„La Mariée“ – Kaune, Vilniuje ir Frankfurte

„La Mariée“ – Kaune, Vilniuje ir Frankfurte

Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Choreografijos katedros dėstytoja Agnija Šeiko-Sarulienė jau gerai žinoma Lietuvos šokio padangėje. Jos kūryba išsiskiria brandžia plastika ir savitu stiliumi, kuriam būdingos kontaktinio šokio interpretacijos bei netradiciniai scenografijos sprendimai. Viena iš naujausių choreografės darbų „La Mariée“ jau spėjo pakeliauti ne tik po Lietuvos, bet ir po tarptautines šokio scenas.

Šokio spektaklio „La Mariée“ („Nuotaka“), įkvėpto Prevert’o poezijos („Aš nuėjau į senos geležies turgavietę ir pirkau grandines, sunkias grandines tau, mano meile….”), premjera triumfavo pernai rudenį uostamiestyje vykusiame šiuolaikinio meno festivalyje „Plartforma“. Kompozicija, sukurta kartu su talentingais ir perspektyviais šokėjais Dovile Binkauskaite ir Petru Lisausku, pasitelkiant simbolius, įvaizdžius ir asociacijas, pasakoja apie dviejų žmonių meilę, kupiną ilgesio, kančios, pažinimo džiaugsmo ir aistros (muzika – Tautvilo Gurevičiaus, kostiumai – Lilijos Larionovos).

Šiemet balandį spektaklis su pasisekimu parodytas Kaune, šokio teatro „Aura“ šiuolaikinio meno renginių cikle „Aura“ ir kiti demonai (2)“, kuriame savo kūrybiniais ieškojimais ir atradimais dalijosi menininkai iš Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno.

Gegužės 11-ąją „La Mariée“ pristatytas tarptautiniame šiuolaikinio šokio festivalyje „Naujasis Baltijos šokis – 2008” Vilniuje, o gegužės 22-ąją šis A.Šeiko spektaklis reprezentavo Lietuvos šiuolaikinį šokį Frankfurte (Vokietija) vykstančiose Europos kultūros dienose.

„Durų” inf.

Nauja muzika skinasi kelią

Nauja muzika skinasi kelią

 

Vilniaus šiuolaikinio meno centras (ŠMC) išleido kompaktinių plokštelių rinkinį, skirtą elektroninei, eksperimentinei, elektroakustinei muzikai „UN/TIPICAL”.

Jis tematizuoja tipinės ir netipinės garsodaros fenomeną ir naujosios muzikos reikšmę vystantis šiuolaikinei muzikai.

Tarp kūrėjų iš viso pasaulio į „UN/TIPICAL” pateko ir klaipėdiečio Gyčio Skudžinsko kartu su kompozitorium Gintu Kraptavičiumi atliktas kūrinys „Kai būgnininkas rūko”.

Rinkinį sudarė šiuo metu Varšuvoje (Lenkija) gyvenantis kompozitorius ir media menininkas Artūras Bumšteinas. Jis ir pakvietė G.Skudžinską dalyvauti projekte. „Atsiuntė trumpą dviejų sakinių koncepciją, o šio menesio pradžioje gavau informaciją, kad CD rinkinys jau išleistas ir aš ten patekau”, – pasakojo klaipėdietis menininkas, savo kūryboje plėtojantis fotografijos, instaliacijos ir garso meno praktikas.

Naujasis kompaktinių plokštelių rinkinys bus platinamas su ŠMC zurnalu „Interviu”. Tai nuo 2005 metų ŠMC leidžiamas ketvirtinis žurnalas, skirtas pokalbiams su menininkais, kuratoriais, teoretikais ir kitais šiuolaikinės kultūros dalyviais. Žurnalo dėmesio centre – Lietuvos ir viso pasaulio, ypač kaimyninio regiono šalių, meno įvykiai ir aktualijos. Žurnalas leidžiamas lietuvių ir anglų kalbomis, platinamas paštu Lietuvoje ir užsienyje, o ŠMC parodų lankytojams siūlomas nemokamai.

„Durų” inf.

Langas

Langas

Dalyvaus „Nord Art” parodoje Vokietijoje

Klaipėdiečių dailininkų Virginijaus Viningo ir Romo Klimavičiaus darbai iškeliavo į tarptautinę parodą „Nord Art” Vokietijoje.

Didžiulė vaizduojamojo meno paroda „Nord Art” birželio 7 – rugsėjo 28 dienomis veiks Biudelsdorfe ir Rendsburge – parodų salėse, senoje Karlstuto liejykloje įsikūrusiame meno fabrike, miestų aikštėse ir parkuose. Ji kasmet rengiama šių miestų iniciatyva, joje laukiamos visos vaizduojamojo meno medijos. Šiemet parodą papildys išvakarėse prasidėjusio tarptautinio skulptorių simpoziumo dalyvių darbai.

Pernai vasarą „Nord Art” parodoje savo darbus eksponavo 200 menininkų iš 37 valstybių.

Šiemet parodos organizatoriai gavo 1158 paraiškas iš 58 pasaulio šalių. Rengėjai konkurso būdu atrinko 200 menininkų iš 35 šalių.

Tarp pakviestųjų dalyvauti parodoje – trys lietuvių dailininkai: Jūratė Weis, gyvenanti Vokietijoje, ir du klaipėdiečiai – tapytojas V.Viningas ir grafikas, tapytojas bei skulptūrinių objektų kūrėjas R.Klimavičius. Juos pristatė Klaipėdos Baroti galerija.

Parodos rengėjai „Nord Art” ekspozicijai atsirinko tris V.Viningo paveikslus („Atsisveikinimas su kėdėmis 1, 2“ ir „Mergaitė raudoname“) bei R.Klimavičiaus metalo plastikos objektą „Kelias“ ir šešių objektų ciklą „Laukimas”, jau spėjusį pabuvoti ne vienoje parodoje Lietuvoje ir užsienyje.

Leipcige apžvelgta lietuvių muzika

Leipcigo universiteto Muzikos institutas gegužės 18-20 dienomis pakvietė į Lietuvai skirtą renginį „Lietuvos muzika. Nacionalinės muzikos istorija Europos kontekste“, kuris vyko Mendelssohno namuose.

Teorinė renginio dalis buvo skirta konferencijai, kurioje dalyvavo Lietuvos muzikos specialistai J.Trilupaitienė, J.Burokaitė, V.Markeliūnienė, J.Vyliūtė, J.Bruveris, A.Žiūraitytė, G.Daunoravičienė, J.Landsbergytė, D.Palionytė-Banevičienė, Ž.Ramoš-kaitė-Sverdiolienė, R.Gaidamavičiūtė, R.Stanevičiūtė ir klaipėdietė muzikologė prof. Danutė Petrauskaitė, skaičiusi pranešimą „Vokiečių ir lietuvių pedagogų, dirbusių Klaipėdos konservatorijoje, muzikiniai ryšiai“.

Po pranešimų vakarais vyko koncertai – skambėjo lietuvių kompozitorių R.Šerkšnytės, A.Malcio, V.Bartulio, O.Balakausko kūriniai, pranešimą apie M.K.Čiurlionį skaitė ir jo kūrinius atliko prof. Vytautas Landsbergis.

,,Nuodėmės užkalbėjimas“ keliauja po festivalius

Režisieriaus Algimanto Puipos filmas „Nuodėmės užkalbėjimas“ tęsia keliones po tarptautines kino šventes, reprezentuodamas Lietuvos kiną.

Filmas pagal Jurgos Ivanauskaitės kūrybą, kuriame vaidina ir klaipėdietė aktorė Nelė Savičenko, apdovanotas Ruane (Prancūzija) vykusiame 21-ajame tarptautiniame Šiaurės šalių filmų festivalyje.

Gegužės 2-ąją „Nuodėmės užkalbėjimas“ pristatytas Ukrainoje, tarptautiniame filmų festivalyje “Zolotoj brig”. Festivalis vyko įvairiuose Ukrainos miestuose. A.Puipos filmas parodytas Dnepropetrovske. Festivalyje viešėjo filmo režisierius ir aktorė N.Savičenko. Šiame festivalyje lietuviškas filmas dalyvavo pirmą kartą.

Po festivalio Ukrainoje, gegužės 9-ąją, filmas „Nuodėmės užkalbėjimas“ parodytas renginyje „Europos mėnuo“ Nancy mieste (Prancūzija), Madrido (Ispanija) šventėje „9 mai 2008“ ir „Eurocine 27“ Briuselyje (Belgija).

O gegužės 19–20 dienomis A.Puipos filmas jau svečiavosi Maince (Reinlando-Pfalzo federalinė žemė) vykusioje lietuviškų filmų savaitėje. Tai vienas iš Baltijos kultūros metų renginių Vokietijoje.

Parengė Rita Bočiulytė

„Mustufe“ jau nebegrįš

„Mustufe“ jau nebegrįš

Trejus metus muzikuoti, studijuoti ir džiaugtis kvietęs festivalis nutiesė draugystės tiltus ir atsisveikino su Klaipėda

Danutė Petrauskaitė

Balandžio 14–25 dienomis Klaipėdos universiteto (KU) Menų fakultete vyko tarptautinių Erasmus studijų intensyvios programos (IP) projektas „Mustufe-2008“, sukvietęs 36 studentus ir 9 pedagogus iš 6 valstybių į kamerinės muzikos festivalį. Tai jau trečias tokio pobūdžio renginys Klaipėdoje, kurio tikslas – ugdyti jaunųjų muzikantų ansamblinio grojimo įgūdžius, suteikti jiems galimybę muzikuoti su naujais partneriais naujose koncertinėse erdvėse. Šis projektas taip pat siekė populiarinti Klaipėdos universitetą bei Lietuvą. Ir tai visai atžvilgiais pavyko.

Dominavo individualistinis požiūris

Tokio tipo projekto didesnė ar mažesnė sėkmė priklauso nuo kelių pagrindinių faktorių – muzikinio repertuaro, ansamblių įvairovės, taip pat studentų ir pedagogų profesionalumo bei geranoriškumo.

Pirmaisiais metais parinkti muzikinį repertuarą nebuvo lengva, nes paruošiamuosiuose projekto posėdžiuose, kuriuose dalyvaudavo visų šalių koordinatoriai, dominavo ne tinkamiausių mokymo procesui kūrinių paieškos, bet individualistinis požiūris – kuo labiau išsiskirti ir mažiausiai įdėti pastangų. Projekto organizatorės (doc. Jūratė Karosaitė ir šio straipsnio autorė), neturėjusios didelės tarptautinio vadybinio darbo patirties, nusileisdavo įnoringiems kai kurių koordinatorių reikalavimams. Todėl atsirasdavo nelabai tinkamos sudėties ansamblių, kuriems parinkti repertuarą būdavo itin keblu. Apmaudu būdavo, kad užvirę tokią „košę“, kai kurie koordinatoriai pasišalindavo nuo įpusėto darbo, palikę kitiems ją „išsrėbti“. Taip prieš metus atsitiko su Gento konservatorijos Belgijoje atstovu, nepanorusiu surasti tinkamų studentų ir pedagogą. Taip šiemet įvyko su Granados konservatorija Ispanijoje, atsisakiusia dalyvauti projekte. Ne į gera buvo ir menkas kai kurių muzikinių institucijų kontingentas. Pvz., suomiai iš Jakobstade įsikūrusio Švedų politechnikos instituto nuolat siųsdavo ten dirbančius lenkų tautybės pedagogus bei besimokančius studentus. Tad susidaryti tikrą šios šalies muzikinės kultūros įspūdį buvo gana sunku.

Atspirties tašku tapo muzika

Šiais metais reikalai pagerėjo. Dėl sumažinto finansavimo atsisakius koordinatorių susitikimo, atsirado galimybė ansamblius ir repertuarą formuoti Klaipėdoje be spaudimo iš šalies. Tad atspirties tašku tapo muzika – nuo septeto iki dueto. Surasti tinkamus atlikėjus nebuvo lengva, nes kai kurie projekto partneriai, kaip Karlo universiteto Pedagogikos fakultetas ir Čukurovo universiteto konservatorija, neturėjo didelio studentų pasirinkimo. Kaip ir Klaipėdos universiteto Menų fakultetas. Tačiau gelbėjo Artez instituto konservatorija Zvolėje ir J.Haydno konservatorija Eisenstadte, pasiūliusios trūkstamus instrumentalistus. Šių partnerių dėka pavyko pasiekti pusiausvyrą tarp styginių bei pučiamųjų ir gauti trūkstamų kūrinių partitūras. Suomius buvo nutarta pakeisti veržliais Estijos muzikos ir teatro akademijos atlikėjais.

Tarp jų atsirado ir vienas Erasmus programos studentas iš Granados konservatorijos, itin džiaugęsis proga atvykti į Klaipėdą ir nesupratęs, kodėl jo mokyklos vadovai šį kartą ignoravo „Mustufe“ projektą. Nepaisant to, dalyvių skaičius projekte nesumažėjo. Ispanų trūkumą kompensavo kitos aukštosios mokyklos, atsiuntusios daugiau studentų.

Pačią gausiausią grupę, kaip ir pernai, sudarė olandai, niekada organizatoriams nekėlę jokių problemų ir sunkiausiomis minutėmis ištiesdavę pagalbos ranką.

Pedagogai irgi atsiuntė delegatus

Balandžio 14-ąją į KU Menų fakultetą sugužėjo visi „Mustufe“ dalyviai.

Estai delegavo talentingą pianistę bei pedagogę Nataliją Sakkos, austrai – J. Haydno konservatorijos direktorių bei smuikininką Walterį Burianą, čekai – Fortepijono katedros vedėją Vitą Gregą, turkai – šmaikštuolį trimitininką Gokmeną Noyaną, olandai – net tris dėstytojus: nuolatinį talkininką, trečią kartą padėjusį rengti šį kamerinės muzikos festivalį Gertą Janą van der Weerdą, ir du pūtikus – Ykę Toepoelą bei Peterį Gaasterlandą. Klaipėdiečiams trečią kartą atstovavo trombonininkas doc. Steponas Sugintas, kurio dėka projekte deramą vietą užėmė varinių pučiamųjų ansambliai, ir Pučiamųjų bei styginių katedros vedėjas prof. Vilmantas Bružas.

Pedagogams teko kuruoti po vieną ar net kelis kamerinius ansamblius. Jų partijas studentai mokėsi namuose. Klaipėdoje jiems beliko jau tik derintis vienam prie kito ir ieškoti tinkamiausios kūrinio interpretacijos.

Laisvo laiko niekam nelikdavo per daug. Tačiau turkų pedagogas vis dėlto sugebėjo atrasti valandėlę. Jos metu Menų fakulteto valgykloje jis pademonstravo, kaip reikia ruošti turkišką kavą ir pavaišino savo studentus, supilstęs ją į tam tikslui atsivežtus iš Turkijos miniatiūrinius puodelius.

Pirmą savaitę – prezentaciniai koncertai

Kiekvieną projekto dieną vyko koncertai. 10 projekto dienų – 10 koncertų, toks buvo vienas iš festivalio devizų.

Pirmą savaitę buvo rengiami prezentaciniai kiekvienos šalies koncertai, kurių metų skambėjo nacionalinė muzika.

Ypač išsiskyrė estų pasirodymas su puikiai paruoštais studentais, ypač stygininkais, atlikusiais H.Ellerio, L.Sumeros, E.Magi bei J.Raatso kūrinius.

Mažai jiems nusileido ir čekai, pagroję J.Paleničeko, J.Suko ir B.Martinu kamerinius ansamblius. Iš Čekijos atstovų išsiskyrė smuikininkas Pavelas Vojta ir jaunasis albanų pianistas Egli’s Prifti’s. Pastarasis sutelkė dėmesį į solinę muziką ir paskambino visas sudėtingos F.Chopino Sonatos b-moll dalis.

Iš Austrijos atvyko tik keli austrų tautybės studentai, kiti – du kinai, iranietė ir vengras. Visi jie atliko internacionalinę programą. Mat šioje senomis muzikinėmis tradicijomis garsėjančioje šalyje studijuoja jaunimas iš viso pasaulio. Klausytojus sužavėjo išlavinta pianistės Mehrdokht Manavi, įgijusios pradinį muzikinį išsilavinimą Teherane, technika, jautrus jos muzikavimas skambinant R.Ščedrino Preliudą ir fugą. Tačiau ji neakompanavo savo draugams, kaip tai daroma tokių koncertų metu.

Todėl austrams į talką turėjo ateiti Klaipėdos universiteto jaunosios pianistės – Anna Geifman, Anna Ivanova, Silvija Mockutė ir Julija Ščerbatova. Merginos joms patikėtą užduotį atliko kuo geriausiai.

Olandai atsiuntė įspūdingą varinių instrumentų ansamblį. Stebino tai, kad valtorna ir dviem trimitais grojo merginos, niekuo nenusileidusios vaikinams. Turkų studentai pasirodė silpniausiai, tačiau jie, palyginti su kitais projekto dalyviais, studijų metu pasiekė didžiausią pažangą.

Iš klaipėdiečių išsiskyrė puikus trombonininkas Arvydas Stakvilevičius (doc. V.Bružo klasė) ir klarnetininkas Nerijus Jasinskas (asist. A.Daukšio klasė), pademonstravę aukšto lygio lietuvišką pučiamųjų mokyklą.

Vieną vakarą turėjo galimybę savo atlikėjiškus gebėjimus parodyti ir pedagogai. Aukščiausio įvertinimo sulaukė estė Natalia Sakkos, studentų koncerte pasirodžiusi kaip subtili ansamblistė, o pastarajame – ir kaip talentinga solistė.

Scenoje – su čia paruošta programa

Antrą savaitę studentai į sceną išėjo jau su Klaipėdoje paruošta programa. Jie koncertavo Gintaro muziejuje Palangoje, Paveikslų galerijoje Klaipėdoje, LCC Tarptautinio universiteto salėje. Pastarajame renginyje apsilankė šios mokymo įstaigos vadovai, dėstytojai bei studentai. Koncerto pradžioje prof. Dave’as Rhodesas pademonstravo unikalų varpelių orkestrą, kuriam pats ir dirigavo.

Balandžio 24-oji buvo bene svarbiausia projekto dalyviams diena – vyko viešas egzaminas. Ansambliai turėjo atlikti visą numatytą programą, kuri buvo įrašinėjama į kompaktinę plokštelę. Po egzamino pedagogai savo auklėtiniams rašė pažymius. Mat už dalyvavimą šiame projekte studentai iš kamerinio ansamblio dalyko užsidirbo 4,5 tarptautinius kreditus.

Kitądien vyko baigiamasis koncertas – pasirodė visi ansambliai su rinktiniais kūriniais ar jų dalimis. Didžiausio klausytojų palankumo sulaukė N.Sakkos vadovaujamas ansamblis, atlikęs R.Schumanno Fortepijoninį kvinetetą op. 44, W.Buriano prižiūrimas styginių kvartetas, pagriežęs J.Haydno Kvartetą op.64 Nr. 5, olandų pedagogų kuruojamas medinių pučiamųjų kvintetas, kurio repertuare buvo F.Danzi ir P.Hindemitho kūriniai, G.J. van der Weerdo vadovaujamas mišrus sekstetas, pagrojęs mažai Lietuvoje žinomą S.Prokofjevo Uvertiūrą žydiškomis temomis op. 34.

Ryškesnio charakterio pritrūko B.Martinu „Rateliams“ („Les Rondes“), kuriuos atliko V.Grego globojamas septetas, trimitų kvartetui, vadovaujamam G.Noyano, klarneto ir fortepijono duetui, atlikusiam nelengvus W. Lutoslawskio „Šokinius preliudus“.

Itin efektingas buvo baigiamojo koncerto finalas, kuomet salė gaudė nuo vario – skambėjo doc. S.Suginto paruošto trombonų kvarteto atliekami G.Rossini’o ir S. Konagaya’s kūriniai bei prof. V.Bružo diriguojama A.Remesos „Muzika 6 trimitams ir 6 trombonams“.

Kai nuaidėjo paskutiniai asamblių garsai, projekto dalyviai neišsiskirstė. Jie visi sugužėjo į sceną ir sudarė improvizuotą simfoninį orkestrą. Specialiai šiai orkestro sudėčiai doc. Rimantas Giedraitis aranžavo Europos himną – L. van Beethoveno IX simfonijos finalinį epizodą, kurį atliko ir studentai, ir kai kurie pedagogai, diriguojant doc. S.Sugintui. Ši muzika itin suartino jaunuosius atlikėjus ir leido jiems patirti stiprų draugiškumo jausmą.

Norėtų dar kartą sugrįžti

Per trejus „Mustufe“ veiklos Klaipėdos universitete metus jame pabuvojo iš užsienio atvykę 20 tautybių muzikantai – 92 studentai ir 17 pedagogų – tai yra per 100 asmenų iš Europos, Azijos ir Afrikos. Visi jie Klaipėdoje lankėsi pirmą kartą.

Projekto metu jiems buvo sudarytos sąlygos susipažinti su skirtingomis dėstymo metodikomis ir interpretaciniais požiūriais, klausytis atvirų meistriškumo pamokų, daugiau sužinoti apie Lietuvos kultūrą lankantis Klaipėdos, Plungės bei Palangos muzikos mokyklose, koncertų salėse ir Muzikiniame teatre. Dalyviai turėjo galimybę išvysti Baltijos pajūrio grožį, džiaugtis geromis darbo sąlygomis Menų fakultete, kai buvo galima groti nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro, maitintis skaniu lietuvišku maistu.

Ne vienas jų klausinėjo apie galimybę dar kartą sugrįžti į Klaipėdą ir dalyvauti „Mustufe“ projekte. Deja, šis projektas laimėjo Europos Komisijos finansavimą tik trejiems metams. Jo jau nebeįmanoma bus pakartoti. Tačiau daugelio atmintyje jis išliks kaip puiki kamerinio meistriškumo mokykla, praplėtusi muzikinį akiratį ir nutiesusi draugystės tiltus.