Langas

MENO LEIDINYS Nr. 174
www.durys.daily.lt
Redaktorė Rita Bočiulytė
r.bociulyte@kl.lt

Langas

Vilniaus bienalėje – ekslibriso menas

Gruodžio 9-ąją Jono gatvės galerijoje Vilniuje atidarytoje tarptautinės Vilniaus ekslibrisų bienalės parodoje – ir klaipėdiečių dailininkų sukurti knygos ženklai.

Nuo 1977-ųjų gyvuojanti Vilniaus ekslibrisų bienalė vyksta jau šešioliktąjį kartą ir yra dedikuota Lietuvos vardo tūkstantmečiui. Bienalės parodoje pristatoma beveik pusantro šimto ekslibrisų, kuriuos 2008–2009 metais sukūrė 34 dailininkai iš 11 pasaulio šalių. Beveik visi jie įvertino įvykio svarbą ir pateikė įdomių darbų, skirtų iškiliems lietuvių kultūros ir meno žmonėms, istorinėms asmenybėms.

Tarp parodos dalyvių – klaipėdiečiai grafikai Ona Šimaitytė-Račkauskienė, Mindaugas Petrulis ir Danutė Žalnieriūtė, pelniusi XVI tarptautinės Vilniaus ekslibrisų bienalės diplomą.

Šiemet bienalės konkursui pateiktus ekslibrisus vertino garsūs dailininkai – Nacionalinės premijos laureatas Valentinas Antanavičius, profesoriai Juozas Galkus, Albertas Gurskas, Alfonsas Žvilius, Bronius Leonavičius. Jų išrinktų geriausių darbų autoriai apdovanoti medaliais ir diplomais.

Po bienalės prisistatymo sostinėje jos paroda pradės tradicinę kelionę po Lietuvą, pavasariop galbūt užsuks ir į Klaipėdą. Tikimasi, kad Lietuvos žmones ji paskatins giliau pažinti ir įvertinti šį miniatiūrinį žanrą.

„Kultūrpolis“ žengia į 2010-uosius

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras „Kultūrpolis“, šiemet šventęs penkerių metų veiklos sukaktį, metams baigiantis pristatė meno projektus užsienyje – Danijoje ir Švedijoje bei mezgė kontaktus ateičiai, planuodamas jau 2010–2013 metų veiklą.

Kitąmet vasarį jis pakviestas į tarptautinę kontaktų mugę „Supermarket–2010“ Stokholme (Švedija). Ten susirinks meno vadybininkai, kuratoriai, projektų organizatoriai. Susitikimo metu bus pristatytas menininkų, su kuriais dirba meno organizacijos, tų įstaigų projektų portfolio. Mugės tikslas – sudaryti placdarmus pažintims, kurios leis toliau plėtoti tartptautinį bendradarbiavima, vystyti bendrų meno projektų idėjas.

Liepos mėnesį Klaipėdos dailės parodų rūmuose „Kultūrpolis“ pristatys šiuolaikinę Lenkijos tapybą, o keliose Varšuvos galerijose bus pristatyti Klaipėdos tapytojai.

Rugsėjo mėnesį „Kultūrpolis“ kviečiamas į Ukrainoje, Sevastopolyje, vykstantį medijų ir performansų festivalį „Balaklavos odiseja“. Jo organizatoriai KKKC paprašė festivaliui atrinkti ir kuruoti ne tik lietuvių, bet ir latvių bei estų audiovizualinių performansų kūrėjus.

Su Rusijos kuratoriais užmegzti ryšiai virs meno projektų serija Rusijoje ir Lietuvoje. Kitąmet gruodį Klaipėdoje bus surengta Maskvos šiuolaikinio meno paroda, o Lietuvos menininkai svečiuosis Maskvoje. Kaliningrado parodų rūmuose bus pristatyta Igno Kazakevičiaus kuruojama klaipėdiečio dailininko Anatolijaus Klemencovo personalinė paroda. Su Kaliningrado šiuolaikinio meno centro kuratoriais jau įvyko pirmieji susitikimai, aptartos ne tik bendrų meno, bet ir globalesnio tarpregioninio bendradarbiavimo galimybės ES ir Rusijos programose.

Baltijos greitkeliu – su gera muzika

Spalio pradžioje sėkmingai gastroliavęs Latvijoje, Klaipėdos kamerinis orkestras (KKO) gruodį pradėjo koncertais Kaune ir Vilniuje, prisijungdamas prie muzikos mainų programos „Viva Musica Via Baltica“.

Mindaugo Bačkaus vadovaujamas KKO su pasisekimu spalį pasirodė didžiausiame ir seniausias tradicijas Latvijoje turinčiame „Rudens kamerinės muzikos festivalyje“ – grojo Ventspilio ir Kuldigos kultūros centrų salėse.

KKO koncertinis turas Latvijoje buvo bendradarbiavimo sutarties tarp Klaipėdos koncertų salės ir pagrindinės Latvijos koncertinės įstaigos „Latvijas Koncerti“, pasirašytos šių metų pradžioje Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, dalis.

Programos „Viva Musica Via Baltica“ ciklo koncertuose klaipėdiečių orkestras pasirodė Kaune ir Vilniuje: gruodžio 1-ąją griežė Kauno filharmonijoje, o gruodžio 2-ąją – Lietuvos nacionalinės filharmonijos didžiojoje salėje. KKO šiuose koncertuose atliko šiuolaikinių suomių kompozitorių K.Saariaho ir A.Sallineno bei lietuvių autorių A.Martinaičio ir O.Balakausko muziką. Ypatingo susidomėjimo susilaukė gastrolėse atlikta O.Balakausko koncerto elektrinei violončelei ir styginiams „Polimelika“ premjera. Pastarasis kūrinys sukurtas nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ užsakymu.

KKO meno vadovas violončelininkas M.Bačkus šiuose koncertuose pasirodė ir kaip solistas. Koncertams dirigavo Mindaugas Piečaitis.

Muzikos mainų programa „Viva Musica Via Baltica“ yra nacionalinės programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ dalis. Jos dėmesio centre – „Via Baltica“ greitkelio siejamų šalių kūryba bei atlikimo menas.

Fotografijos pasiekė Kauną ir Maskvą

Klaipėdietis menininkas Gytis Skudžinskas, plėtojantis fotografijos, instaliacijos ir garso meno praktikas, šiuo metu dalyvauja dviejose pa-rodose – Kaune ir Maskvoje (Rusija), kuriose pristato savo pinhole fotodarbus.

Naujas meno centras, atidarytas Kauno Vytauto Didžiojo universiteto patalpose, gruodžio 16-ąją prisistatė visuomenei pirmąja projekto „Meno kūrinys lietuvių pasakų motyvais“ paroda. Joje galima pamatyti daugiau negu 43 skirtingų autorių sukurtus kūrinius. Projekto autorė – Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros lektorė Marija Marcelionytė.

G.Skudžinskas jam sukūrė darbą pagal pasaką „Mirtis kūmas“ ir pavadino jį „12 išėjimų į jūrą/replika gt“. Tai 24 pinhole fotografijos, sujungtos į vieną fotografinę seką. Pagrindinis motyvas – pasirinkimo, apsisprendimo laisvė ir istorijos autoritetų įtaka.

Kita paroda, kurioje dalyvauja G.Skudžinskas ir kuri lapkričio 20-ąją atidaryta Rodcenkos medijų ir fotografijos mokykloje Maskvoje, – „Juodoji skylė“. Tai Lietuvos ir Rusijos pinhole fotografijos projektas, kuriam kuratoriai Gintautas Trimakas ir Liudmila Zinčenko atrinko savo šalių pinhole fotografijos autorius ir jų darbus. G.Skudžinskas Maskvoje pristato kūrinius iš klasikine fotografijos technika camera obscura sukurto atvaizdų ciklo „Be pavadinimo/be dėmesio objekto“. Kaip aiškino autorius, „pagrindinė šių darbų atsiradimo prielaida – fotografinio atvaizdo išlaisvinimas nuo prievolės vaizduoti įvykį, objektą, istorinį momentą. Šio ciklo darbai eliminuoja orientacinius erdvės ir laiko parametrus bei siekia „kalbėti“ apie perpildytą atvaizdo reprodukcijų rinką. Iš kitos pusės, asketiškas fotografijų vizualumas cituoja bei permąsto minimalistinės dailės tradiciją“.

„Durų“ inf.

Trys su puse valandos su A.Paley ir F.Chopinu

Trys su puse valandos su A.Paley ir F.Chopinu

Klaipėdos koncertų salės šventinės klasikos festivalis „Salve Musica“ sulaukė ypatingo svečio – charizmatiškojo pianisto Alexanderio Paley (JAV), kuris trečiąsyk koncertuodamas uostamiesčio publikai skambino Chopiną.

Danutė Petrauskaitė

Šiemet spalio 17-ąją sukako 160 metų nuo žymaus lenkų kompozitoriaus bei pianisto Frederiko Chopino mirties, o kitąmet kovo 1-ąją visas muzikinis pasaulis pažymės jo 200-ąsias gimimo metines. Ta proga rengiamos konferencijos, pasirodo nauji muzikologų darbai, organizuojamos pažintinės kelionės F.Chopino pėdsakais Lenkijoje ir Prancūzijoje, kurios yra specialios vyriausybinės lenkų programos „Chopino palikimas 2010“ dalis. Šią reikšmingą datą pažymi ir garsiausi pasaulio pianistai, išskirtinai susitelkdami ties F.Chopino kūriniais. Vienas jų – A.Paley, klaipėdiečiams gerai pažįstamas iš ankstesnių koncertų, kuriuose atliko J.S.Bacho ir W.A.Mozarto muziką.

Ypač mėgsta

A.Paley gimė 1956-aisiais Kišiniove, gydytojų šeimoje, groti fortepijonu pradėjo šešerių, būdamas trylikos surengė pirmą rečitalį, o šešiolikos laimėjo Moldovos jaunųjų atlikėjų konkursą. Jis yra Maskvos konservatorijos auklėtinis, daugelio tarptautinių konkursų laureatas, koncertavęs su žymiais pasaulio orkestrais bei kameriniais ansambliais. Nuo 1988-ųjų pianistas gyvena JAV ir Paryžiuje.

Jo pavardė šiandien pirmiausia asocijuojasi su virtuoziškumu. Pianisto, nesunkiai įveikiančio didžiausias technines kliūtis, repertuaras labai platus – nuo A.Scarlatti’o iki B.Bartoko, bet daugiausia jame vyrauja klasicizmo ir romantizmo epochų kūriniai. Ypač jis mėgsta F.Chopiną – apie tai byloja šio atlikėjo koncertinis repertuaras. Prieš porą metų pasirodė jo kompaktinė plokštelė su F.Chopino baladėmis ir sonata.

Pianistas, atlikdamas įvairiausių stilių kūrinius, skleidžia hipnotizuojančią energiją. Jam atviros žymiausios JAV ir Europos koncertų salės.

Todėl ypač džiugu, kad jis mėgsta koncertuoti ir su Lietuvos atlikėjais, kuriuos laiko itin profesionaliais bei talentingais, ir pastaruosius dešimt metų lankosi Lietuvoje. Tai įrodė jo koncertai ne tik Vilniuje, bet ir Jonavoje, Jurbarke, Kėdainiuose, Šalčininkuose, Šilutėje… Taip pat ir gruodžio 19-osios pasirodymas Klaipėdoje „Dvi valandos Chopinui“, kuriame jis muzikavo su miesto kameriniu orkestru, vadovaujamu Mindaugo Bačkaus, ir gyrė pastebimai kylantį šio kolektyvo meistriškumą.

Neįprastos formos

Pastarąjį koncertą galima pavadinti išskirtiniu ne tik dėl jo monografinės programos, šventiškos atmosferos, bet ir dėl neįprastos formos.

Jis buvo sudarytas iš trijų dalių. Kraštinėse skambėjo F.Chopino koncertai fortepijonui, o vidurinėje – visi jo valsai.

Tad koncertas truko ne dvi, o tris su puse valandos. Klausytojai galėjo pasidžiaugti F.Chopino muzika ir įsitikinti, kad scenoje – nepaprasto talento atlikėjas.

Abu koncertus fortepijonui F.Chopinas sukūrė paskutiniaisiais savo gyvenimo metais Lenkijoje (1829–1830) per labai trumpą laiką. Todėl juos jungia idėjų ir stiliaus vienybė – nacionaliniam koloritui būdingi liaudies šokių ritmai ir dainoms giminingos intonacijos. Ypač didžiulį dėmesį kompozitorius skyrė lėtosioms dalims. Tie kūriniai jam buvo labai svarbūs, todėl juos pasiėmė vykdamas į Paryžių.

Ilgai į juos buvo žvelgiama kaip į naivius jaunystės metų darbus, tačiau XX a. antroje pusėje jie tapo neatskiriama žymių pianistų, tarp jų ir A.Paley, koncertinio repertuaro dalimi.

Ir dirigavo orkestrui

Koncerto Klaipėdoje pradžioje A.Paley paskambino Koncertą Nr.2 f-moll, kurį pirmą kartą grojo dar būdamas keturiolikos.

Pianistas ne tik atliko savo partiją, jis dar ir dirigavo orkestrui. Tai nė kiek netrukdė jam kaip solistui. Priešingai. Atrodė, kad A.Paley su visais orkestrantais kvėpuoja vienu kvėpavimu. Pianisto rankos labai plastiškos, ypač jautriai ir subtiliai jis perteikia dinaminius niuansus. Nepakartojamas jo „palėjiškas“ tušė – savitas klavišo palietimas, išgaunantis minkštus, švelnius, piano skalėje pažyrančius kantilenos ar pasažų garsus.

Nors F.Chopino kūriniai pasižymi virtuoziškumu, tačiau A.Paley jo neiškelia į pirmą planą, o stengiasi išlaikyti ramų ir neiššaukiantį toną. Su Klaipėdos kameriniu orkestru jis muzikavo kaip su lygiateisiu partneriu ir pabrėžė fortepijono kameriškumą, o ne jo solinį vaidmenį, todėl per koncertą skambino su nuleistu instrumento dangčiu.

Koncerte Nr.1 e-moll A.Paley stebino klausytojus savo jėga kulminacinėse kūrinio viršūnėse, melancholiškumu pirmos dalies šalutinėje temoje bei romansinio pobūdžio antroje dalyje ir lengvu žaismingumu finaliniame Rondo.

Valsų kaskada

Tačiau jam būtinai reikėjo pasirodyti ir kaip solistui. Ir tai jis padarė atlikdamas 19 F.Chopino valsų. Pianistas juos sujungė tarsi į vieną ciklą, klausytojams pateikdamas šopeniško džiaugsmo, ilgesio, polėkio, svajonių retrospektyvą. Tie valsai priminė grakščias žiemos snaiges, tokias panašias, o kartu ir skirtingas. Jos lengvai siūbavo, krito viena paskui kitą, kartais uždengdamos savo nepakartojamą grožį naujų snaigių ornamentais…

A.Paley pademonstravo savo fenomenalią atmintį, nepriekaištingą techniką, atskleidė romantizmo kerus.

Toks vieno žanro visų kūrinių atlikimas yra gana retas atvejis. Klausytojams jis atveria kompozitoriaus stiliaus raidą, suteikia galimybę gėrėtis atlikėjo menine išmone, tačiau nepalieka laiko suvokti ir pasidžiaugti kiekvienos miniatiūros unikalumu, nes jos skambesį jau užgožia naujo opuso garsai.

Koncerto vedėjos muzikologės Laimos Sugintienės išradingi ir taiklūs komentarai padėjo klausytojams geriau suvokti F.Chopino laikmetį bei jo kūrinius. Pirmoji jos ištarta frazė, kurią publika sutiko šiltais aplodismentais, buvo skirta A.Paley: „Jis sugrįžo“. Tikėkimės, kad šis pianistas po kurio laiko ir vėl apsilankys Klaipėdoje, pradžiugindamas didžiulį būrį savo talento gerbėjų.

Nuėję ir ateinantys K.Kšano metai

Nuėję ir ateinantys K.Kšano metai

Kūrybingas ir smalsus – jo visur pilna: Klaipėdos universiteto (KU) Menų fakulteto (MF) Operos studijoje, koncertų, Muzikinio teatro salėse, choro repeticijose, įvairių institucijų posėdžiuose, vertinimo komisijose ir kitur. Naujųjų metų išvakarėse profesorius Kazimieras Kšanas švęs gražią asmeninę sukaktį.

Laima Sugintienė

Energingas ir jaunatviškas – užtenka pamatyti jį diriguojant… Diplomatiškas. „Profesionalios, tačiau visada geranoriškos pastabos,“ – teigia šaltiniai iš egzaminų vertinimo komisijų. Jo tradicinį „o kaip jūs manote?“, neabejoju, girdėjo visi šias eilutes skaitantys.

Atsakingas ir pareigingas

O kaip į jūsų gyvenimą atėjo muzika? – klausiu. „Vidurinėje mokykloje buvo geras muzikos mokytojas, dainavau chore, visa šeima buvo muzikali, tėvas grojo mandolina. Manęs niekas ir neklausė, ko aš noriu, sakė, tinki triūbai. Ją ir pradėjau pūsti, šokiuose grodavom“, – šyptelėjo sukaktuvininkas.

Jis puikus organizatorius, atsakingas ir pareigingas. Per 20 metų vadovavo Liaudies operai, pastatė 10 operų.

„Mano profesorius Klemensas Griauzdė sakė: Kazimierai, tu turi įkurti teatrą. Nors paskyrimas buvo į teatrą, jo kaip ir nebuvo: keleri metai jau nevyko jokie spektakliai, egzistavo tik labai pagyvenęs choras. Tiesą sakant, gavau apgavystę. Tačiau surinkau visą orkestrą, net arfą kažkur rajone radau… Ir viskas nemokamai! Fanatiškai laikiausi. Ko gero, mano profesorius neapsiriko su tuo paskyrimu“, – šypsojosi jubiliatas. Jo nuomone, per tuos 20 metų svarbiausi buvo paskutiniai penkeri, prieš pat Muzikinio teatro įkūrimą, kai atvažiavo Viačeslavas Tarasovas. Didėjo choras, orkestras. Jie buvo ir sunkiausi. Reikėjo formuoti trupę. Vieni jos nariai gaudavo atlyginimą už etatą, o kiti grojo veltui. „Penkerius metus jungiau ir tokius, ir tokius, nelengva buvo… – prisimena jis. – Sunku buvo ir repertuarą formuoti, labai ribojo pajėgumai. Užvaldydavo įvairios kūrybinės idėjos, tačiau ne visas galėdavau įgyvendinti. Vis dėlto manau, kad man pavykdavo paskirstyti vaidmenis, lyg ir nepadariau klaidų. Galvodavau apie žmones, kas kam tiks.“

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistas V.Tarasovas – pirmasis profesionalus dainininkas, profesoriaus pakviestas į Klaipėdą, noriai dalijosi prisiminimais: „Maestro kvietimu čia atvykau 1982-aisiais. Jis pažadėjo, kad po ketverių metų Klaipėdoje bus įkurtas muzikinis teatras. Taip ir įvyko, visi jo pažadai išsipildė. Žadėjo, kad per sezoną gausiu butą, o gavau po mėnesio. Pradžioje miegojau grimo kambaryje. Tame pačiame pastate buvo miesto Kultūros skyrius, su jo vadove Nijole Novogreckiene susitikdavome ant laiptų. Teatras labai gražiai priėmė. Po manęs atvyko M.Gylys, D.Žūsinaitė, V.Kurnickas, devyni orkestro muzikantai. Maestro diriguojant vyko aukšto meninio lygio spektakliai. Tai žmogus iš didžiosios raidės – kuklus, puikus organizatorius, geras specialistas. Nesu matęs geresnio vadovo. Subtilus ir diplomatiškas. Jam nuolat kildavo daug klausimų, jis viską analizuodavo. Visi girdėjo jo nuolatinį „Jūs taip manote?“, „O kaip Jūs galvojate?“ Atrodė, kad jis nuolat konsultuojasi. Jis nulėmė mano karjerą. Iki šiol koncertuoju su choru „Klaipėda“.

Mačiau visus Liaudies operos spektaklius. Labiausiai įsiminė „Hofmano pasakos“. Berods, taip pat buvo Naujųjų išvakarės…

„Jūs taip manote (argi nesakiau…)? Nors visi „išnešioti“, visi spektakliai labai brangūs, aš irgi šį išskirčiau. Sunkiai jį „gimdėm“, dekoracijas vilkino Vilnius“, – prisimena profesorius.

Seka muzikinį gyvenimą

Maestro ir šiandien atidžiai seka Muzikinio teatro veiklą: „Matau, domiuosi, mane kviečia. Ir dabartinė, ir buvusi vadovybė. Jaučiu jų dėkingumą, pagarbą. Užaugo orkestras. Neblogas choras“. Priminsiu – jam nuo pat įkūrimo vadovauja maestro studentas Vladimiras Konstantinovas, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chormeisteris.

„Likimui esu dėkingas už tai, kad suvedė su šiuo žmogumi, – tvirtino jis. – Kodėl? Pirmiausia – maestro K.Kšanas yra plačių pažiūrų muzikas ir neordinaraus talento pedagogas. Šio talento svarbiausia paslaptis – gebėjimas tikėti savo mokiniais. Vieną kartą jis patikėjo manimi, tada dar 17-mečiu vaiku. Būdamas antro kurso studentas (na, jau 18 buvo suėję), buvau pakviestas bendradarbiauti jo vadovaujamame Liaudies operos teatre, kuris vėliau, kaip žinome, evoliucionavo į profesinį Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą. Džiaugiuosi dirbdamas šiame teatre ligi šiol, turiu tam daug, labai daug pagrindo. Matau teatro „klestėjimo ir nuopuolio“ periodus, jaučiu grėsmes, skaudžiai jas išgyvenu, kritiniais momentais (ach, nepainiokime su dabar taip populiariu „sunkmečiu“) stengiuosi neleisti kūrybai užgesti. Kas šioje istorijoje svarbiausia? Man svarbiausia yra tai, kad tikiu šio teatro gera ateitimi. Kodėl? Todėl, kad maestro K.Kšanas gerai žinojo, kaip puoselėti operos teatro idėją šiame mieste. Žinojo ir savo žinią perdavė savo mokiniams.“

Bakalaurams ir magistrantams dėstęs dirigavimą, partitūrų pažinimą, orkestro pagrindus, K.Kšanas išleido 43 absolventus – choro dirigentus. Iš šio būrio paminėjo ir Aistę Banevičiūtę. „Dauguma mano klasės absolventų yra choro dirigentai įvairiuose Lietuvos miestuose, mokyklose, kultūros namuose“, – džiaugėsi pedagogas.

Pastovus ir prieraišus

K.Kšano biografijoje – vos kelios darbovietės, beveik 40 metų – ta pati Liepų (anksčiau vadinta M.Gorkio) gatvė, per 40 metų – tas pats choras ir… ta pati žmona. Be to, jis – šaunus senelis.

Aštuonerių anūkas Juozas porino: „Mano senelis geras, linksmas ir kartais griežtas. Gražus, pasišiaušęs ir gabus. Mes su seneliu važiuodavom kartu į sodą, ten traiškydavom kolorado vabalus, degindavom medžių šakas ir lapus. Dar maudydavomės upėje. Kai aš dar pats nemokėjau važiuoti dviračiu, senelis vežiodavo mane ant balkiuko. Kai manęs niekas negali pasiimti iš mokyklos, tai pasiima senelis, ir mes važiuojam autobusu. Kartais, kai mes ilgai važiuojam, jis man duoda obuolių ir spurgą. Ir aš dažnai matau, kaip senelis diriguoja. Kai diriguoja, jaudinasi ir būna labai rimtas, o kai kalba – linksmas ir džiaugiasi.“

Klaipėdos universiteto Informatikos katedros profesorius, habilituotas daktaras Antanas Andrius Bielskis, ilgametis Liaudies operos solistas, choro „Klaipėda“ dainininkas atviravo: „Mudu su K.Kšanu pažįstami jau nuo pirmųjų jo darbo Klaipėdoje metų. Ypač vertinu šio muziko meninius gebėjimus ruošiant choro ir įvairių koncertų repertuarus. Jis buvo ir yra puikus pianistas, padėjęs parengti daugelį mano atliekamų solisto partijų visuose Liaudies operos spektakliuose bei koncertuose. Gerbiu K.Kšaną už jo atsidavimą puoselėjant chorinę kultūrą.“

Apie ką bekalbėjome, K.Kšanas vis grįždavo prie muzikos. O be muzikos, teatro – kas dar?

„Pušynai, jūra. Mėgstu sode pasikapstyti. Tiesą sakant, nesu aš nei žvejys, nei grybautojas. Hm, teisingai, norėčiau koncerte ką nors kaimiško patraukti… Kaip jūs manote?..“

Nuotaikingas nemokamas šventinis koncertas „Nueinančius metus palydint“, skirtas prof. K.Kšano jubiliejui, įvyks Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Koncertų salėje gruodžio 27 d. 16 val. Jame skambės įvairių kraštų autorių dainos, operų, operečių ištraukos, kurias, diriguojant energingam ir jaunatviškam jubiliatui ir pritariant chorui „Klaipėda“, atliks solistai Andrius Bielskis, Mindaugas

Gylys, Eduardas Kaniava, Dalia Kužmarskytė, Valentina Vadoklienė, V.Tarasovas, Rasa Ulteravičiūtė, Lina Andriekutė, Judita Butkytė, Asta Dromantaitė, Loreta Karkauskaitė, Vitalijus Muravjovas ir Rokas Spalinskas.

Biografijos faktai

Kazimieras Kšanas:

gimė 1939 m. gruodžio 26 d. Raseinių rajono Devogalos kaime.

1954 m. įstojo į Kauno Juozo Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą.

1959–1964 m. studijavo Vilniaus valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) prof. K.Griauzdės klasėje.

1965 m. dirbo pedagoginį darbą S. Šimkaus aukštesniojoje muzikos mokykloje.

1965–1986 m. – Klaipėdos liaudies operos teatro meno vadovas ir vyriausias dirigentas.

Pastatė 10 operų, dirigavo per 1000 spektaklių ir koncertų.

1987 m. pakeitus Klaipėdos liaudies operos statusą ir įkūrus valstybinį muzikinį teatrą, atnaujino mišrų chorą „Klaipėda“, kuriam vadovauja iki šiol.

Su choru „Klaipėda“ parengė keliasdešimt koncertinių programų, dirigavo per 500 koncertų, 15 kartų dalyvavo „Klaipėdos muzikos pavasaryje“, nuo 1965 m. – visose Klaipėdos bei šalies dainų šventėse.

Nuo 1971 m. dėsto KU MF Chorvedybos katedroje, išleido 43 absolventus – choro dirigentus. 1989–1992 m. – katedros vedėjas.

1986 m. suteiktas pedagoginis docento vardas, 1992 m. – pedagoginis profesoriaus vardas.

1994 m. su prof. O.Glinskaite KU MF Dainavimo katedroje įkūrė Operos studiją, kuriai abu vadovauja iki šiol, parengė 25 koncertines programas.

1997– 2006 m. – KU Senato narys, 1999–2009 m. – KU MF Tarybos pirmininkas.

1977 m. suteiktas nusipelniusio Lietuvos artisto vardas.

1981 m. apdovanotas Lietuvos kultūros žymūno ženklu.

2006 m. – Klaipėdos kultūros magistras.

2009 m. – profesorius emeritas.