Muzikinės „permainos” – veržliai ir efektingai

Muzikinės „permainos” – veržliai ir efektingai

Danguolė Vilidaitė

Rugsėjo 18-ąją Klaipėdos kamerinio orkestro koncertu „Nakties šokiai“ prasidėjo 5-asis šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“.

Pagarbus gestas tūkstantmečiui

Veržliai ir efektingai prasidėjęs Klaipėdos koncertų salės festivalis šiemet tęsis iki spalio pabaigos ir publikos vertinimui dar pateiks penkis koncertus ir dvi videoperžiūras. Programa turtinga ir turininga, o svarbiausias jos privalumas ir pagrindinis akcentas – didžioji dalis skirta lietuvių kompozitorių kūrybai, paskutiniųjų XX a. dešimtmečių ir XXI a. darbams – pagarbus gestas minint Lietuvos tūkstantmečio jubiliejų.

Nedidele išimtimi šiame kontekste, tikriausiai, bus videoklubo vakaras „Muzika kinofilmuose: kam tai rūpi?“ su kompozitoriumi Mindaugu Urbaičiu ir keli užsienio kompozitorių opusai. Tai P.Eotvoso „Cricket Music“, Y.Klarko „TRK’s „, J.Adamso „Century Rolls“, S.Reicho „Clapping music“, P.Vaskso „Book for Cello“, K.Saariaho’s „Nymphea Reflection“ ir A.Sallineno „Chamber Music III“ – žinomos ir mažiau žinomos kompozicijos, kurių bent pusę jau išgirdome pirmajame koncerte.

Taigi šiais metais labiau grožėsimės šiuolaikinės lietuviškos muzikos „permainomis“, įdomesniais sprendimais ir turbūt svarbiausiu, anot festivalio kuratorės Loretos Narvilaitės, šio sezono koncertų salės pasikeitimu – violončelininko Mindaugo Bačkaus, kaip Klaipėdos kamerinio orkestro vadovo ir kaip solisto, pasirodymais. O kad jie paveikūs, jau spėjome įsitikinti.

Ekspresyvusis solo…

Festivalio pradžiai buvo pasirinkta latvių kompozitoriaus Peteriso Vaskso „Book for Cello“ violončelei solo. (Kompozitorius tarybiniais laikais, beje, studijavo Lietuvos konservatorijos Vytauto Sereikos kontraboso klasėje.) Dramatiškas ir intensyvus šio kūrinio Fortissimo bei paslaptingos flažoletų trelės su melancholiška melodija, balsu pritariant pačiam atlikėjui, Pianissimo dalyje nuteikė rimtai – toks gilus žmogaus būties apmąstymas garsais. Imponavo ir sceninis pradžios sprendimas.

Ne mažiau meistriškai ir išraiškingai M.Bačkaus violončelė suskambo vyresnės kartos dabarties suomių kompozitoriaus Auliso Sallineno „Chamber Music III.. The Nocturnal Dances of Don Juanquixote“ violončelei ir styginių orkestrui. Don Žuano ir Don Kichoto nuotykiai čia iš tikro susijungia keisčiausioje populiarių muzikos citatų ir modernesnių išraiškų pynėje, nuoseklus muzikos plėtojimas nuolat tarsi griežtai pristabdomas, tarsi replikuojamas, dvilypė įsivaizduojamo personažo prigimtis nerimsta. Džiugu, kad Klaipėdos kamerinis orkestras (dirigavo Mindaugas Piečaitis) virtuoziškumo išbandymą atlaikė garbingai.

…ir virtuoziškas orkestras

„Nakties šokių“ vakare išgirdome dar dvi orkestro interpretacijas – tai pasaulyje garsiausios suomių kompozitorės, dabar gyvenančios Prancūzijoje, Kaijao’s Saariaho’s „Nymphea Reflection“ ir Algirdo Martinaičio „Mirtis ir mergelė“.

Sudėtingos muzikinės drobės buvo atliktos beveik nepriekaištingai, nauja, ekspresyvesne, kiek greitesne ir kontrastingesne grojimo maniera (ne be naujojo vadovo įtakos). Galima teigti, kad Klaipėdos kamerinio orkestro stilius tampa vis labiau koncertinis.

K.Saariaho’s „Nymphea Reflection“ („Vandens lelijų atspindžiai“) faktūra – mirguliuojanti įvairiomis mikronuotaikomis, plastiškais skirtingų tembrinių ir ritminių-intonacinių figūrų perėjimais. Tarsi ir buvo galima išgirsti gyvą vandens judėjimą, jo sroveles ir sūkurius. Kiek mistiškai paskutinėje dalyje suskamba Arsenijaus Tarkovskio eilės. Padarytas įspūdis vienu metu net primena būseną, patiriamą žiūrint A.Tarkovskio filmus. Meistriška partitūra. Norėtųsi dar išgirsti.

O Steave’o Reicho minimalistinę pjesę „Clapping music“ (išplojo M.Bačkus ir M.Piečaitis), ne pirmą kartą skambančią šioje salėje, vertinčiau tik kaip lengvą prieskonį ar nedidelį vakaro paįvairinimą.

Festivalio programa

Rugsėjo 23 d. 18 val. – “Ritualo galia”: kamerinis choras “Aidija” (meno vadovas ir dirigentas – Romualdas Gražinis) ir Birutė Mar (aktorė, režisierė). Programoje – Broniaus Kutavičiaus oratorijos “Magiškas sanskrito ratas” ir “Iš jotvingių akmens”.

Rugsėjo 25 d. 18 val. –“AmberLife provincijos melodijos”: ansamblis “Vilniaus Arsenalas” – Laima Šulskutė (fleita), Rolandas Romoslauskas (altas), Sergejus Okruško (fortepijonas). Programoje – Vidmanto Bartulio, Felikso Bajoro, Osvaldo Balakausko, Jurgio Juozapaičio, Dalios Kairaitytės, Zitos Bružaitės, Algirdo Martinaičio kūriniai.

Rugsėjo 30 d. 19 val. – videoklubas „Muzika kinofilmuose: kam tai rūpi?”. Svečias – kompozitorius Mindaugas Urbaitis.

Spalio 9 d. 19 val. – “Garso ontologija”: Rūta ir Zbignevas Ibelhauptai (fortepijonai), Lietuvos fleitų kvartetas – Giedrius Gelgotas, Lina Baublytė, Fausta Drulytė ir Albertas Stupakas. Programoje – Peterio Eotvos, Jono Tamulionio, Rimanto Budriūno, Lino Rimšos, Yeno Klarko, Vytauto V.Jurgučio, O.Balakausko, Z.Bružaitės, Loretos Narvilaitės, Gintaro Sodeikos, Ryčio Mažulio kūriniai.

Spalio 14 d. 19 val. – videoklubas ”Ramintos Šerkšnytės muzika: tarp ekspresijos ir ramybės”. Viešnia – kompozitorė Raminta Šerkšnytė.

Spalio 16 d. 18 val. – “Šimtmečio atspindžiai“: Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, meno vadovas ir vyr. dirigentas – Juozas Domarkas, solistas – Petras Geniušas (fortepijonas). Programoje – Stasio Vainiūno, Eduardo Balsio, Osvaldo Balakausko, ir Johno Adamso kūriniai.

Spalio 30 d. 18 val. – festivalio post scriptum „Amžinoji šviesa“: Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas – Mindaugas Bačkus), Klaipėdos choras ”Aukuras” (meno vadovas – Alfonsas Vildžiūnas), dirigentas – Vykintas Baltakas, solistė – Nora Petročenko (mecosopranas). Programoje – Osvaldo Balakausko ”Requiem in memoriam Stasys Lozoraitis” mecosopranui, chorui ir kameriniam orkestrui (1995).

Bilietai į festivalio koncertus – nuo 15 iki 30 litų, perkant iš anksto taikoma 10 proc. nuolaida, o senjorams, studentams ir moksleiviams jie kainuoja 40 proc. pigiau.

S.Domarkas ir R.Treigys pristatyti Nacionalinei premijai

S.Domarkas ir R.Treigys pristatyti Nacionalinei premijai

Rita Bočiulytė

r.bociulyte@kl.lt

Lietuvos kultūros ministerija vakar paskelbė pretendentus į 2009 metų Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją. Tarp jų – du klaipėdiečiai.

Už svarų indėlį į Lietuvos kultūrą ir meną Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją šiemet gauti pretenduoja 35 šalies kultūros ir meno veikėjai – kino, dailės, fotomeno, teatro, muzikos ir literatūros kūrėjai. Garbingam apdovanojimui pristatyti ir du uostamiesčio kūrėjai: dirigentas prof. Stasys Domarkas bei fotomenininkas Remigijus Treigys.

Miestas pasiūlė dirigentą

S.Domarko kandidatūrą iškėlė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Klaipėdos universiteto Menų fakultetas, kuriame maestro profesoriauja.

„Dirigentas S.Domarkas – vienas ryškiausių Klaipėdos ir visos Vakarų Lietuvos muzikinio bei kultūrinio gyvenimo propaguotojų ir kūrėjų“, – teigiama Klaipėdos miesto mero Rimanto Taraškevičiaus pasirašytame rašte Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijai.

Savo kūrybinį kelią pradėjęs Sankt Peterburge (Rusija), 1967–1989 metais S.Domarkas jį tęsė Kauno valstybiniame muzikiniame teatre kaip jo vyriausiasis dirigentas, o 1980–1985 metais ir vadovavo šiam teatrui. 1990–1992 metais maestro dirbo Minsko operos ir baleto teatro dirigentu, o nuo 1993-iųjų savo kūrybinę veiklą pradėjo Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. 1995–1998 metais S.Domarkas dirbo ir jo vyriausiuoju dirigentu, ir teatro vadovu, pastarąsias pareigas ėjo iki 2005-ųjų, nuo tol yra teatro meno vadovas.

S.Domarkui vadovaujant Klaipėdos muzikiniam teatrui, buvo suformuluoti pagrindiniai jo veiklos ir kūrybos principai, teatras nuolat intrigavo ryškiomis ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje Lietuvoje dažnai nestatytų autorių kūrinių premjeromis. Tuo laikotarpiu jame buvo pastatyta daugiau nei 30 įvairiausių muzikinių spektaklių.

Nuo 1998-ųjų S.Domarko iniciatyva buvo pradėtas organizuoti analogų Klaipėdoje ir Vakarų Lietuvoje neturintis, iki šiol vykstantis kasmet operos ir simfoninės muzikos festivalis „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“.

S.Domarkas plačiai žinomas kaip dirigentas. Dar 1970-aisiais Kaune iš vietinių meninių pajėgų jis sukūrė kamerinį orkestrą, vėliau peraugusį į šiandien puikiai žinomą Kauno miesto savivaldybės kamerinį orkestrą. Atvykęs į Klaipėdą, 1993-iaisiais S.Domarkas subūrė Mažosios Lietuvos simfoninį orkestrą, kuris ir dabar tęsia Klaipėdos krašto simfoninės muzikos propagavimo tradiciją. Jau 16 metų orkestras džiugina savo klausytojus įvairialypiu repertuaru, ypatingą dėmesį skirdamas šiuolaikinei Klaipėdos kompozitorių kūrybai.

Reikšminga ir edukacinė S.Domarko veikla. Bendri Klaipėdos jaunųjų talentų ir Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro koncertai nuo 2003-iųjų peraugo į „Pavasarinę jaunųjų talentų ir Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro fiestą“, kurioje su orkestru koncertuoja jaunieji Klaipėdos instrumentalistai bei vokalistai, Lietuvos muzikos akademijos, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto studentai.

Nuo 2006-ųjų S.Domarkas aktyviai prisideda ir prie naujo – tarptautinio Mykolo Oginskio muzikos festivalio, šį rudenį jau ketvirtąsyk vykstančio Plungėje, yra jo meno vadovas. Maestro iniciatyva suburtas ir M.Oginskio festivalio simfoninis orkestras.

Už nuopelnus Lietuvos kultūrai per daugiau nei keturis kūrybos dešimtmečius S.Domarkas įvertintas įvairiais apdovanojimais: 1975-aisiais jam buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio artisto garbės vardas, 2003-iaisiais – Plungės garbės piliečio titulas bei Reggia Calabria (Italija) konservatorijos garbės docento vardas, 2004-aisiais – Klaipėdos kultūros magistro apdovanojimas, 2005-aisiais – Klaipėdos universiteto profesoriaus vardas.

„Unikali Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro veikla, ilgametė tarptautinio operos ir simfoninės muzikos festivalio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ šlovė, edukacinė veikla su jaunaisiais Klaipėdos talentais, nuoseklus ir aktyvus Kauno ir Klaipėdos muzikinių teatrų kūrybinės veiklos organizavimas, tarptautinio M.Oginskio festivalio savitumas – visa tai įrodo ir patvirtina išskirtinį maestro S.Domarko vaidmenį kuriant, propaguojant ir palaikant Lietuvos muzikinę kultūrą bei teatro meną, užtikrinant profesionaliosios kultūros sklaidą regione. Todėl Klaipėdos miesto savivaldybės ir miesto bendruomenės vardu rekomenduojame skirti Lietuvos Nacionalinę kultūros ir meno premiją maestro S.Domarkui“, – rašoma Klaipėdos miesto mero R.Taraškevičiaus rekomendaciniame laiške.

Nusipelnė ir fotomenininkas

Klaipėdos apskrities dailininkų sąjunga (KADS) 2009-ųjų Nacionalinei kultūros ir meno premijai pristatė plačiai žinomą uostamiesčio fotomenininką, Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininką R.Treigį.

„Klaipėdoje gyvenantis ir dirbantis menininkas R.Treigys jau ne vieną dešimtmetį yra viena ryškiausių regiono asmenybių ir meninės kalbos įtaigumu pasižyminčių Lietuvos fotografijos kūrėjų“, – rašoma KADS pirmininko dailininko Vido Bizausko pasirašytame rekomendaciniame rašte.

1989-aisiais Vilniaus dailės parodų rūmuose surengęs pirmąją personalinę parodą R.Treigys įtvirtino savitą stilistinę raišką, kurią nuosekliai plėtoja iki šių dienų. Sukurti pavieniai darbai ir ciklai įprasmina autoriaus individualybę, jo ypatingai jautrų ir intelektualų sąlytį su realybe. Atsiribojęs nuo tradicinės, dokumentalizmu pagrįstos fotografijos, R.Treigys pasitelkia estetinę patirtį. Jis stebi ir fiksuoja įprastus kasdienybės objektus, tačiau į fotografijos plokštumą perkelia tik giliai permąstytą ir išgyventą vidinį „matymą“. Subtiliai fotografijoje išreikštos dvasinės dimensijos bei išbaigtu kūriniu realizuota pasaulėjauta išskiria menininką iš jo amžininkų – R.Treigio fotografijos yra atpažįstamos ne pagal paviršinį informacinį turinį, o pagal unikalų estetinį braižą.

Per pastaruosius penkerius metus R.Treigys sukūrė įspūdingus ir įsimintinus ciklus: „21 diena Berlyne“ (2004), „Paskutinė diena Venecijoje“ (2004), „Miestas iš atminties. Vilnius“ (2008). Kūrybinis projektas „21 diena Berlyne“ sukėlė ypatingą rezonansą Lietuvos ir Vokietijos fotografų bendruomenėse. 2004 metais gavęs Roberto Bosho fondo stipendiją, menininkas 21 dieną praleido Berlyne, kur sukūrė fotografijų ciklą, surengė jo parodas Lietuvoje, Vokietijoje, Suomijoje, Lenkijoje. 2008-aisiais kartu su Rolandu Rastausku jis išleido fotoeseistinį albumą „Berlynalijos“, įvertintą gražiausios Klaipėdos knygos, Lietuvos ir Baltijos šalių knygos meno konkursuose. Tačiau svarbiausia, kad Berlynui ir kitiems Europos miestams skirtuose cikluose R.Treigys išsaugojo savo idėjinę kryptį – nesureikšmindamas „užduoties“ miestų pažinimą autorius išreiškė tik jam būdingais abstrahuotais vaizdiniais.

Nuo 2002-ųjų menininkas dalyvauja TTL grupės kūrybiniuose projektuose. Kartu su Gintautu Trimaku ir Alvydu Lukiu 2002–2008 metais surengtos parodos „TTL požiūris“ (Vilniuje, Kaune, Stokholme, Niujorke, Kijeve, Varšuvoje) atskleidžia trijų žinomų Lietuvos fotografų sukauptą meninio polilogo patirtį, kuri skirtingose parodinėse erdvėse įgauna naują formą ir turinį. Nekintama vertybe išlieka poreikis eksperimentuoti su fotografija kaip instaliacijos objektu. Tačiau kolektyvinis darbas nenumalšina R.Treigio autorinio balso, priešingai – sąskambyje su bendraminčiais išryškėja jo universalumas ir aktualumas. Per sąlyginai tylias ir monotoniškas fotografines plokštumas, išardžiusias įprastą daiktų struktūrą ir mastelį, paneigusias istorines ir socialines vertes, ištrynusias laiko ženklus, prabyla egzistencinis nerimas, kuris jaudina ir priverčia suklusti.

Klaipėdos apskrities dailininkų sąjunga rekomendavo R.Treigiui skirti Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją už aktyvią ir įtaigią pastarųjų septynerių metų kūrybą.

Pretendentų – net 35

Į 2009-ųjų Nacionalinę kultūros ir meno premiją taip pat pretenduoja tautinės kultūros puoselėtojai Povilas ir Dalia Mataičiai, režisierius Jonas Jurašas, aktorius Rolandas Kazlas, režisierius, rašytojas, atlikėjas Vytautas V.Landsbergis, choreografė Anželika Cholina, kompozitoriai Lionginas Abarius ir Giedrius Kuprevičius, dainininkė Judita Leitaitė, klarnetininkas Algirdas Budrys, džiazo saksofonininkas Liudas Mockūnas, perkusininkas Arkadijus Gotesmanas, muzikologas Vytautas Landsbergis, architektas Eugenijus Miliūnas, grafikas Šarūnas Leonavičius, skulptoriai Vladas Urbanavičius ir Gintaras Karosas, dailininkas monumentalistas Gitenis Umbrasas, dailininkas ir knygų vaikams autorius Kęstutis Kasparavičius, dailininkė animatorė Nijolė Valadkevičiūtė, tarptautinėje Venecijos bienalėje Lietuvai atstovavę menininkai Žilvinas Kempinas bei Svajonė ir Paulius Stanikai, dailėtyrininkė Marija Matušakaitė, rašytojas, žurnalistas, kino istorikas ir kritikas Laimonas Tapinas, rašytojai Henrikas Algis Čigriejus, Ramutė Skučaitė, Valdemaras Kukulas ir Vladas Braziūnas, kino režisieriai Almantas Grikevičius ir Gytis Lukšas, fotografai Romualdas Rakauskas ir Paulius Normantas.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos nuo 1989-ųjų skiriamos kasmet už reikšmingiausius pastarųjų septynerių metų šalies ir pasaulio lietuvių bendruomenės menininkų sukurtus kūrinius, taip pat ilgametį kūrėjo kūrybinį indėlį į kultūrą ir meną. Iki šiol apdovanota daugiau kaip 150 kultūros ir meno veikėjų.

Kultūros ministerijos iniciatyva konkurso būdu skiriamų itin prestižinėmis laikomų nacionalinių kultūros ir meno premijų skaičius pernai sumažėjo nuo devynių iki šešių. Tačiau vienos premijos dydis išaugo nuo 340 iki 800 MGL (dabar – 104 tūkst. litų).

2009-ųjų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai paaiškės gruodžio viduryje. Jie bus iškilmingai apdovanoti jau kitąmet – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos (Vasario 16-osios) išvakarėse.