Kai muzika prabyla

Kai muzika prabyla

Danguolė Vilidaitė

Kovo 12-oji Klaipėdos koncertų salėje buvo pažymėta nepaprastu įvykiu – 22 metų pianisto iš Rusijos Miroslavo Kultyshevo, 2007 metų tarptautinio P.Čaikovskio konkurso nugalėtojo, rečitaliu. Konkurse laimėjęs antrąją vietą šis pianistas vis dėlto buvo įvertintas aukščiausiai – pirmoji niekam nebuvo skirta. Savo rečitaliui jis pasirinko F.Liszto transcendentinius etiudus.

Praėjus vos dienai vėlgi F.Liszto muzika toje pačioje Klaipėdos koncertų salėje skambėjo 27-mečio pianisto Edvino Minkštimo solinėje programoje „Listomanija“. Praėjusių metų rugsėjį atlikėjas pelnė pirmąją premiją tarptautiniame M.K.Čiurlionio pianistų konkurse.

Bet ne apdovanojimai ir įvertinimai (jų irgi abiems pianistams netrūksta) čia svarbiausi.

Ne tik virtuoziškumas

Nuo pat pirmųjų M.Kultyshevo koncerto minučių publika buvo tarsi užvaldyta išskirtinės jaunojo muziko interpretacijos, nepaprastų jo techninių sugebėjimų, sunkiai žodžiais apsakomos muzikos magijos. Ir kas galėjo tikėtis, kad toks jaunas, kiek paaugliškos ir kuklios išvaizdos atlikėjas turės tokią stiprią įtaigos galią.

Programoje beveik be sustojimo (tai irgi prisidėjo prie ypatingos nuotaikos sukūrimo), skambėjo dvylika F.Liszto transcendentinių etiudų.

Ciklą galime laikyti savotiška fortepijoninės technikos chrestomatija, kurioje pianistas tarsi sportininkas išbandomas įvairiausiais būdais: sudėtingi pasažai, arpedžo formų įvairovė, dvigubos natos, oktavų ir akordų virtinės ir pan., kiekvienas etiudas skirtas konkrečiai technikos savybei lavinti bei atskleisti, ir ne tik.

Dar didesne kliūtimi dažnam yra kompozitoriaus kūrybos įvairiaplaniškumas. Jos meninių prasmių įvairovė, sakyčiau, yra sunkiai „įkandama“ net ir brandžiam muzikui. Čia reikia mokėti išgauti filosofinę gelmę artimą J.S.Bachui, sukurti L.Beethovenui prilygstančią įtampą ir dramatiškumą, o kur dar schubertiškas temų dainingumas, chopiniškas trapumas ir elegancija, schumanniškas faktūros polifonizavimas ir visa tai sujungiantis ugningas ir veržlus, kartais žaismingas F.Liszto temperamentas. Retas atlikėjas pasirenka ciklą groti ištisai.

Transcendentiniai prisilietimai

Susitikime su Klaipėdos universiteto studentais, dėstytojais ir spaudos atstovais M.Kultyshevas kaip tik ir pabrėžė, kad dažnas Rusijos atlikėjas, akcentuodamas vien tik virtuoziškumą, techninę transcendentinių etiudų pusę, labai supaprastina šio genialaus kompozitoriaus kūrybą.

Koncerte įsiminė „Pūgos“ chromatiniai pasažai – tarsi sniego šuorai, etiudo Nr.10 f-moll aistringa išraiška, meistriški oktaviniai ir akordiniai judėjimai „Heroikoje“ ir etiude Nr.2 a-moll, komplikuotų gamučių krištolinis mirgėjimas „Klajojančiose ugnelėse“ ir t.t. Įspūdžių labai daug, visų nesuminėsi.

Pats žodis transcendens išvertus iš lotynų kalbos turi bent kelias prasmes: peržengiantis, egzistuojantis už, anapus ko nors, už proto ar pažinimo ribų arba absoliučios būties ir t.t. Sunku dabar atsakyti, kodėl F.Lisztas etiudus pavadino transcendentiniais, kokią prasmę šis terminas turėjo jam. M.Kultyshevo interpretacijoje ciklas tikrai labai priartėjo prie to kažko, virš arba už žmogaus suvokimo galimybių. Šis vakaras, kaip pastebėjau, ne vieną klausytoją paveikė stipriai.

Pratęsė ir papildė

Kylančios Lietuvos pianizmo žvaigždės E.Minkštimo rečitalis, skambėjęs kovo 14-ąją, tarsi pratęsė ir papildė atlikėjo iš Rusijos pasirodymą.

Išgirdome F.Liszto „Vengrišką rapsodiją“ Nr.13 a-moll, „Ispanišką rapsodiją“ cis-moll, polonezus Nr.1 c-moll ir Nr.2 E-dur, sonatą h-moll, Mendelsohn – Liszt „Dainos sparnais“ ir Schubert – Liszt „Antrininką“.

Programa turtinga ir sudėtinga, tikras iššūkis bet kuriam pianistui.

Koncerte netrūko žavingo virtuoziškumo ir precizikos, efektingai įvaldytų smulkios ir stambios technikos epizodų, ypač įtikinamai suskambo sonata h-moll. Ir nors ši interpretacija buvo kiek santūresnė nei M.Kultyshevo, ji, manyčiau, tikrai nusipelnė aukšto įvertinimo.

Virė ispaniškos aistros

Virė ispaniškos aistros

Laima Sugintienė

Prieš dešimtmetį 1-ojo operos ir simfoninės muzikos festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ metu Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatyta G.Bizet realistinė opera „Karmen“ per sezoną rodoma vos porą kartų. Nežinia, kokios priežastys lėmė, tačiau salė tą vakarą buvo sausakimša. Ar todėl, kad šio sceninio G.Bizet šedevro pasiilgstama, ar kad intrigavo dar negirdėtas Don Chosė, ar Kovo 8-ąją kartu su tradicine tulpe vyrai moterims įteikė ir pakvietimą į Muzikinį teatrą. Džiugino, kad tarp publikos buvo matyti daug jaunų veidų, tiesa, buvo ir tokių žiūrovų, kurie muzikinį teatrą akivaizdžiai supainiojo su Žvejų rūmais.

Svečio balsas nenuvylė

Didžioji spektaklio intriga (šalia intrigos, kurią sukėlė dvivaldystė teatre) – Don Chosė vaidmens atlikėjas Olegas Dolgovas iš Maskvos.

Klaipėdiečiai neturi savojo Don Chosė, šią partiją visada atlieka kviestiniai tenorai. Šįsyk pirmą kartą šį vaidmenį dainavo kylanti operos žvaigždė iš Maskvos Olegas Dolgovas. Tai pirmosios šio jauno solisto (Muzikos akademiją prie P.Čaikovskio valstybinės konservatorijos jis baigė tik 2004-aisiais) gastrolės ne tik Klaipėdoje, bet ir Lietuvoje. Nepaisant jauno amžiaus, O.Dolgovas yra jau kelių tarptautinių konkursų laureatas, prestižinio garsiosios operos solistės Galinos Višnevskajos Operos centro solistas.

Publika nekantriai laukė šio vokalisto pasirodymo ir liko sužavėta – nepamenu, kada paskutinį kartą Klaipėdos scenoje girdėjome tokio lygio dainininką. Stiprus, tačiau neforsuotas balsas, išraiškingas, nuostabaus grožio, lygus visuose registruose tembras, ideali intonacija, natūralus muzikavimas tiesiog pavergė, užbūrė klausytojus.

Žymiąją 2-ojo veiksmo ariją solistas padainavo pasigėrėtinai, tiesiog nepriekaištingai. Galbūt sceninės patirties stoka neleido atlikėjui visiškai atsiskleisti kaip aktoriui – kiek statiškas artistas atrodė pradiniuose veiksmuose. Tačiau išties ispanišką temperamentą jaunasis tenoras O.Dolgovas pademonstravo dramatiškame operos finale.

„Moteriškoji“ dalis – stipresnė

Beje, apie ispanišką temperamentą. Jo tikrai stokojo lietuviškai fleg-matiškas vyrų choras (ypač gerokai praretėjusi tenorų grupė), atrodęs (ir skambėjęs) kaip stipriai „padėvėtas” per dešimtmetį nuo premjeros. Masinėse operos scenose sunku buvo nepastebėti, kad kolektyvas gerokai išsiderinęs, tvirta režisieriaus ranka būtų labai ne pro šalį.

„Moteriškoji“ spektaklio dalis buvo akivaizdžiai stipresnė.

Karmen vaidmens atlikėja Dalia Kužmarskytė dabar išgyvena kūrybinės brandos periodą, jau kuris laikas jos žvaigždė žiba visu ryškumu. Premjerinė Karmen ir dabartinė, po dešimties metų, – tarsi aikštinga paauglė ir savo vertę žinanti moteris.

Puiki sceninė išvaizda ir laikysena, plastiškumas plius stipri vokalinė mokykla leidžia mūsų garsiausiam mecosopranui užtikrintai jaustis scenoje, pasitikėti savo jėgomis. Tačiau šis pasitikėjimas retsykiais ir pakiša koją – dainininkė, siekdama savajam personažui suteikti kuo daugiau spalvų, ieškodama subtilumo, ima laviruoti ties gana slidžia riba. Man regis, ji kiek piktnaudžiauja dainavimu pusbalsiu, per išieškotas detales kartais nukenčia visuma (segidilija, šokis su kastanjetėmis, beje, dainininkė pati sau pritarė šiuo ispanišku instrumentu). Sodriai ir efektingai nuskambėjo Karmen arijozo būrimo scenoje, atskleisdamas tragiškąją čigonės charakterio pusę. Puiki partnerė ansambliuose su Don Chosė savo temperamentu „kilstelėdavo“ ir svečią.

Pastangos vertos plojimų

Šauniojo toreodoro Eskamiljo partiją operoje bravūriškai dainavo Artūras Kozlovskis, lyriškąją Don Chosė sužadėtinę Mikaelą – Valerija Balsytė.

Iš ansamblių išskirčiau trečiojo veiksmo būrimo sceną, kurią tarsi nuvaliusios visas laiko apnašas išraiškingai padainavo Rita Petrauskaitė (Fraskita) ir Jadvyga Grikšienė (Mersedes). Jos ir D.Kužmarskytė buvo lyderės ir gana sudėtingame, ypač greito tempo kvintete, kurį atliko kartu su Virgiu Pupšiu (Don Kairo) ir Viačeslavu Tarasovu (Remenado).

Savuose amplua pasirodė Kęstutis Nevulis (kapitonas Cuniga) ir Šarūnas Juškevičius (seržantas Morales).

Pakiliai ir šventiškai nuskambėjo orkestro epizodai: uvertiūra, ketvirtojo veiksmo antraktas (puikus obojaus solo). Bet subtilūs, skaidrios faktūros antrojo ir trečiojo veiksmų antraktai (čia išskirčiau minkštai, plastiškai nuskambėjusią klarneto partiją) kiek nukentėjo dėl, manyčiau, solistams nepatogaus lėtoko tempo. Orkestre pasigedau kiek raiškesnės artikuliacijos, ypač greitu tempu atliekant Karmen leitmotyvus.

Apskritai orkestras akomponavo lanksčiai, dinamiškai paslankiai, su dainininkais išlaikydamas gerą balansą (išskyrus galbūt Mikaelos trečiojo veiksmo ariją). Tai, be abejo, dirigento Ilmarso Harijso Lapinšo nuopelnas. Dirigentas vokalistams buvo ypač dėmesingas.

Stovint ploti Klaipėdos salėse tampa įprasta. Tą vakarą tikrai buvo verta.

Į uostamiestį ateina skambantis pavasaris

Į uostamiestį ateina skambantis pavasaris

Didingą klasikos skambesį į Klaipėdos koncertų salę ir uostamiestį balandžio 2 – gegužės 10 dienomis atneš XXXIII „Klaipėdos muzikos pavasaris“. Festivalis klaipėdiečius kviečia įsiklausyti į atgimstančios gamtos garsus ir suptis ant galingos garsų jūros bangų.

33-iąjį kartą vyksiantis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ – seniausias muzikinis festivalis Lietuvoje. Šiemet jo programą sudarys dešimt renginių – aštuoni koncertai ir du video-

klubai. Anot festivalio meno vadovės Loretos Narvilaitės, joje galima įžvelgti net keletą miniciklų: keturis kartus klausysimės kamerinių orkestrų muzikavimo, trijuose žavės dainininkų pasirodymai, trys koncertai skiriami vieno kompozitoriaus kūrybai, du vakarus praleisime su išskirtinėmis asmenybėmis. Festivalyje dalyvaus gausiausias iki šiol čia koncertavusių užsienio atlikėjų būrys – net šeši solistai ir dirigentas. Su geriausiais Lietuvos kolektyvais jie rengia specialias programas.

Festivalyje grieš Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninis orkestras, diriguojamas Martyno Staškaus. Su juo operų arijas atliks sopranai Joana Gedmintaitė, Inesa Linaburgytė, Sigutė Stonytė ir tenoras Audrius Rubežius.

Tarp ypatingų šiemetinio festivalio svečių – fortepijono virtuozas Alexanderis Palei’us (JAV), unikalaus balso (kontratenoras) savininkas Yaniva d’Ora (Izraelis) ir perkusininkas Pedro’as Carneiro‘ (Portugalija), kurie pasirodys su Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojamu Roberto Šerveniko. Orkestro „Camerata Klaipėda“ programoje „300 metų Vivaldi“ solo partijas atliks kolektyvo lyderis smuikininkas Vilhelmas Čepinskis ir obojininkas Philippas Nodelis (Rusija). Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncerte, kurį diriguos Gintaras Rinkevičius, pasirodys tarptautinį pripažinimą pelniusi ir dar uostamiestyje nė karto nekoncertavusi smuikininkė Liana Isakadze’ė (Vokietija).

Klaipėdos kamerinis orkestras festivalyje grieš net du kartus: su A.Palei‘umi, kuris gros ir diriguos visus šešis J.S.Bacho klavyrinius koncertus, kitam koncertui diriguos belgas Danielis Gazonas, solistė – sparčiai karjerą Londono „Covent Garden“ ir kitose užsienio teatrų scenose daranti Liora Grodnikaitė (mecosopranas). O polifonijos didžiųjų meistrų šedevrai skambės Klaipėdos „Aukuro“ ir Vilniaus „Jaunos muzikos“ chorų interpretacijose.

Festivalis pakvies į du videoklubo renginius: įžymiosios balerinos Majos Pliseckajos kūrybą komentuos LNOBT baleto trupės vadovė Tatjana Sedunova, apie nepamirštamus muzikinius susitikimus su dirigentu Jonu Aleksa pasakos muzikologė Živilė Ramoškaitė.

„Durų“ inf.