Atstovavo pianistų forume

Atstovavo pianistų forume

Kovo 4 ir 5 d. Kauno apskrities J.Gruodžio konservatorijoje vykusioje XXVIII Lietuvos pianistų konferencijoje ir seminare-praktikume klaipėdiečiams atstovavo Eduardo Balsio menų gimnazijos bei Stasio Šimkaus konservatorijos moksleiviai ir pedagogai.

Seminare interpretacijos pamokas vedė Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos mokytojas ekspertas Aleksandras Jurgelionis ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Fortepijono katedros docentas Zbignevas Ibelhauptas. Jų patarimais buvo apdovanotos ir dvi gabios klaipėdietės – S.Šimkaus konservatorijos 12 klasės moksleivė Adelė Daunoravičiūtė (mokytojos ekspertės Jūratės Liutkienės klasė), paskambinusi S.Rachmaninovo etiudą-paveikslą op. 33, Nr.7, bei jos klasės draugė Kristina Michalkevič (mokytojos ekspertės Virginijos Ruzgienės klasė), atlikusi J.S.Bacho preliudą ir fugą fis-moll.

Šalies pianistų forumą Kaune papuošusiame pedagogų koncerte dalyvavo S.Šimkaus konservatorijos mokytojai Antanas Milerius (klarnetas), V.Ruzgienė ir Tamara Prokopovič (fortepijonas).

Klaipėdiečių „desantas” – Žemaitijoje

Kovo 17–24 d. Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos „desantas” pasklido po Žemaitijos regioną: vyko konservatorijos dienos regiono muzikos ir meno mokyklose.

Konservatorijos mokytojai dirbo su jų mokiniais, vedė atviras pamokas, vyko gyvi metodiniai aptarimai, diskusijos, kurias vainikavo mokinių koncertai.

Sudarant jų programas, siekta įtraukti būtent lankomų mokyklų absolventus.

S.Šimkaus koncervatorijos pedagogai lankėsi Mažeikių, Plungės Mykolo Oginskio, Šilutės, Telšių meno ir muzikos mokyklose. Ten didelio susidomėjimo susilaukė atviros pamokos, kurias vedė Rūta Agafonovienė, Jurgis Barakauskas, Skaistė Čilinskaitė Marina Logutenkova, Gražina Naujokienė, Virgilijus Nemaniūnas, Tamara Prokopovič, Laima Sugintienė, Virginija Ruzgienė, Jūratė Liutkienė, Romalda Šimkutė ,Vida Zelenienė ir Rolandas Vizgaudis.

Šis bendradarbiavimas abipusiai naudingas: skatinamas vaikų meninis ugdymas ir saviraiška, vyksta platesnė metodinio darbo sklaida. Ateityje numatoma rengti bendrus edukacinius projektus.

„Durų“ inf.

Aidėjo skambiausio vario garsai

Aidėjo skambiausio vario garsai

Laima Sugintienė

Klaipėdos koncertų salės Brass kvintetas po ilgesnės pertraukos, kovo 4-ąją, pakvietė į koncertą „Skambiausio vario garsai” – ambicingą ir ne be reikalo.

Pučiamųjų kalvės pažiba

Koncertas ilgokai lauktas, nes šioje erdvėje šaunųjį penketuką seniai begirdėjome. Tačiau tai nereiškia, kad kolektyvas nekoncertavo: visą vasarą kiekvieną šeštadienį vis skirtingas programas jis grojo Laikrodžių muziejaus kiemelyje, surengė sėkmingus edukacinius koncertus Vytauto Didžiojo gimanzijoje, Vydūno vidurinėje mokykloje ir kitur, muzikavo bažnyčiose.

Klaipėdiečiai pagrįstai gali didžiuotis turėdami vienintelį Lietuvoje šio žanro ilgaamžį – jau artėjama prie ketvirčio amžiaus. Tuo Brass kvintetas, kuriame muzikuoja prof. Vilmantas Bružas (vadovas, trimitas), Alius Maknavičius (trimitas), Algis Ulteravičius (valtorna), Steponas Sugintas (trombonas) ir Jurgis Dargis (tūba), tarsi pateisina Klaipėdos, kaip pučiamųjų instrumentų kalvės, vardą.

Programa – ambicinga

Originalių kūrinių varinių kvintetui nėra daug – šis žanras dar gana jaunas, tad didžiąją kolektyvo repertuaro dalį sudaro įvairių kūrinių instrumentuotės. Šio vakaro programa „Skambiausio vario garsai“ buvo išimtis.

Turėdami išties solidų repertuarą (jame – muzika nuo Renesanso iki XX amžiaus autorių, džiazo), šiam koncertui kolektyvas pasirinko originalius, XX amžiaus antroje pusėje parašytus veikalus. Gal plačiajai klausytojų auditorijai šios kompozicijos ir mažiau žinomos, tačiau varinių pučiamųjų muzikos profesionalams tai yra originalaus repertuaro pamatas.

Šios solidžios programos pasirinkimas byloja apie nemenkas atlikėjų ambicijas. Muzikai įrodė – tam yra pagrindo.

Vienu kvėpavimu, lengvai

Koncerte skambėjo prieš kelerius metus mirusio olandų kompozitoriaus, ilgamečio Bavarijos radijo simfoninio orkestro dirigento, Miuncheno muzikos ir teatro aukštosios mokyklos dirigavimo katedros vedėjo, daugelio kūrinių variniams pučiamiesiems autoriaus Jano Koetsiero trijų dalių Kvintetas (1974).

Techniškai sudėtingą, virtuo-zišką kūrinį pūtikai atliko tarsi vienu kvėpavimu, pademonstruodami gražų tembrą kantileninėse vietose ir virtuozišką techniką greitosiose dalyse.

Vienoje gimusio anglų kompozitoriaus, Londono Karališkojo koledžo kompozicijos profesoriaus, dirigento Josepho Horowitzo penkių dalių Miuzikholo siuita buvo parašyta labai žinomo italų kilmės amerikiečių tūbininko Rogerio Bobo prašymu.

Šį ciklą atlikėjai pagrojo lengvai, tarsi žaisdami, pašmaikštaudami (ketvirtoji dalis), tuo sėkmingai atskleisdami XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios miuziklo, kabareto, cirko dvasią.

Pasiekta darbu

Koncertą ansambis baigė iš Urugvajaus kilusio Enrrique’s Crespo Amerikietiška siuita Nr.1. Kūrinio autorius yra ir pasaulinę šlovę pelniusio dešimties pūtikų kolektyvo, žinomo „Germany Brass“ vardu, įkūrėjas.

Klaipėdos brass kvinteto atlikėjams pavyko perteikti klasikiniu, džiazo bei folkloro stiliumi grįstos, penkių kontrastingų dalių kompozicijos, nuotaikas.

Jas dar labiau pabrėžė minimalus sceninis judesys, lengvi režisūros štrichai, suteikę koncertui specifinių prieskonių.

Meninė kolektyvo branda jau seniai nekelia abejonių.

Tačiau šiuokart buvo akivaizdu, kad dabar kolektyvas yra itin geros formos, kuri pasiekta intensyviai repetuojant ir koncertuojant.

Akivaizdu ir tai, kad pasiekta (beveik) ir visų penkių ansamblio narių sampratos apie tembrą, artikuliaciją, frazuotę bei kūrinio stilių vienovė.

Muzikinio audinio faktūra buvo paryškinta vykusiu balsų balansu, o kūrinių bei pačios programos dramaturgija buvo nuosekli, gerai apmąstyta, logiška.

Naujose knygose – senosios Palangos istorija

Naujose knygose – senosios Palangos istorija

 

Lietuvos dailės muziejus šiemet išleido dvi naujas Palangos kurorto kultūros istoriją atskleidžiančias knygas: albumus „Grafų Tiškevičių Palangos rūmai. Architekto Franco Heinricho Schwechteno piešiniai ir brėžiniai“ ir „Senoji Palanga. Henriko Grinevičiaus fotografijų ir atvirukų kolekcija“.

Publikuojama pirmąsyk

Knygoje „Grafų Tiškevičių Palangos rūmai…” pirmą kartą publikuojami garsaus vokiečių karališkojo architekto F.H.Schwechteno (1841–1924) sukurti grafų Felikso ir Antaninos Tiškevičių Palangos rūmų projektai – 74 brėžiniai ir piešiniai. Projektai buvo sukurti trimis etapais 1895–1916 m. Pagal juos 1896–1897 m. Palangos kurorte ant Baltijos jūros kranto buvo pastatyta naujoji grafų rezidencija ir sukurtas parkas, kurį suprojektavo ir įrengė garsus prancūzų architektas Edouardas André (1840–1911). Paties architekto datuoti rūmų brėžiniai ir interjerų puošybos piešiniai (visi jie autoriaus signuoti ir datuoti) išsaugoti Berlyne, Prūsijos valstybės kultūros paveldo slaptajame archyve, 2006 m. šio archyvo specialistai juos surado.

Knygoje pirmą kartą skelbiami ir Palangos šildomųjų vonių komplekso projektai (du variantai). Palangos grafas F.Tiškevičius ir Plungės kunigaikštis Mykolas Oginskis buvo sudarę finansinę sąjungą, kad sukurtų europinio lygio šildomųjų vonių kompleksą, bet šis projektas nebuvo įgyvendintas.

Atskleidžia rūmų genezę

Albume publikuojami išlikę F.H.Schwechteno Palangos rūmų brėžiniai ir piešiniai – kaip ypatingos svarbos istorijos šaltinis, kuris supažindina su pirmaprade rūmų koncepcija ir atskleidžia vienos gražiausių Lietuvos rezidencijų genezę. Šie Palangos rūmų brėžiniai ir piešiniai leidžia suprasti pirminę užsakovo – grafo F.Tiškevičiaus – rūmų ansamblio sampratą.

Knyga reprezentuoja ir vieną garsiausių iš XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios vokiečių architektų F.H.Schwechteną. Grafų Tiškevičių Palangos rūmų projektas buvo sukurtas, kai karališkasis architektas jau buvo pasiekęs visuotinį savo kūrybos pripažinimą: 52 metų talentingasis kūrėjas jau buvo suprojektavęs ne tik kelias krikščionių šventoves, pramoninius statinius, bet ir garsius reprezentacinius pastatus: Berlyno Prūsijos karo akademiją, Filharmoniją ir kitus.

Knygą sudarė ir įvadą parašė menotyrininkas Romualdas Budrys – Lietuvos dailės muziejaus direktorius, Palangos miesto garbės pilietis, 1963 m. grafų Tiškevičių Palangos rūmuose sukūręs ir per kelis dešimtmečius išpuoselėjęs vieną vertingiausių Lietuvoje – Palangos gintaro muziejų. Knygos dailininkė – Laima Zulonė.

Albume – seni atvirukai

Kita knyga – vieno žymiausių Lietuvos ikonografijos kolekcininkų ir kraštotyrininkų H.Grinevičiaus (1924–1998) fotografijų ir atvirukų rinkinio paroda „Senoji Palanga“. Kolekciją paveldėjo ir saugo jo sūnus Tadas Grinevičius, maloniai sutikęs pirmą kartą rinkinį eksponuoti 2006 m. Gintaro muziejuje surengtoje parodoje ir suteikęs muziejui išskirtinę teisę jį publikuoti knygoje.

Išsamus XX amžiaus pirmosios pusės vaizdų rinkinys (298 puslapių albume – 200 originalaus dydžio atvirukų ir 23 fotografijos) atskleidžia vieną svarbiausiausių Palangos raidos etapų – kurortinio miesto kūrimą, atspindi gamtinį ir urbanistinį landšaftą, pajūrio peizažus ir istorinius pastatus, kartu parodo ypatingą fotografų žvilgsnį į pajūrio miestą. Istoriniai vaizdai knygoje pateikiami skyriuose „Baltijos jūra ir paplūdimys“, „Grafų Tiškevičių rūmai ir parkas“, „Birutės kalnas“, „Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia“, „Kurhauzas“, „Vilos“, „Miesto gatvės“, „Pasienis“. Leidinyje pristatoma kolekcija išsamiai ir įtaigiai aptarta fotografijos istorikės Margaritos Matulytės įvadiniame straipsnyje „Plevenatis senosios Palangos laikas“. Knygos sudarytojai – M.Matulytė ir istorikas Saulius Striuogaitis, dailininkė – Sigutė Chlebinskaitė.

„Durų” inf.