Pasaulis diskutuoja apie kūrybinę ekonomiką

Pasaulis diskutuoja apie kūrybinę ekonomiką

„Creative Clusters“ konferencijos Glasgove (Škotija) pėdsakais

Kūrybinės ekonomikos (KE) sąvoka šiandien tampa vis aktualesnė, nes suvokiama, kad kūrybiškumas ir kultūra yra pagrindinės gamybinio ciklo žaliavos, o kūrybinės veiklos, jungdamos kūrybinius gebėjimus ir verslą, skatina ekonominę bei socialinę plėtrą. Be to, ūkinę veiklą praturtinant kūryba galima įgyti pranašumo konkurencinėje aplinkoje, todėl nenuostabu, kad visame pasaulyje šiuo metu dominuoja būtent tie verslai, kurių veikla pagrįsta kultūrinio ir informacinio lauko žiniomis bei bendradarbiavimu su kitais ūkio sektoriais.

Dalijosi patirtimi

Kūrybinėms industrijoms (KI) priskiriamų veiklų pagrindas – kūrybingų individų veikla. KI plėtra daugelyje šalių yra susijusi su naujo pobūdžio kultūros centrų bei klasterių kūrimusi. Kūrybinės ekonomikos bei kūrybinių industrijų analizei buvo skirta ir jau šeštąjį kartą vykstanti pasaulinė konferencija. Konferencijos organizatoriai, tikintys, kad kūrybiškumas yra esminis civilizacijos vystymosi faktorius, didelį dėmesį skyrė ir kūrybinio sektoriaus atstovų bendravimui bei patirties pasidalijimui.

Konferencijoje pranešimus šiemet skaitė 50 pranešėjų iš daugiau nei 20 pasaulio šalių: Japonijos, Šveicarijos, Didžiosios Britanijos, Brazilijos, Danijos, Suomijos, Vokietijos, Lietuvos, Estijos, Barbadoso, Ispanijos, Kanados ir kitur. Norint tapti konferencijos pranešėju (buvo pateikta daugiau nei 300 paraiškų) teko pereiti dviejų etapų atranką ir sulaukti kompetentingos tarptautinės komisijos įvertinimo.

Konferencija apėmė penkias temas: „Kūrybinė ekonomika mažose šalyse“, „Judantys paveiksliukai internete: audio-vizualinės medijos poveikis regionų ekonomikai“, „Festivalių politika: kūrybinė ekonomika ir masiniai renginiai“, „Strateginis valdymas kūrybinės ekonomikos kontekste“, „Ilga Glasgovo kūrybinės ekonomikos istorija“. Vienu metu keturias dienas vykusioje konferencijoje vyko po tris sesijas – tris kartus per dieną.

Sudomino ir nuvylė

Tarp įdomiausių sesijų paminėtinos kelios. Sesijoje „Permąstant miestą: kūrybingumas miesto politikoje“ ypač buvo įdomus kanadiečio dr. Grego Baekerio pranešimas apie kūrybinio miesto planavimo dokumentą, įtrauktą į Toronto miesto ekonominio vystymosi strategiją. Dokumento tikslas – pateikti priemonių planą, kuris padėtų geriau integruoti kultūrą į miesto žemės panaudojimo planavimo sistemą.

„Miestų transformacijos kultūros įtakoje: Glasgovas, Singapūras, Gatesheadas“ – ypatingo dėmesio sulaukusi sesija, kurios metu pristatyti realiai įgyvendinti projektai, siekiant pakeisti miesto įvaizdį ir suformuoti naujus miesto plėtros ir patrauklumo uždavinius.

Sesijoje „Klasterių strategijos: Kinija, Ontario ir Šiaurės regionas“ išsiskyrė Ontario (Kanada) kultūros ministerijos viceministro Steveno Davidsono pranešimas apie politinę regiono valdžios savimonę ir konkrečias priemones, siekiant plėtoti ekonominio regiono klasterio galimybes.

Apžvelgdami „Kūrybines ateitis: naujus tyrimus kūrybinės eknomikos ateities srityje“, Japonijos ir Didžiosios Britanijos pranešėjai pristatė savo vizijas ir parengtus dokumentus, siekiant KE plėtros ir kūrybiškumo integracijos į ūkio sektorių iki 2025 metų.

Be iš tiesų vertingų pranešimų, turiu pastebėti, kad keletas sesijų nuvylė. Pavyzdžiui, „Creative Britain“: Jungtinės Karalystės kūrybinės ekonomikos programa“. Naujai parengto dokumento pristatymas apsiribojo abstrakčių tiesų dėstymu ir bendromis frazėmis, taip ir nesugebant jų atskleisti konkrečių veiksmų strategijos šviesoje. Analogiškai silpna buvo ir sesija „Po festivalio reklama“. Vietoj festivalių, kaip svarbaus KE reiškinio, analizės buvo pateikta paviršutiniška įvairių Europoje vykstančių festivalių samplaika.

Svarbiau – tiesiog daryti

Sesijoje „Kūrybinės industrijos Baltijos regione“ pranešimus pristatė šio teksto autorė, bendrovės „Enterprise Estonia“ Kūrybinės ekonomikos vystymo programos projektų direktorius Georgas Poslawski’s ir programos „Creative Tampere“ koordinatorė Liina Penttila.

Įdomu, kad visuose regionuose išryškėjo skirtingos pozicijos į KI sektorių ir ypač priemonės, padedančios jų vystymuisi ir plėtrai. Pasirodo, suomiai aktyviai vykdo KI rėmimo programas, o estai, suvokdami KI labiau kaip ekonominį nei kultūrinį sektorių, jas vysto per verslo plėtros projektų grandį. Lietuvoje labiau orientuojamasi į apčiuopiamų objektų, t.y. menų inkubatorių (populiariau vadinamų fabrikais) kūrimą. Nepaisant skirtumų, užsienio ekspertai teigiamai įvertino tokią greičiau intuityvaus nei strategiškai pagrįsto KI vystymosi Baltijos regione tendenciją, pabrėždami, kad daug svarbiau yra tiesiog daryti nei, kaip dažnai pasitaiko užsienio praktikose, užstrigti ties apibrėžimų ir definicijų formulavimu.

Dalyvaudama tokio masto konferencijoje, suvokiau du dalykus: iš vienos pusės – kiek mažai KI ir KE sektorius apskritai (ar bent jau nuosekliai, sąmoningai) yra vystomi Lietuvoje (kitų šalių atstovai į konferenciją atvyko ištisomis delegacijomis), o iš kitos – kad neretai šia idėja yra pernelyg manipuliuojama, prie KE reiškinio pritraukiant arba „pritempiant“ visa, kas tik įmanoma. Akivaizdi britų invazija į šią sferą ir įvairiausių strateginių dokumentų publikavimo gausa net primena savotišką panacėją, kuri ironiškai atliepia naujos mados vaikymąsi.

Nepaisant to, bendrame pranešimų kontekste išaiškėjo, kad būtent kūrybinio sektoriaus veiklų vystymasis daugeliui įmonių bei miestų iš tiesų tapo galimybe pervertinti savo turinį ir įvaizdį bei suformuoti visai kitus, novatoriškus uždavinius, kaip save populiarinti. Pavyzdžiui, viena geriausiai kūrybiškai veikiančių verslo įmonių LEGO (Danija), susidūrusi su globaliniais interneto iššūkiais ir autorinių teisių problemomis, sugebėjo prisitaikyti ir performuluoti griežtas įmonės pozicijas tiesiog pakviesdama visus interneto vartotojus tapti LEGO žaislų kūrėjais, t.y. savotiškais lojaliais įmonės darbuotojais.

Mąstant apie ateitį

Apibendrinant straipsnį norėtųsi užbaigti konferencijos metu išgirstomis tiesomis:

* Kūrybiškumas yra galinga jėga, todėl kūrybinės ekonomikos esmė gali būti apibrėžta kaip 1 + 1 > 2.

* Po kelerių metų KE sektoriaus lydere taps Azija. Tačiau reikia turėti omenyje kiek kitonišką rytiečių suvokimą. Ten KI gali būti pris-kirtas net 2000 dailininkų kaimelis, kuriame yra daromos garsių Kinijos meistrų kūrinių kopijos.

* Ypatingas dėmesys turi būti skirtas švietimui. Pavyzdžiui, Gatesheado (JK) miestas, siekdamas pokyčių, visų pirma investavo į universitetų atsinaujinimą, o Singapūre jau dabar rengiamos darbuotojų perkvalifikavimo programos ateities darbo poreikiams.

Telieka jos atviros pamąstymui, o gal taps pagrindu straipsnio tęsiniui? Beje, kaip minėjau, KI sektorius ypač išplėtotas Jungtinėje Karalystėje. Būtent todėl visos ligšiolinės konferencijos vyko šios šalies geografiniame areale. Tačiau, jaučiant pasaulinį susidomėjimą ir šio sektoriaus augimą, ateinančiais metais konferencijos dislokacijos vietą siūloma perkelti į kitą pasaulio miestą. Tebūnie ir tai atvira galimybė…