Langas

 

Langas

Maskvos tarptautiniame dailės salone

Klaipėdiečio tapytojo Virginijaus Viningo kūriniai kovo mėnesį bus eksponuojami tarptautinėje parodoje Maskvoje (Rusija).

Kovo 14-ąją Centriniuose dailininkų namuose Rusijos sostinėje startuos įžymiojo „Maskvos tarptautinio dailės salono“ paroda, kurią rengia Tarptautinė dailininkų sąjungų konfederacija.

Jai lietuvių šiuolaikinės tapybos ir skulptūros ekspoziciją parengė ir Lietuvos dailininkų sąjunga (LDS). Iš Lietuvos į Maskvą iškeliaus 20 meno kūrinių. Parodoje dalyvaus 14 lietuvių dailininkų, iš jų – keturi skulptoriai, kiti – žinomi šalyje tapytojai. Tarp jų – vienintelis ne vilnietis – V.Viningas.

Lietuvių dailės kolekciją parodai Maskvoje sudarė LDS parodinio organizacinio darbo vadovė dailininkė Aušra Petroškienė. Ji parodai atsirinko dvi V.Viningo drobes – „Optimistas“ ir „Panika“.

„Šiemet parodos tema – dailininko ir jo modelio dialogas. Todėl lietuviškoje kolekcijoje dominuos portretas, bet bus ir menininkų dirbtuvių interjerą bei atmosferą atspindinčių kompozicijų, natiurmortų“, – pasakojo A.Petroškienė.

Lietuvių menas prestižiniame „Maskvos tarptautiniame dailės salone“ viešės trumpai – iki kovo 23-iosios.

Dramos teatras metus gyvena „ant ratų”

Rekonstrukcijai uždaryto Klaipėdos dramos teatro trupė jau metus gyvena „ant ratų”. Kas savaitę teatras vaidina kelis spektaklius Klaipėdos koncertų salėje, Muzikiniame teatre, Žvejų rūmuose ir daug gastroliuoja po Lietuvą.

Vasarį N.Simono „Banketą” (rež. Povilas Gaidys) ir Ž.B.Moljero „Žoržą Dandeną, arba Apgautą vyrą” (rež. Aidas Giniotis) klaipėdiečiai rodė Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre. V.Krėvės „Raganių” (rež. Kęstutis Macijauskas) praėjusį šeštadienį vaidino Biržuose, o šįvakar parodys Kuršėnuose. Poryt K.Sajos „Žemaičių stiprybę” (rež. Kęstutis Macijauskas) Klaipėdos dramos teatras pristatys Kretingos kultūros centre, o premjerinę M.Carr „Mėją” (rež. Gytis Padegimas) – Telšių Žemaitės teatre.

Kovo pradžioje J.Marcinkevičiaus „Princo, Bocmano ir Jungos nuotykius“ (rež. Justinas Lingys) klaipėdiečiai nuveš mažajai publikai į Gargždų kultūros centrą.

Daugiausiai kovą pakeliaus premjerinis M.Gavrano „Viskas apie vyrus” (rež. Arvydas Lebeliūnas). Šis spektaklis bus rodomas Telšių Žemaitės teatre, Kauno dramos teatre, Kėdainių, Šakių ir Rokiškio kultūros centruose.

Šiaulių „Laiptuose“ eksponuos „Vėduokles“

 

Kovo 7-ąją klaipėdietė grafikė Danutė Žalnieriūtė Šiaulių „Laiptų“ galerijoje atidarys autorinę „Vėduoklių“ parodą.

Dailininkė „Vėduoklių“ ciklą kuria jau dvejus metus. Anot jos, jame jau susikaupė kone septynios dešimtys darbų. Dalis jų jau rodyti Klaipėdoje.

„Kiti jau „išsivaikščiojo“ kas sau. Visi darbai – spalvoti, vienetiniai. Man tai – žaidimas, bet atima laiko“, – šypsojosi grafikė, mene pirmenybę teikianti „rankų darbui“. Vėduokles ji kuria mišria technika, šiame cikle ofortą derindama su koliažu.

D.Žalnieriūtė plačiai žinoma kaip oforto meistrė ir mažosios grafikos kūrėja. Kasmet ji dalyvauja bent keliose tarptautinėse ekslibrisų parodose. Dažniausiai užsienyje. Pernai jos sukurti knygos ženklai pabuvojo bienalėse Lenkijoje, Rumunijoje, Turkijoje.

Šiaulių „Laiptų“ galerijoje, kuri palaiko glaudžius ryšius su uostamiesčio dailininkais, tai bus jau trečioji D.Žalnieriūtės kūrinių paroda. Joje dailininkė eksponuos apie tris dešimtis savo kūrybos vėduoklių.

Parengė Rita Bočiulytė

Akcija skambant F.Schubertui

Akcija skambant F.Schubertui

Danguolė Vilidaitė

Martynas Švėgžda von Bekkeris – nepaprasta Lietuvos muzikos pasaulio asmenybė, vis bandanti tą pasaulį išjudinanti, praplėsti jo ribas įvairiomis mažesnėmis ar didesnėmis akcijomis.

Labiausiai menininko poziciją ir originalumą turbūt atskleidžia jau šešis kartus įvykęs klasikinis muzikos festivalis „Alternatyva“ (http://www.alternatyva.lt) – Lietuvos jaunimui, Europai, gamtai, tolerancijai. Nors gal ir ne visi ankstesni M.Švėgždos von Bekkerio pasisakymai spaudoje ar televizijoje pasižymi ta pačia tolerancija, į kurią kvietė 2007-ųjų festivalis, tikslą jie, manyčiau, pasiekė.

Bisui – ne!

Vasario 22-osios koncertas, skirtas Franzo Schuberto kūrybai, taip pat tapo savotiška akcija – prieš aukštosios kultūros „supopsinimą“, prieš koncertų niveliavimą. Pabaigoje nebuvo biso, muzikinių saldainiukų a la Piazzolla ir kitų puošmenų. Visa koncentruota į vieną kuklų, bet didžiosiomis raidėmis muzikos istorijoje įrašytą vardą.

Styginiams instrumentams kompozitorius savo kūryboje dėmesio skyrė nemažai, tačiau smuikui, instrumentui, kuris buvo pirmasis jo gyvenime, instrumentui, kuriuo prasidėjo jo gilesnė pažintis su muzikos pasauliu, parašyta visai nedaug: vos keturios sonatos, Fantazija C-dur, Rondo b-moll ir du koncertinio populiaraus tipo kūrinėliai – Polonezas ir Koncertstuk smuikui su orkestru.

Smuikininko M.Švėgždos von Bekkerio ir pianistės Indrės Baikštytės grojime išgirdome jų net pusę: tris sonatinas op.137 (Nr.3 g-moll, Nr.2 a-moll ir Nr.1 D-dur) ir Fantaziją C-dur smuikui ir fortepijonui.

Gražiausi ir…

Pirmieji iš minėtų darbų parašyti jaunystės metais, kai kūrėjui buvo apie devyniolika. Juose stipriai juntama klasicizmo įtaka, ypač L. van Beethoveno, kurį F.Schubertas, galima sakyti, dievino.

Tradiciškai šios kompozicijos ir „perskaitomos“ kiek dramatiška („beethoveniška“) maniera. O šio koncerto duetas labiau akcentavo šviesias nuotaikas, optimistišką energiją (fortepijonas) ir lyriškumą, jo įvairius atsivėrimus (smuikas). Kiek skirtingas interpretavimas, nors ir keista, nesikirto, o greičiau papildė ir atsvėrė vienas kitą. Gerą įspūdį paliko muzikų ansambliškumas ir susiklausymas, nors to dramatiškumo, kad ir šiek tiek, labai norėjosi.

Kaip buvo galima tikėtis, gražiai suskambo lėtosios sonatinų dalys ir nepaprastai dainingos jų temos. Atlikėjams įtaigiai pavyko atskleisti kompozitoriaus lyriko melodisto talentą. M.Švėgždos von Bekkerio subtilus ir dainingas frazavimas, sakyčiau, čia buvo kaip tik.

…virtuoziškiausi puslapiai

Koncertą užbaigė Fantazija C-dur – pats grandioziškiausias F.Schuberto opusas smuikui, atsiradęs po L. van Beethoveno mirties kaip šio fakto adoracija. Vienos dalies kūrinys tarsi suskyla į atskiras padalas vienijamas andante tematinių arkų, tarp jų – vengriško ir slaviško atspalvio turintys epizodai, centre – „sei mir gegrüßt“ ir trys šios temos variacijos, o pabaigoje – efektinga coda presto tempu.

Tik nuo atlikėjų meistriškumo priklauso, kaip jie sugebės įvaldyti ir perteikti šio kūrinio įvairiaplanę ir sudėtingą, apie dvidešimt minučių trunkančią formą, jos ugnį ir gilų poetiškumą, tematinį spalvingumą.

Užduotį duetas išsprendė beveik sėkmingai. Netrūko virtuoziškumo ir plėtojimo dinamikos, efektingų fortepijoninių faktūrų, tik štai precizikos smuiko partijoje šiek tiek pristigo.

Išleista J.Kačinsko chorinė muzika

Išleista J.Kačinsko chorinė muzika

Dviem naujais natų leidiniais Muzikos informacijos ir leidybos centras (MILC) pristato kompozitoriaus, Lietuvos nacionalinės premijos laureato, Klaipėdos miesto garbės piliečio Jeronimo Kačinsko (1907-2005) chorinę muziką.

Ją atrinko bei leidybai parengė kompozitorius ir dirigentas Vaclovas Augustinas.

Vienas šių rinkinių – „Dainos chorui“ – yra skirtas J.Kačinsko dainoms lietuvių poetų žodžiais, antrasis – „Religiniai chorai“ – giesmėms religiniais tekstais, o abu jie aprėpia nemenką dalį visos šio kompozitoriaus chorinės kūrybos.

Tik keletas populiariausių opusų, tokių, kaip „Beržas“ ar „Per girias“, Lietuvoje buvo publikuoti anksčiau.

Likusioji dauguma atlikėjams negirdėta ir galbūt netikėta, nes kompozicijų stilius įvairuoja nuo klasikine harmonija grįstų paprastučių giesmelių, parašytų Amerikoje, iki išplėtotų, originalių dainų, sukurtų tarpukario Lietuvoje.

Abiejų leidinių redaktoriaus V.Augustino žodžiais, tiek „Religiniai chorai“, tiek „Dainos chorui“ parankūs įvairaus pajėgumo kolektyvams, partitūros tiks ir pedagoginiam repertuarui.

Greitai turėtų pasirodyti ir MILC rengiamas garso įrašas su J.Kačinsko chorine muzika, kurią įrašė choras „Jauna muzika“ (dirig. V.Augustinas).

Kompaktinė plokštelė papildys XX amažiaus lietuvių muzikos lobyną.

Šiandien J.Kačinskas pripažįstamas kaip XX a. pirmosios pusės lietuviško modernizmo pradininkas, atvėręs Lietuvai kelius į tarptautinę areną ir ten sulaukęs pripažinimo.

„Durų” inf.