Lietuvos kompozitorių kūriniai skambėjo Kijeve

Lietuvos kompozitorių kūriniai skambėjo Kijeve

Šį pavasarį Ukrainos sostinėje Kijeve vyko XVII šiuolaikinės muzikos festivalis „Sezono muzikinės premjeros“. Jame nemažas dėmesys buvo skirtas Lietuvos kompozitorių kūrybai. Greta kitų Kijeve skambėjo ir trijų Klaipėdos kompozitorių – Antano Budriūno, Loretos Narvilaitės, Remigijaus Šileikos – muzika.

Kompozitoriaus R.Šileikos Koncertas fortepijonui ir styginių orkestrui skambėjo Kijevo festivalio atidarymo koncerte.

Įspūdžiais apie festivalį Kijeve maloniai sutiko pasidalyti Klaipėdos universiteto Menų fakulteto profesorius, kompozitorius Remigijus Šileika.

– Kokiomis aplinkybėmis buvote pakviesti į Kijevo muzikos festivalį? Trumpai jį apibūdinkite.

– Kvietimo sulaukėme po sėkmingo pasirodymo Lvovo festivalyje „Aksomitnaja kurtina“ („Aksominė uždanga“) pernai spalį, kur mus pastebėjo Kijevo festivalio „Sezono muzikinės premjeros“ pagrindinis organizatorius ir meno vadovas prof. Ihoris Ščerbakovas. Festivalius rengia Ukrainos nacionalinės kompozitorių sąjungos Kijevo skyrius. Šiemetinis XVII festivalis, vykęs balandžio 10-16 dienomis, buvo skirtas Ukrainos kompozitorių sąjungos 75-mečiui. Didžiulis – apie dvidešimt koncertų (kasdien po tris, keturis renginius), skambėjo 65 Ukrainos kompozitorių ir 25 kitų šalių kompozitorių kūriniai. Dvi dienas vyko muzikologinė konferencija, buvo surengta žymaus lenkų kompozitoriaus Zygmunto Krauzės meistriškumo pamoka, taip pat naujausios informacijos perklausa iš CD, DVD ir pan.

– Minėjote, jog daugiausia buvo atlikta Ukrainos kompozitorių kūrinių. Ką manote apie šiuolaikinę ukrainiečių muziką?

Kompozitoriai L. ir A. Budriūnai su muzikantais V. ir R.Beinariais ir koncerto režisieriumi E.Kurmanu prieš lietuvių muzikos vakarą Kijevo festivalyje.

– Nors visko išgirsti nepavyko, vaizdą susidariau gana išsamų. Mano nuomone, Ukrainos kompozitoriai turi gerą mokyklą – jų orkestruotės puikiai skamba, didelis dėmesys skiriamas formos balansui. Visų šios šalies autorių kūriniuose galima buvo jausti bendrą istorinę patirtį – liūdnoką, gana skaudžią, tačiau be isterijos ar perdėto jausmingumo. Kartu ukrainiečių muzika išties dvasinga (yra, žinoma, ir išimčių), melodinga.

– Ką išskirtumėte iš festivalyje girdėtų šios šalies autorių?

– Negaliu nenusilenkti prieš jų metro Evheno Stankovičiaus (g. 1942) meistrystę – jo „Chanuka“ simfoniniam orkestrui išsiskyrė orkestro spalvingumu, precizišku detalių nugludinimu, nepriekaištingu formos pojūčiu. Valentinas Silvestrovas (g. 1937) pavergė savo muzikos nuoširdumu, tyliu dramatizmu. Jo kūrinius atliko valstybinis kamerinis ansamblis „Kijevo solistai“ – tokio darnaus grojimo dar nebuvo tekę girdėti apskritai. Modernumu išsiskyrė Alos Zahaikevič (g. 1966) Koncertas violončelei ir orkestrui (solavo prancūzas Dominykas Vienkūras). Susidomėję laukėme festivalio uždarymo koncerto – jame buvo numatytas pagrindinio festivalio organizatoriaus prof. Ihorio Ščerbakovo Koncerto fortepijonui ir simfoniniam orkestrui atlikimas. Rezultatas toli pranoko lūkesčius: visa salė entuziastingai priėmė kūrinį, kurio muzika – giliai išjausta, dramatiška, kartu – moderni, nestokojanti šiuolaikinių ritmų.

– Kokie kūriniai Kijevo festivalyje atstovavo lietuvių muzikai?

– Balandžio 10-ąją festivalio atidarymo koncerte Ukrainos nacionalinės filharmonijos salėje buvo atliktas mano Koncertas fortepijonui ir styginių orkestrui. Jį pagrojo Kanados pianistė Janina Kuzmas ir Ukrainos nacionalinis solistų ansamblis „Kijevo kamerata“, diriguojamas Valerijaus Matiuchino. Balandžio 14-ąją toje pačioje salėje lietuvių obojininkas Robertas Bei-naris kartu su kameriniu ansambliu „Kijevo solistai“ atliko Osvaldo Balakausko Koncertą obojui, klavesinui ir styginių orkestrui, o kitądien Ukrainos mokslininkų namuose buvo surengtas obojininko R.Beinario rečitalis. Pastarajame koncerte skambėjo Algirdo Martinaičio, Ramintos Šerkšnytės, Loretos Narvilaitės-Budriūnienės, Antano Budriūno, Vaidos Striaupaitės-Beinarienės, Osvaldo Balakausko, Rimvydo Žigaičio ir mano kūriniai obojui ir anglų ragui solo. Tris kūrinius fortepijonu pagrojo V. Striaupaitė-Beinarienė.

– Kaip Kijevo publika sutiko Lietuvos kompozitorių kūrybą?

– Išties šiltai. Malonu, jog obojininko R.Beinario rečitalyje apsilankė Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Algirdas Kumža su žmona. Koncertą praturtino šiuolaikinių lietuvių poetų posmai (eiles ukrainiečių kalba skaitė aktorė Lilija Rebrik), mimo mizanscenos. Koncertą režisavo jaunas Kijevo režisierius Evgenijus Kurmanas.

– Kas įsiminė iš kitų pasaulio šalių kompozitorių kūrybos?

– Iš festivalyje girdėtų išskirčiau gruzinų kompozitorių Šavlegą Šilakadzę (g. 1940) – jo Koncertas altui ir styginių orkestrui visus papirko muzikinės kalbos originalumu, nestandartiniu formos sprendimu. Sugebėjo išsiskirti ir australų kompozitorius Duglas Knechansas – jo „Atspindžiai“ („Ripple“) simfoniniam orkestrui priminė saulės blyksnius Okeanijos salų lagūnose, kerėjo australietiškais čiabuvių ritmais (juos perteikė galinga penkių atlikėjų mušamaisiais baterija). Ir, žinoma, Gija Kančelis. Jo largo bei allegro styginių orkestrui aiškiai priminė, už ką šį gruzinų meistrą taip vertina pasaulis: už minčių gelmę, kompozicijų meistriškumą, modernią kalbėseną.

– Minėjote, kad Jūsų Koncertą fortepijonui atliko pianistė iš Kanados Janina Kuzmas. Pristatykite ją plačiau.

– Janina Kuzmas – lietuvių tremtinių vaikas, gimė Azerbaidžane. Atvykusi į Vilnių, studijavo LMTA. Nuo 1991 metų, vadovaujama prof. V. Vitaitės, tobulinosi aspirantūroje. Nuo 1994 metų gyvena Kanadoje, Vankuveryje, yra vienos iš aukštųjų mokyklų docentė (asocijuota profesorė). 2002 metais ji įgijo muzikos daktaro laipsnį, tais pačiais metais už nuopelnus muzikai jai buvo suteiktas Kanados menų tarybos įsteigtas Aukso medalis. Pianistė daug koncertuoja kaip solistė ir kamerinių ansamblių dalyvė, veda įvairius meistriškumo kursus. Gastroliavo įvairiose pasaulio šalyse.

– Dėkui už pokalbį.

Kalbino Rita Bočiulytė

„Šermukšnis” sužydės birželį

„Šermukšnis” sužydės birželį

Rita Bočiulytė

Birželio 7-9 dienomis Klaipėdos senamiestyje vyksiantis XIV tarptautinis teatrų festivalis „Šermukšnis“ jau sukrovė pumpurus.

Nuo Jūros šventės atsiskyręs ir tapęs savarankišku

miesto renginiu, Klaipėdos Pilies teatro ir jo vadovo režisieriaus Alvydo Vizgirdos rengiamas festivalis šiemet vyks anksčiau, o jo veiksmo centras bus piliavietėje. Ten bus parodyti 9 Lietuvos ir užsienio teatrų spektakliai.

„Pagrindinę festivalio programą, kaip ir anksčiau, sudarys profesionalių teatrų pasirodymai, mėginantys linksmai ir mąsliai atsakyti į amžinuosius klausimus: kas mes esame, ką reiškia mūsų egzistavimas, kur yra mūsų gyvenimo esmės ir prasmės, – sakė festivalio meno vadovas A.Vizgirda. – Be pagrindinės programos, mūsų šventės gerbėjai vėl galės stebėti įvairiausias teatrų akcijas, atrakcijas, „prajovus“, tabalus – galės patys betarpiškai dalyvauti spalvomis, reginių gausa ir fantasmagorija trykštančiame, linksmame ir be galo teatrališkame mūsų šventės gyvenime“.

Šiemet į „Šermukšnį” atvažiuos teatrai iš Vilniaus ir Kauno, Latvijos ir Lenkijos. Festivalį birželio 7-ąją 17 val. Klaipėdos piliavietėje atidarys Lietuvos nacionalinio dramos teatro spektaklis – L. Hal „Šaukštaveidė Stainberg“ (rež. M.Misiūnaitė).

Spektaklį „Chick-stick“ (rež. A.Pogorzelskis) festivalyje Klaipėdoje birželio 7 d. 23 val. rodys lenkų teatras AKT iš Varšuvos. Daugpilio rusų dramos teatras birželio 8 d. 17 val. pristatys V.Rasputino „Paskutinį terminą“ (rež. S.Losevas). Kauno Mažasis teatras birželio 8 d. 20.30 val. klaipėdiečiams parodys E.Ensler „Katytę P“ (rež. V.Balsys), o Kauno dramos teatras birželio 9 d. vaidins net du spektaklius: 14 val. – G.Adomaitytės „Baltą katę juodoje Aliaskoje” (rež. A.Lebeliūnas) ir 20 val. – T.Bernharto „Pietus su Liudviku“ (rež. A.Vizgirda). Birželio 9 d. 23 val. festivalį uždarys lenkų šokio teatras iš Poznanės su projektu „Gavėnios ir karnavalo kova@“ (aut. E.Vycickovska).

Piliavietėje „vaidensis” ir teatro „trupai” Gliukai su Benu Šarka priešakyje, pateiksiantys publikai ugnies ir muzikos spektaklį „Skersai ir išilgai” (birželio 7 d. 22 val.).

Klaipėdiečiai režisierė Rūta Bunikytė, choreografė Agnija Šeiko ir choro „Aukuras“ vadovas Alfonsas Vildžiūnas suruoš misteriją „Kvadratai“ (birželio 8 d. 23 val.).

Be to, miesto Atgimimo aikštėje kasdien kas nors vyks.

Savotiška „Šermukšnio“ uvertiūra bus Klaipėdos Pilies teatro ir Pantomimos teatro „A“ hepeningas – paminklo raudančiai teatro Mūzai atidengimas Atgimimo aikštėje birželio 7 d. 16 val. A.Vizgirdos žodžiais, šis jo ir mimo Alekso Mažono sumanymas simbolizuos „atgailą už biurokratų daromą žalą kultūrai“.

Atgimimo aikštėje birželio 8 d. 16 val. karnavalinį kaukių kolekcijos „Sirenos“ pasirodymą surengs Klaipėdos Pilies teatras su šokių kolektyvais „Vėjūne“ ir „Aitra“. Birželio 9 d. 13 val. Pantomimos teatras „A“ rodys gatvės vaidinimą „Iškasenos“ (rež. A.Mažonas).

Tai bus teatralizuoti kvietimai iš Atgimimo aikštės į piliavietę – festivalio širdį. Ant piliavietės stogų „filosofiškai stovės lemties ženklai, laimingiausiems šypsosis paršelis“. Piliavietės teritorijoje festivalio metu kasdien nuo 16 val. iki vidurnakčio dar veiks teatrabaris „Božegraika”, kuriame festivalio publiką linksmins mimas A.Mažonas, Kretingos kojūkininkai, vyks koncertas „kukliems instrumentams“.

Taip dvi festivalio dalys – rimta ir pramoginė – susilies į vieną teatro fiestą. „Šermukšnis“ Klaipėdoje žydės tris dienas ir vakarus iki vėlumos.

„Traviatoje“ – jaunieji uostamiesčio solistai

„Traviatoje“ – jaunieji uostamiesčio solistai

Daiva Kšanienė

D.Verdžio „Traviatoje” su Klaipėdos muzikinio teatro atlikėjais scenoje kartu pasirodė dainavimo besimokantys studentai. Jiems buvo patikėtos pagrindinės operos partijos.

Nepakeis atvykstantieji

Akimirkos iš studentiškos klaipėdiečių D.Verdžio „Traviatos”. I.Bakanas (Daktaras), V.Muravjovas (Gastonas), R.Navickas (Alfredas), V.Kazlauskas (Markizas) ir L.Ramelienė (Violeta). Baliaus scena. Centre – R.Kazlauskaitė (Flora) ir V.Kazlauskas (Markizas).

Klaipėdos muzikinis gyvenimas pamažu kratosi nepilnavertiškumo, nes pradedame suvokti, kad miesto meną brandina, jo kultūrinę terpę pirmiausia kuria ir „augina” savieji, vietiniai atlikėjai, menininkai, kultūros žmonės. Kviestiniai, gastroliuojantys muzikai ją praturtina, papildo, paįvairina, bet jokiu būdu negali suformuoti autentiškos, savitos kultūrinės atmosferos.

Juk XIX amžiaus Paryžius kultūros centru tapo ne todėl, kad ten gastroliavo garsiausi pasaulio muzikai, bet todėl, kad jame ilgiau ar trumpiau gyveno ir kūrė puikūs įvairių sričių, savi (taip pat ir svetimšaliai) menininkai.

Mažojoje Lietuvoje ir Klaipėdos krašte taip pat nuo seno formavosi vietinių menininkų veiklos, jų ugdymo būtinumo tradicija, kurios negalėjo atstoti ar pakeisti atvykstantieji.

Mūsų dienomis šią tradiciją puoselėja ir tęsia Klaipėdos muzikinis teatras (vadovė A.Žigaitytė) ir Klaipėdos universitetas (KU).

Balandžio 28-ąją bendromis KU Menų fakulteto Dainavimo katedros studentų bei teatro atlikėjų jėgomis buvo parodyta D.Verdžio opera „Traviata“.

Studentams – praktika

I.Bakanas (Daktaras), V.Muravjovas (Gastonas) ir R.Navickas (Alfredas). Baliaus scena. Centre – I.Bakanas (Daktaras).

Į studijų programas įvedus naują dalyką – teatro praktiką, pritariant Muzikinio teatro vadovei, būsimieji dainininkai turi galimybę kartą per metus (pageidautina daugiau) dalyvauti operos spektakliuose (pernai jie atliko solines partijas D.Rosinio operoje „Sevilijos kirpėjas“). Dalyko pedagogai prof. E.Kaniava (teatro praktikos vadovas ir beveik visų dainavusių studentų, išskyrus I.Bakaną, vokalo dėstytojas), prof. S.Domarkas (dirigentas), B.Abramavičiūtė-Kaniavienė (režisierė), talkinant koncertmeisterėms A.Juodėnaitei ir M.Mosėnienei, parengė Dainavimo katedros studentus ir magistrantus operos pagrindinių vaidmenų muzikiniam ir sceniniam atlikimui.

Spektaklyje grojo teatro simfoninis orkestras, dalyvavo choras (chormeisteris V.Konstantinovas), baleto trupė (choreografas V.Sasnauskas). Studentai buvo „įvesti“ į teatro repertuare esamą „Traviatos” pastatymą (pastatymo režisierius E.Domarkas, scenografijos ir kostiumų dailininkas L.Truikys).

Mėgstama opera

Studentiškoji „Traviata“ sukėlė didelį susidomėjimą; žiūrovų salė buvo pilnutėlė. Tai suprantama: išgirsti jaunus talentus visada labai įdomu ir smalsu. Be to, „Traviata“ yra mėgstama klaipėdiečių opera bei labai svarbi mūsų miesto muzikinėje istorijoje. Šia opera prasidėjo Klaipėdos muzikinio teatro kelias (1934 m.); po to ji čia buvo pastatyta dar penkis kartus, diriguojant įvairiems dirigentams.

Nepaisant jaunųjų dainininkų jaudulio, spektaklis vyko sklandžiai, buvo juntamas įdėtas rūpestingas pedagogų darbas.

Nuoširdžiai savuosius vaidmenis atliko pagrindinių partijų atlikėjai – II kurso magistrantai L.Ramelienė (Violeta) ir R.Navickas (Alfredas). L.Ramelienė, turinti sodrų, gražų sopraną, jau sukūrusi ne vieną pagrindinį vaidmenį šiame teatre (operoje „Eugenijus Oneginas“, operetėje „Linksmoji našlė“, miuzikluose „Paryžiaus katedra“, „Balius Savojoje“ ir kt.), jautėsi laisvai ir užtikrintai. Nors permainingi pavasario orai šiek tiek pakenkė dainininkės jautriausiam instrumentui – balso stygoms; kai kurie fragmentai (I veiksmo arija), ypač koloratūrinės vietos nuskambėjo šiek tiek įtemptai, „su pastangomis“.

Debiutavo sėkmingai

L.Ramelienė (Violeta) ir R.Navickas (Alfredas). Nerijaus Jankausko nuotraukos

Pirmą kartą teatre atliekančio sudėtingą operinį vaidmenį, gražaus tembro R.Navicko tenoras labai tiko lyrinei Alfredo partijai. Puiki solisto sceninė išvaizda taip pat prisidėjo prie svarbiausio operos herojaus sceninio charakterio atskleidimo.

M.Rojus, nors dar tik III kurso studentas, bet vis dažniau pasirodo muzikinio teatro scenoje („Balius Savojoje“, „Eugenijus Oneginas“). Stipraus, įspūdingo balso tembro savininkas (baritonas), jis sukūrė įdomų ir įtikinamą Žermono vaidmenį. Ypač imponavo puiki dikcija, ko, deja, pasigedome kai kurių kitų solistų dainavime.

IV kurso studentą I.Bakaną (vokalo dėstytoja prof. O.Glinskaitė) prisimename iš operos „Sevilijos kirpėjas“, kurioje jis sukūrė puikų Don Baziljo vaidmenį. „Traviatoje“ solistui buvo patikėtas nedidelis Daktaro vaidmuo. Net ir trumpuose šios partijos soliniuose fragmentuose I. Bakanas atkreipė dėmesį savo stipriu, turtingu obertonais bosu.

Sėkmingai operoje debiutavo I kurso magistrantė L.Česlauskaitė (sopranas), atlikusi Violetos tarnaitės Aninos vaidmenį, bei absolventas M.Burneika (Baronas): pagrįstos mizanscenos, aiški tartis, gražiai skambantys balsai.

Atžalynas – ateitis

Sklandžiai į operos vyksmą įsiliejo ir antraeilių vaidmenų atlikėjai: Menų fakulteto absolventas V.Kazlauskas (Markizas), I kurso magistrantas V.Muravjovas (Gastonas), IV kurso studentė R.Kazlauskaitė (Flora) bei pirmuosius žingsnius dainininko kelyje ir operos scenoje žengiantis II kurso studentas T.Kniukšta (Floros tarnas, Komisionierius).

Violetos vaidmenį yra parengusi ir IV kurso studentė A.Levickytė (vokalo dėstytoja doc. V.Vadoklienė), o Floros – II kurso magistrantė N.Adomaitienė (vokalo dėstytojas prof. E.Kaniava). Labai norėtųsi jas išgirsti ir pamatyti kitame „Traviatos“ spektaklyje.

Operos veikale būtina visų muzikos komponentų (solistų, choro, orkestro) tiksli ir glaudi sąveika, ypač svarbi garsinė pusiausvyra tarp scenos ir orkestro. Šį kartą orkestras galėjo būti subtilesnis. Daugelyje vietų jis stelbė solistų balsus. Daugiau repeticijų su orkestru tikrai būtų išėję į naudą.

Jaunieji solistai, Klaipėdos universiteto studentai, dalyvavę D.Verdžio operos „Traviata“ spektaklyje, užsirekomendavo kaip puiki, daug žadanti muzikinio teatro ateitis.

Mažosios Lietuvos kūrėjų pėdomis

Mažosios Lietuvos kūrėjų pėdomis

LDM Klaipėdos Prano Domšaičio galerija įgyvendina šviečiamąjį kultūros paveldo projektą „Žmonės ir likimai. Mažosios Lietuvos kūrėjai“, remiamą Lietuvos tūkstantmečio direkcijos.

Tai kultūros vakarų, kurie vyks įvairiose Vakarų Lietuvos vietovėse, ciklas. Pirmasis kultūros vakarų ciklo renginys įvyko gegužės 19-ąją Kintų Vydūno kultūros centre. Jis gražiai sutapo su Tarptautine muziejų naktimi, tą šeštadienio vakarą nuvilnijusia per didelius ir mažus Europos muziejus.

Kur kitur, jei ne senojoje Kintų mokykloje, kurioje dirbo, o antrojo aukšto kambarėlyje ir gyveno pats Vydūnas, galėjo prasidėti projekto, skirto Mažosios Lietuvos kūrėjams, vakarai. Kintų gyventojai, gausiai susirinkę į vakarą, įdėmiai klausėsi aktorės Virginijos Kochanskytės skaitomų A.Brako prisiminimų, solistės Giedrės Zeizaitės atliekamų Vydūno, V.Kudirkos kūrinių, akomponuojant pianistei Editai Zizaitei.

Dailininkų A.Brako ir P.Domšaičio kūrybą pristatė dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė.

Iki gegužės pabaigos Kintų Vydūno kultūros centre veikia pirmojo tarptautinio Prano Domšaičio plenero dalyvių tapybos darbų paroda, tad žiūrovams buvo įdomu pamatyti, kaip šiuolaikiniai Klaipėdos ir Kaliningrado dailininkai interpretuoja ekspresionizmo klasiko kūrybą. Anot dailėtyrininkės, daugelis Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto kultūrai nusipelniusių žmonių šiandien yra nepelnytai primiršti. Krašto istorijos vingiai nunešė užmarštin kūrėjų pavardes, didžioji dalis kūrinių prarasta. Kokie skirtingi ir kartu panašūs beveik tuo pačiu metu gimusių dviejų Mažosios Lietuvos dailininkų – Adomo Brako ir Prano Domšaičio – gyvenimo keliai ir kūrinių likimai… Birutė Baltrušaitytė knygoje „Mažosios Lietuvos moterys“ (Vilnius, 1998) užmirštosiomis pavadina ir tris Mažosios Lietuvos moteris, kultūros, visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas – Martą Raišukytę, Martą Zauniūtę, Oną Jagomastaitę, gražiai apie jas rašydama: „Bitelės, darbais aptekusios, gabios praktikės, giedotojos, šiek tiek besiėmusios ir plunksnos“…

„Kultūros vakarų metu, klausydamiesi amžininkų atsiminimų, kūrėjų minčių, ištraukų iš dienoraščių, poezijos posmų, žvelgdami į dailės kūrinius ir lydimi muzikos garsų, prisiminsime krašto šviesuolius, jų nuveiktus darbus, trumpam prisiliesime prie Mažosios Lietuvos kultūros ir dailės paveldo“, – sakė K.Jokubavičienė.

Projekte, be jau minėtų žinomų atlikėjų, dalyvauja ir muzikologė prof. Daiva Kšanienė. Kiti renginiai vyks Kretingos ir Šilutės muziejuose, Plaškių evangelikų liuteronų bažnyčioje, Gargždų muzikos mokykloje, Ievos Simonaitytės memorialiniame muziejuje Priekulėje, Liudviko Rėzos kultūros centre Juodkrantėje. Projektą užbaigs paskutinis ciklo renginys, įvyksiantis spalio mėnesį Klaipėdoje, Prano Domšaičio galerijoje.

Latviškas klaipėdietės balerinos pavasaris

Rytas JURGELIS. Geltonas laimingas. 2007 m. Aliejus, drobė, 40×120 cm.

 

Latviškas klaipėdietės balerinos pavasaris

Šį pavasarį Liepojoje vykusio tarptautinio džiazo festivalio „Aile jazz“ atidarymo vakaras buvo patikėtas lietuviams. Jį režisavo klaipėdietė choreografė Inga Briazkalovaitė, taip pat šokusi 12-ajame tarptautiniame Baltijos baleto festivalyje Rygoje.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto solistė, renginių ir šokių choreografė I.Briazkalovaitė pasakojo, kad vieningo šokio ir džiazo muzikos koncerto rengimas šiemet balandžio 26-29 dienomis Liepojoje vykusiame tarptautiniame džiazo festivalyje „Aile jazz“ buvo pirmasis didelis jos režisūrinis darbas. Anot I.Briazkalovaitės, ją dar gruodį susirado Latvijos kultūros ministerijos atstovai, įsidėmėję šokėją Rygoje vykusiame gala koncerte: „Pasiūlė šokti per jų džiazo festivalį. Kadangi minčių buvo begalė, tas vienas šokis išsirutuliojo į visą festivalio atidarymo koncertą“. Tame koncerte dalyvavo Vytautas Grubliauskas-Kongas su „Doudi jazz band“, „Bugs band“, skrabalininkas Regimantas Šilinskas, „Žuvėdros“ šokėjai bei aštuonių Klaipėdos muzikinio teatro baleto šokėjų grupė.

Lietuvių programoje buvo tai, kas sieja šokį ir džiazo muziką: neoklasikinis šokis, meilės duetai, tango, bugi. Buvo planuota, kad tai bus vienos valandos ir 15 minučių koncertas, bet dėl puikios publikos reakcijos ir atlikėjų įsitraukimo jis truko beveik dvi valandas.

I.Briazkalovaitė stebėjosi nepaprastai gera festivalio organizacija, puikiu techniniu aprūpinimu. Lietuviams talkino geriausiu šalyje pripažintas Latvijos apšvietėjas.

Liepojos spauda lietuvių pasirodymą įvertino kaip nepaprastai profesionalų, patrauklų ir emocionalų.

Džiazo festivalis šokėjai nebuvo vienintelis latviškas štrichas šį pavasarį. Balandžio 14-ąją Klaipėdos muzikiniam teatrui buvo patikėta pradėti 12-ąjį tarptautinį Baltijos baleto festivalį Rygoje. Rygos traukinių stotyje, žmonėms skubant iš vieno traukinio į kitą, specialiai atitvertoje aikštelėje buvo demonstruojama pirmoji spektaklio „Štrausiana“ dalis. I. Briazkalovaitė juokėsi, kad jei paprastai į sceną įvažiuoja su karieta, tąkart įvažiavo su… grindų vaškavimo mašina.

Baleto festivalio kulminacija vadinamas gala koncertas. Jame šokti kviečiami garsiausi pasaulio šokėjai. I.Briazkalovaitė šiame koncerte su partneriu Aurelijumi Liškausku šoko prieš dvejus metus. Šiemet ji taip pat buvo pakviesta šokti jame. Su partneriu Ričardu Jankavičiumi balandžio 21-ąją šokėja atliko meilės duetą pagal filmo „Gladiatorius“ garso takelį. Koncerte dalyvavo baleto žvaigždės iš JAV, Portugalijos, Makedonijos, Ukrainos ir Rusijos.

Kaune šypsojosi lėlės ir vaikai

Gegužės 24-27 dienomis Kauno valstybinis lėlių teatras surengė XVII tarptautinį lėlių teatrų festivalį „Šypsos lėlės ir vaikai“, kuriame vaidino ir Klaipėdos teatrai, buvo parodytos klaipėdiečių pjesės.

Šiųmetė festivalio programa buvo tanki kaip niekad: 16 spektaklių (vaikams ir suaugusiems), tradicinis lėlių ir kaukių paradas Laisvės alėjoje, edukacinis renginys lėlių teatro profesionalams ir pirmą kartą rengti spektaklių aptarimai.

Tradiciškai pirmąją festivalio dieną vaidino moksleivių lėlių teatrai, tarp kurių buvo ir Klaipėdos jaunimo centro vaidybos studija „Trepsė“ („Rudnosiuko istorijos“; autorė – Rima Svytytė). Parodyta Kauno valstybinio lėlių teatro premjera – Andriaus Žiurausko režisuotas spektaklis „Vilkas ir ožiukai“ pagal dvylikametės klaipėdietės Šarūnės Kepenytės pjesę, kurią paskatino parašyti grybaujant rastas laikraštis su skelbimu apie konkursą. Šiuo spektakliu teatras dalyvauja ES programos „Kultūra 2000“ projekte „Jaunasis amžius“ (organizatorius – Estijos valstybinis lėlių teatras). Visi projekte dalyvaujantys teatrai (iš Suomijos, Danijos, Belgijos, Estijos ir Lietuvos) gegužės 28 – birželio 3 d. susitiks Taline; čia bus išleistas ir DVD, kuris įamžins, kaip teatrams sekėsi sukurti spektaklius pagal projekte dalyvavusių 6-21 metų amžiaus autorių pjeses.

Festivalyje Lietuvos lėlių teatrai vaidino per pastaruosius vienerius metus sukurtus spektaklius. Tai iš dalies leido susidaryti įspūdį, kokia dabar mūsų lėlių teatro situacija ir problemos. Festivalio šeimininkai parodė spektaklį „Mažasis Mukas“ (rež. Algimantas Stankevičius), Panevėžio lėlių vežimo teatras – Nijolės Indriūnaitės spektaklį „Stebuklingi bateliai“, Vilniaus teatras „Lėlė“ – „Daktarą Dolitlį“ (rež. Rimas Driežis), Klaipėdos lėlių teatras paskutinę festivalio dieną pristatė prieštaringai vertinamą režisierės Gintarės Radvilavičiūtės spektaklį „Po Betliejaus žvaigžde. Indų pasaka“ (aut. Gitana Gugevičiūtė), Kaune susilaukusį daug puikių atsiliepimų.

Festivalio programoje taip pat buvo teatrų iš Izraelio, Belgijos, Danijos, Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos spektakliai. Miesto sode prie Kauno lėlių teatro publiką linksmino klounados ir žongliravimo meistras Jaris Siljamakis iš Suomijos .

Kurs Orvidų sodyboje – muziejuje

Birželio 5-16 dienomis Orvidų sodyboje-muziejuje vyks 3-ioji tarptautinė tapytojų ir skulptorių kūrybinė stovykla – pleneras, skirtas akmentašio, savamokslio menininko, filosofo Viliaus Orvido (1952-1992) atminimui.

Į Orvidų sodybą Kretingos rajone šiemet susirinks kurti 13 dailininkų iš Lietuvos ir užsienio. Jau treti metai dailininkus čia suburs klaipėdiečiai menininkai Borisas Jokubauskis ir Regina Donbrauskaitė-Plotnikova.

Į 3-iąjį plenerą Orvidų sodyboje ruošiasi atvažiuoti tapytojai Lona Gonsovska ir Ilgvaras Zalanis iš Latvijos, Ismo Olavis Hyvarinenas iš Suomijos, Maksimas Popovas iš Rusijos, taip pat lietuviai skulptoriai Rimantas Eidėjus ir Mindaugas Aučyna, kalvystės meistras Algimantas Stankus, tapytojai Vytautas Tamoliūnas, Jurga Eidėjienė, Edita Matulionytė, fotografė Palmira Beniušytė.

Juos visus vilioja nepaprasta Orvidų sodybos atmosfera. „V.Orvido palikti kūriniai tėvų sodyboje šiandien jau ne vien muziejinė vertybė, bet traukos centras, piligrimystės vieta“, – pastebėjo pernai čia kūręs vilnietis tapytojas Saulius Kruopis. Anot jo, kasmetiniai tapybos plenerai Orvidų sodyboje atskleidžia neabejotiną nuolat kintančio pasaulio vaizdą. Atvykstantys menininkai, tęsdami V.Orvido idėjas, prisiliečia prie gausaus jo palikimo ir pasisemia jo idealizmo“.

Plenero rengėjai tikisi, kad tapybos, skulptūros darbai, sukurti jo dalyvių, kasmet po Lietuvą keliaujančios plenero parodos paskatins visuomenę prisiminti Orvidų sodybos-muziejaus kūrėjus, vėl naujai pamatyti V.Orvidą, jo dvasinį kultūrinį palikimą ir nelikti abejingiems jo ateičiai.

Vaidins Druskininkų teatro festivalyje

Klaipėdos dramos teatras ir „gliukas“ Benas Šarka šiąvasar dalyvaus 3-iajame Druskininkų teatro festivalyje.

Jau birželį legendinio dainininko Andriaus Mamontovo gyvo garso koncertu startuos 3-iasis Druskininkų teatro festivalis (DTF). Ši preliudija atspindi ir gerokai pakitusį festivalio veidą: su geriausių Lietuvos režisierių spektakliais „konkuruos“ netradiciniai užsienio teatrų pasirodymai, populiarūs nepriklausomi teatro projektai, įspūdingi muzikiniai renginiai, neatrasti ar primiršti kino filmai, susitikimai su scenos bei ekrano legendomis.

Festivalį organizuoja Oskaro Koršunovo / Vilniaus miesto teatras, viešoji įstaiga „Kultūros cechas“ ir Druskininkų miesto savivaldybė. Pasak organizatorių, festivalis auga geometrinės progresijos greičiu, šiemet numatyta daugiau nei pusšimtis renginių.

Rengėjai džiaugiasi, kad festivalis pagaliau taps tarptautiniu ir pristatys net tris unikalias trupes iš užsienio: populiarumu Čekijoje nepralenkiamą „Image“ – vaizdinių teatrą, artimiausių kaimynų iš Kaliningrado savitumą liudijantį „Kitokį teatrą“ (jis festivalyje parodys netikėtą V. Šekspyro tragedijos „Hamletas“ interpretaciją) ir pogrindinį, legendomis apaugusį Gruzijos „Pirštų“ teatrą bei jo unikalią žymios anglų roko grupės „Pink Floyd“ koncerto The Wall („Siena“) interpretaciją.

Pagrindinėje – konkursinėje – programoje bus rodomi įdomiausi Lietuvos režisierių pastatymai: skandalingasis Jono Vaitkaus „Pagalvinis“, nepatogus Valentino Masalskio „Aš, Fojerbachas“, „patvirkęs“ Povilo Gaidžio „Paleistuvis“ su pirmo ryškumo Klaipėdos teatro žvaigždėmis Nele Savičenko ir Vytautu Anužiu. Druskininkų festivalio publika bus supažindinta su sėkmingiausiais sezono eksperimentais: „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanotu spektakliu „kartu“ (Oskaro Koršunovo / Vilniaus miesto teatras), žymaus suo-mių režisieriaus Kristiano Smedso ir lietuvių aktorės Aldonos Bendoriūtės „Liūdnomis dainomis iš Europos širdies“, neįtikėtino populiarumo sulaukusiu Gintaro Varno studentų spektakliu-tyrimu „Žvaigždžių kruša“, Cezario Graužinio ir jo grupės ironišku prisilietimu prie šiandieninės realybės „Lietuvos dienoje“. Naujus spektaklius pristatys choreografai: Gytis Ivanauskas – „Aš tave labai myliu“ ir Jurijus Smoriginas – „Idiotą“.

Žiūrovai tradiciškai galės rinkti festivalio favoritus balsuodami už labiausiai patikusius spektaklį, aktorių ir aktorę. Festivalio geriausieji bus apdovanoti festivalio uždarymo ceremonijoje.

Vakarais festivalis „persikels“ į muzikinį klubą – restoraną „Kolonada“, kur vyks muzikiniai, dainuojamosios poezijos, netradicinio, kamerinio pobūdžio renginiai – klaipėdiečio avangardisto Beno Šarkos pasirodymai, humoro miniatiūrų vakarai, džiazo improvizacijos, tango viražai ir kita.

Didžiausia festivalio naujovė – „Lietuvos kino sanatorija“. Kiekvieną savaitę sanatorijoje „Lietuva“ žiūrovai galės pamatyti geriausius lietuviškus filmus – nuo A.Grikevičiaus ir A. Dausos „Jausmų“ iki A. Puipos „Nuodėmės užkalbėjimo“. Juos pristatys kino kritikas Skirmantas Valiulis, po peržiūros žiūrovai galės susitikti su kino ekrano žvaigždėmis.

Druskininkų teatro festivalis prasidės birželio 16-ąją ir tęsis iki rugpjūčio 24-osios. Jį užbaigs vienas naujausių Klaipėdos dramos teatro spektaklių – E.E.Šmito „Paleistuvis“, režisuotas P.Gaidžio.