Klaipėdai – 760: istorinis miestas

Klaipėdai – 760: istorinis miestas

Kiekvienas senas miestas – istorinis. Ne išimtis ir Klaipėda. Ir nūnai nemaža išlikusių svarbių istorinių ženklų. Lieka tik juos prakalbinti. Šįkart žvilgtelsime į vieną namą ir jo svaiginamą biografiją, kurioje kaip veidrodyje atsispindi miesto istorinio veido bruožai, prikeliantys iš užmaršties iškilias asmenybes.

Jovita Saulėnienė

Buvo svarbiausias akcentas

Vienas išlikusių istorinių namų yra Danės, anksčiau vadintos Luizės vardu, gatvėje. Tai 17-uoju numeriu pažymėtas turtingos biografijos, nuvingiuojančios per skirtingas epochas ir susijusios su daniškuoju, prūsiškuoju, rusiškuoju, prancūziškuoju, lietuviškuoju miesto puslapiais, pastatas. Šiame name susipynė istorija, politika, menas, žmonių likimai… Čia – ir žinomų istorinių asmenybių darbai bei žygiai.

Gal todėl namas apipintas legendomis. Ne vienas poetas jį apdainavo, dailininkai jį įamžino graviūrose, vėliau duoklę jam atidavė fotografai. Visi namo gyvavimo periodai įdomūs, primenantys svarbius Prūsijos istorinius įvykius, atkuriantys senosios Klaipėdos gyvenimą, iškeliantys miestiečių ir su miestu susijusias iškilias istorines asmenybes. Ne kartą jis buvo restauruojamas, plečiamas, bet visada išliko svarbiausiu miesto akcentu. Deja, šiandien net jam skirto atviruko nėra, jau nekalbant apie svaresnį leidinį… Tik Prūsijos karalienės Luizės bareljefas, kuriuo pasirūpino Taravos Anikės (Vokietija) draugija, šiandien primena čia aidėjusius karališkuosius žingsnius.

Skaitytojams fragmentiškai pristatomi pirmieji du šio istorinio namo etapai: pirmasis – kai jis priklausė savininkams, antrasis – kai namas tapo rotuše.

Pasistatė Danijos konsulas

1763 m. gražų klasicistinio stiliaus namą pasistatė Danijos konsulas pirklys Lorencas Hansenas Lorckas (1743–1805), kilęs iš Flensburgo. Tai buvo įtakingas žmogus, Merphis masonų ložės narys, paaukojęs lėšų masonų ložės sklypui, buvusiam dabartinėje Liepų gatvėje. Išsilavinęs, turėjęs didelę biblioteką šio namo antrajame aukšte. Apie jo kaip Danijos konsulo veiklą žinių užtikti nepavyko.

L.H.Lorckas buvo vedęs Roerdanso dukterį Kathariną Elizabetą. Roerdansų giminei priklausė plotas tarp teatro ir Dangės, sandėlis Kurpių gatvėje, gyvenamas namas ir alaus darykla Tomo gatvėje. Ji valdė ir keltą per Dangę, medienos krovos aikštelę prie marių. 1774 m. buvo įsteigta Roerdansų šeimos prieglauda, kuri po didžiojo 1854 m. gaisro nustojo gyvavusi. Tos garsios giminės pradininkas buvo laivininkas Heinrichas Roerdansas, kurio sūnus Heinrichas jau buvo žinomas Klaipėdos pirklys. Pastarojo sūnus, irgi Heinrichas, tapo didžiuoju pirkliu ir susikrovė pasakiškus turtus. Jam priklausė ir didžiausia Prūsijoje monetų kolekcija. Jo sūnus Heinrichas vadovavo Klaipėdos pirklių kovai prieš Karaliaučiaus bandymus uzurpuoti prekybą. H.Roerdansas 1792 m. išspausdino knygą apie Klaipėdos istoriją.

XIX a. pradžioje šios šeimos palikuonys išvyko iš Klaipėdos. Iš baronienės Margaretės V.Wolf, gim. Roerdans, atsiminimų sužinome, jog mūsų minimas istorinis namas pastatytas iš Roerdansų šeimos pinigų.

Paveldėjo atsidavę miestiečiai

Kita garsi šio istorinio namo asmenybė – Lorcko žentas Friedrikas Liudvikas Consentius (1755-1818), kilęs iš Kotbuso miesto prie Šprė upės ir šį pastatą paveldėjęs 1805 m. Tai buvęs karališkosios laivybos ir prekybos teismo asesorius, pirklys, didysis miesto pilietis. F.L.Consentius kaip Memelio deputatų pirmininkas davė priesaiką miestui ir sąžiningai jos laikėsi. Jam svarbu buvo, kad miestas visada, S.Dacho žodžiais, „laimingai sau gyvuotų“. Testamentu jis paliko 4 000 talerių mokyklų reikalams.

Atsidavusi miestietė buvo ir jo žmona Johanne Katherina Consentius, gim. Lorck (1799–1854). Po vyro mirties miesto mokyklai 1819 m. ji padovanojo mineralų ir drugelių kolekciją, o išvykdama gyventi į Karaliaučių 1848 m. paliko miestui dailininko G.Kiugelgeno Friedricho Vilhelmo III ir Luizės portretus, taip pat gautas karališkosios poros dovanas, kad nebūtų pamiršta šio pastato istorinė reikšmė.

Consentiusų šeimoje augo keturi vaikai. Viena jų, Frederikė (1798–1869), buvo susidraugavusi su Prūsijos kronprincu, lankė kartu su juo anglų kalbos pamokas, kurias vedė anglas iš Londono Robertas Plawas (1786–1864), už kurio ji ištekėjo 1816 m. Išlikęs įdomus Plawų susirašinėjimas su Prūsijos karališkosios šeimos nariais.

Karališkosios poros rezidencija

Garsiausi šio pastato gyventojai – Prūsijos karalius Friedrichas Vilhelmas III ir legendinė karalienė Luizė.

Apsistoję čia jie buvo net keturis kartus. Pirmąjį – 1802-aisiais, kai Memelyje Prūsijos karališkoji pora susitiko su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I. Iš šio turėjusio ilgalaikį poveikį abiem šalims susitikimo išliko net keletas dailininkų graviūrų. Iš kai kurių, vaizduojančių šių istorinių asmenybių susitikimą tame name, matyti ir vidaus interjeras.

Gyvenimas minėtame name pagyvėjo 1807–1808 m., kai Memelis tapo laikinąja Prūsijos sostine ir name apsigyveno Prūsijos karališkoji pora. Susitikimai su rusų, anglų ir kitų šalių vadovais ar diplomatais, aukšto rango kariškiais, arbatos gėrimas namo gražiajame sodelyje lėmė svarbius sprendimus tiek šaliai, tiek miestui.

Name prie Dangės parengtas Prūsijos reformatorių baudžiavos panaikinimo Prūsijoje aktas, dar vadinamas Spalio ediktu, numatyta šalies kariuomenės reorganizavimo tvarka, pakeista miesto valdymo sistema, priėmus „Miesto nuostatus“, panaikintas amatų suvaržymas. Jame subrendo sumanymas sutvarkyti Liepų gatvę ir kt. Jame parašyti karalienės Luizės laiškai, iš kurių iškyla tauri, atsidavusi savo šaliai asmenybė. Vėliau šiuos laiškus atskira knyga išleido Luizės gimnazijos direktorius dr. E.Kiuselis. Malonu, jog daugelį tų laiškų į lietuvių kalbą išvertė Rasa Krupavičiutė.

(Tęsinys. Pradžia DURYS, 2012 03 29, 2012 04 26, 2012 05 31)

Iš baronienės Margarete v.Wolff, gim. Roerdansz, užrašų

Klaipėdoje mane ypač domino Rotušė. Vis dėlto pastatyta ji ir iš Roerdanso šeimos pinigų, nes Consentius vedė mano neišpasakytai turtingo prosenelio dukterį. Apžiūrint rotušės vidaus patalpas, mano dėmesį patraukė angliškas laikrodis raudonmedžio korpusu, kuriame buvo ir kalendorius. Laikrodžio viršuje styrojo trys žalvariniai bokšteliai. Lygiai toks pat prabangus laikrodis stovėjo mano tėvų namuose. Vestuvių proga mano seneliai, be kitų dovanų, iš Plawų šeimos gavo masyvų sidabro arbatinį, ant kurio dangtelio buvo išraižyti arbatos lapeliai ir arbatos vaisiai. Taip pat mes turėjome varinį arbatos virdulį, papuoštą paauksuotomis liūtų galvomis ir letenomis bei žiedais. Mūsų namuose garbingą vietą užėmė ir labai aukštas „samovaras“ iš Tulos žalvario. Nereikia pamiršti ir nuostabių baldų, kurių didžioji dalis buvo iš Klaipėdos ir prie kurių buvome prisirišę.

Istorinės Klaipėdos datos (1252–1945)

1252 m. sudaryta sutartis dėl Memelburgo pilies

1253 m. nustatytos Memelio miesto ribos

1254 m. siekta miestą pavadinti Naujuoju Dortmundu

1257 m. suteiktos Liubeko miesto teisės

1328 m. Memelis tapo Vokiečių ordino miestu

1420 m. pirmąjį kartą paminėtas Klaipėdos vardas Vytauto laiške Vokiečių ordinui

1475 m. miestui suteikta Kulmo teisė

1525 m. Memelis tapo Prūsijos hercogystės miestu

1525 m. prasidėjo reformacijos Memelyje

1627 m. Memelis virto miestu-tvirtove

1629–1635 m. miestą valdė švedai

1657 m. suteikta laisvos ir neribotos prekybos privilegija

1701 m. Memelis tapo Prūsijos Karalystės miestu.

1722 m. prie miesto prijungtas Friedricho priemiestis

1754–1763 m. Septynerių metų karo metu miestą valdė Rusija

1802 m. Memelyje susitiko Prūsijos karalius Friedrichas Vilhelmas III ir karalienė Luizė su Rusijos imperatoriumi Aleksandru I

1807–1808 m. Memelis – laikinoji Prūsijos sostinė, kurioje rezidavo Prūsijos karalius Friedrichas Vilhelmas III su karaliene Luize. Tuo metu pradėtos svarbios krašto reformos: 1807 m. spalio 9 d. paskelbtas karaliaus ediktas dėl baudžiavos panaikinimo; parengti Miesto valdymo nuostatai; išleisti kariuomenės demokratizavimo potvarkiai ir kt.

1812 m. Memelį užėmė prancūzai

1865 m. prie miesto prijungtas Vitės priemiestis

1915 m. miestą užėmė Rusijos kariuomenė

1918 m. prijungtas Smeltės priemiestis

1919 m. Versalio sutartimi miestas atskirtas nuo Vokietijos

1920–1923 m. miestą valdė prancūzai

1923 m. į miestą įžengė Lietuvos kariuomenė

1939 m. miestą užėmė hitlerinė Vokietija

1945 m. prasidėjo sovietinis miesto laikotarpis