajaus Rimskio-Korsakovo, Džordžo Geršvino, Frederiko Šopeno, Sergejaus Rachmaninovo, liaudiškų častuškų, „Šuniukų valso“, „Ech, kartą ir dar kartą“, „Eglutė skarota“ ir t.t. kūrinių aranžuotės – pastebėsiu, atliktos nepriekaištingai. Keturi „Terem kvarteto“ „chuliganai“ nenustygo vietoje, bandydami visaip užkariauti publiką. Ir tai jiems sekėsi, sakyčiau, netgi labai gerai.
Lauktas ir netikėtas
Dainininkė Asta Krikščiūnaitė su šaunia muzikantų komanda leido pajusti nepaprastą Kalėdų dvasią. Darijos Vasiliauskienės nuotraukos |
Dar šį pavasarį Aleksandras Palėjus ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (dirigentas Gintaras Rinkevičius) Klaipėdoje atliko du Liudviko van Bethoveno koncertus fortepijonui Nr.4 G-dur, op.58 ir Nr.5 Es-dur „Imperatoriškas“, op.73 – ugninga ir užkrečianti interpretacija. Ir tikrai nuostabu, kad muzikas, kuris turi galimybę groti su geriausiais Amerikos simfoniniais orkestrais, kuriam atvertos svarbiausios JAV koncertų salės, į mūsų miestą atvyko dar kartą, tik jau su soline programa.
Rečitalio kūriniai sudėtingi: Ferenco Listo sonata-fantazija „Perskaičius Dantę“ (mintyse vis lyginau su M.Rubackytės atlikimu praėjusių metų gruodžio mėnesį), Roberto Šumano ciklas fortepijonui „Karnavalas“ ir Liudviko van Bethoveno „Mėnesienos“ sonata Nr.14 cis-moll. Šiam virtuozui, atrodo, nebuvo neįmanomų dalykų: subtiliausi melodijų piano ir veržlios akordų kaskados, sunkiausi ir įmantriausi pasažai, polifonizuota faktūra, kaprizingiausio ritmo schemos, vaizdingi tematiniai kontrastai – visa tai išryškinta taikliai ir vienodai sėkmingai.
Įdomiai ir netikėtai perteiktos kai kurios „Karnavalo“ dalys – karštas ir aistringas revoliucionierius Florestanas (vienas iš kompozitoriaus pseudonimų rašant straipsnius) nuspalvintas lyriškesnėm nei įprasta spalvom, tradicinis komedijų del arte personažas graudžiai juokingas Pjero čia tapo poetišku įsimylėjėliu. A.Palėjui „Šokančiose raidėse“, „Vokiškame valse“ ir „Davidsbiundlerių marše prieš filistinus“ labiau pabrėžus stipriąsias takto dalis, muzika įgavo stipresnės energijos ir vaizdingumo.
Tik „Mėnesienos“ sonatos interpretacija man buvo nepriimtina. Nepatiko dirbtinis tempo pristabdymas, siekiant išryškinti smulkias faktūrinio judėjimo detales (ypač pirmoje dalyje). Bet ir tokiame šio kūrinio „perskaityme“ buvo galima išgirsti daug gražių atradimų.
„Po angelo sparnu…”
Trečiasis festivalio „Salve musica“ koncertas – ramybės ir šviesių jausmų salelė. Jis klausytojus kvietė pamiršti paskutiniųjų šių metų dienų sumaištį, „amžinas“ problemas, nurimti ir įsiklausyti į Kalėdų paslaptį.
Dalyviai: solistė Asta Krikščiūnaitė (sopranas), „Čiurlionio kvartetas“ (Jonas Tankevičius – smuikas, Darius Dikšaitis – smuikas, Gediminas Dačinskas – altas, Saulius Lipčius – violončelė), Donatas Bagurskas (kontrabosas), Audronė Kisieliūtė (fortepijonas), Kazimieras Stonkus (akordeonas) ir aktorė Regina Šaltenytė.
Pirmoje dalyje buvo atlikti tikri vokalinės muzikos perliukai, tokie kaip Franco Šuberto „Serenada“ ir „Tu mano ramybė“, Pjetro Maskanjo „Ave Marija“, Almiros arija „Leisk man liūdėti“ iš Georgo Fridricho Hendelio operos „Rodrigas“. Antroje skambėjo tradicinės Kalėdinės giesmės. Gerai koncerte derėjo instrumentiniai intarpai – kelios K.Stonkaus kompozicijos akordeonui ir Volfgango Amadėjaus Mocarto „Mažoji nakties muzika“. Tik pastebėjau, kad parinkti Kęstučio Trimako ir Antano Jasmanto kūrybos fragmentai (aktorės sudėstyti į ciklą „Ieškančiojo pėdsakai“) buvo kiek per dramatiški, neatitiko bendros nuotaikos.
Subtilus ir nuostabiai paprastas muzikavimas, graži A.Krikščiūnaitės balso kantilena tą vakarą mums, atrodo, leido prisiliesti prie kažko tikresnio, amžino, leido pajusti Kalėdų dvasią.