MENO LEIDINYS Nr. 174
www.durys.daily.lt
Redaktorė Rita Bočiulytė
r.bociulyte@kl.lt
Langas
Vilniaus bienalėje – ekslibriso menas
Gruodžio 9-ąją Jono gatvės galerijoje Vilniuje atidarytoje tarptautinės Vilniaus ekslibrisų bienalės parodoje – ir klaipėdiečių dailininkų sukurti knygos ženklai.
Nuo 1977-ųjų gyvuojanti Vilniaus ekslibrisų bienalė vyksta jau šešioliktąjį kartą ir yra dedikuota Lietuvos vardo tūkstantmečiui. Bienalės parodoje pristatoma beveik pusantro šimto ekslibrisų, kuriuos 2008–2009 metais sukūrė 34 dailininkai iš 11 pasaulio šalių. Beveik visi jie įvertino įvykio svarbą ir pateikė įdomių darbų, skirtų iškiliems lietuvių kultūros ir meno žmonėms, istorinėms asmenybėms.
Tarp parodos dalyvių – klaipėdiečiai grafikai Ona Šimaitytė-Račkauskienė, Mindaugas Petrulis ir Danutė Žalnieriūtė, pelniusi XVI tarptautinės Vilniaus ekslibrisų bienalės diplomą.
Šiemet bienalės konkursui pateiktus ekslibrisus vertino garsūs dailininkai – Nacionalinės premijos laureatas Valentinas Antanavičius, profesoriai Juozas Galkus, Albertas Gurskas, Alfonsas Žvilius, Bronius Leonavičius. Jų išrinktų geriausių darbų autoriai apdovanoti medaliais ir diplomais.
Po bienalės prisistatymo sostinėje jos paroda pradės tradicinę kelionę po Lietuvą, pavasariop galbūt užsuks ir į Klaipėdą. Tikimasi, kad Lietuvos žmones ji paskatins giliau pažinti ir įvertinti šį miniatiūrinį žanrą.
„Kultūrpolis“ žengia į 2010-uosius
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras „Kultūrpolis“, šiemet šventęs penkerių metų veiklos sukaktį, metams baigiantis pristatė meno projektus užsienyje – Danijoje ir Švedijoje bei mezgė kontaktus ateičiai, planuodamas jau 2010–2013 metų veiklą.
Kitąmet vasarį jis pakviestas į tarptautinę kontaktų mugę „Supermarket–2010“ Stokholme (Švedija). Ten susirinks meno vadybininkai, kuratoriai, projektų organizatoriai. Susitikimo metu bus pristatytas menininkų, su kuriais dirba meno organizacijos, tų įstaigų projektų portfolio. Mugės tikslas – sudaryti placdarmus pažintims, kurios leis toliau plėtoti tartptautinį bendradarbiavima, vystyti bendrų meno projektų idėjas.
Liepos mėnesį Klaipėdos dailės parodų rūmuose „Kultūrpolis“ pristatys šiuolaikinę Lenkijos tapybą, o keliose Varšuvos galerijose bus pristatyti Klaipėdos tapytojai.
Rugsėjo mėnesį „Kultūrpolis“ kviečiamas į Ukrainoje, Sevastopolyje, vykstantį medijų ir performansų festivalį „Balaklavos odiseja“. Jo organizatoriai KKKC paprašė festivaliui atrinkti ir kuruoti ne tik lietuvių, bet ir latvių bei estų audiovizualinių performansų kūrėjus.
Su Rusijos kuratoriais užmegzti ryšiai virs meno projektų serija Rusijoje ir Lietuvoje. Kitąmet gruodį Klaipėdoje bus surengta Maskvos šiuolaikinio meno paroda, o Lietuvos menininkai svečiuosis Maskvoje. Kaliningrado parodų rūmuose bus pristatyta Igno Kazakevičiaus kuruojama klaipėdiečio dailininko Anatolijaus Klemencovo personalinė paroda. Su Kaliningrado šiuolaikinio meno centro kuratoriais jau įvyko pirmieji susitikimai, aptartos ne tik bendrų meno, bet ir globalesnio tarpregioninio bendradarbiavimo galimybės ES ir Rusijos programose.
Baltijos greitkeliu – su gera muzika
Spalio pradžioje sėkmingai gastroliavęs Latvijoje, Klaipėdos kamerinis orkestras (KKO) gruodį pradėjo koncertais Kaune ir Vilniuje, prisijungdamas prie muzikos mainų programos „Viva Musica Via Baltica“.
Mindaugo Bačkaus vadovaujamas KKO su pasisekimu spalį pasirodė didžiausiame ir seniausias tradicijas Latvijoje turinčiame „Rudens kamerinės muzikos festivalyje“ – grojo Ventspilio ir Kuldigos kultūros centrų salėse.
KKO koncertinis turas Latvijoje buvo bendradarbiavimo sutarties tarp Klaipėdos koncertų salės ir pagrindinės Latvijos koncertinės įstaigos „Latvijas Koncerti“, pasirašytos šių metų pradžioje Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, dalis.
Programos „Viva Musica Via Baltica“ ciklo koncertuose klaipėdiečių orkestras pasirodė Kaune ir Vilniuje: gruodžio 1-ąją griežė Kauno filharmonijoje, o gruodžio 2-ąją – Lietuvos nacionalinės filharmonijos didžiojoje salėje. KKO šiuose koncertuose atliko šiuolaikinių suomių kompozitorių K.Saariaho ir A.Sallineno bei lietuvių autorių A.Martinaičio ir O.Balakausko muziką. Ypatingo susidomėjimo susilaukė gastrolėse atlikta O.Balakausko koncerto elektrinei violončelei ir styginiams „Polimelika“ premjera. Pastarasis kūrinys sukurtas nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ užsakymu.
KKO meno vadovas violončelininkas M.Bačkus šiuose koncertuose pasirodė ir kaip solistas. Koncertams dirigavo Mindaugas Piečaitis.
Muzikos mainų programa „Viva Musica Via Baltica“ yra nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis. Jos dėmesio centre – „Via Baltica“ greitkelio siejamų šalių kūryba bei atlikimo menas.
Fotografijos pasiekė Kauną ir Maskvą
Klaipėdietis menininkas Gytis Skudžinskas, plėtojantis fotografijos, instaliacijos ir garso meno praktikas, šiuo metu dalyvauja dviejose pa-rodose – Kaune ir Maskvoje (Rusija), kuriose pristato savo pinhole fotodarbus.
Naujas meno centras, atidarytas Kauno Vytauto Didžiojo universiteto patalpose, gruodžio 16-ąją prisistatė visuomenei pirmąja projekto „Meno kūrinys lietuvių pasakų motyvais“ paroda. Joje galima pamatyti daugiau negu 43 skirtingų autorių sukurtus kūrinius. Projekto autorė – Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros lektorė Marija Marcelionytė.
G.Skudžinskas jam sukūrė darbą pagal pasaką „Mirtis kūmas“ ir pavadino jį „12 išėjimų į jūrą/replika gt“. Tai 24 pinhole fotografijos, sujungtos į vieną fotografinę seką. Pagrindinis motyvas – pasirinkimo, apsisprendimo laisvė ir istorijos autoritetų įtaka.
Kita paroda, kurioje dalyvauja G.Skudžinskas ir kuri lapkričio 20-ąją atidaryta Rodcenkos medijų ir fotografijos mokykloje Maskvoje, – „Juodoji skylė“. Tai Lietuvos ir Rusijos pinhole fotografijos projektas, kuriam kuratoriai Gintautas Trimakas ir Liudmila Zinčenko atrinko savo šalių pinhole fotografijos autorius ir jų darbus. G.Skudžinskas Maskvoje pristato kūrinius iš klasikine fotografijos technika camera obscura sukurto atvaizdų ciklo „Be pavadinimo/be dėmesio objekto“. Kaip aiškino autorius, „pagrindinė šių darbų atsiradimo prielaida – fotografinio atvaizdo išlaisvinimas nuo prievolės vaizduoti įvykį, objektą, istorinį momentą. Šio ciklo darbai eliminuoja orientacinius erdvės ir laiko parametrus bei siekia „kalbėti“ apie perpildytą atvaizdo reprodukcijų rinką. Iš kitos pusės, asketiškas fotografijų vizualumas cituoja bei permąsto minimalistinės dailės tradiciją“.
„Durų“ inf.